Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. (D.) gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. LK-31 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. Š. (D.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Š. (D.) nuteistas:2003 m. liepos 11 d. Švedijos Karalystės Geterborgo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal (1968:64) 3 paragrafą, (1991:1969) 3 a paragrafą, (1996:67) 9 str. 1 paragrafą, (2000:1225) 13 paragrafą galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2005 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi Švedijos Karalystėje nuteistajam paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas suderintos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalimi – 10 metų laisvės atėmimo; BK 267 straipsnio 1 dalimi – 3 metai laisvės atėmimo; BK 253 straipsnio 1 dalimi – 5 metai laisvės atėmimo. Paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaitytos 202 dienos Švedijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės.2010 m. vasario 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, panaikinus Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nutartį, lygtinai paleistas nuo likusios 3 metų 1 mėnesio 20 dienų laisvės atėmimo bausmės.2010 m. rugpjūčio 18 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi panaikinus lygtinio paleidimo taikymą, A. Š. (D.) pasiųstas atlikti Švedijos Karalystės Geterborgo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir 2005 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi suderintos 3 metų 1 mėnesio 20 dienų laisvės atėmimo bausmės.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi atnaujino bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį dėl nuteistojo A. Š. (D.) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teisme.2011 m. birželio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nuteistojo skundas dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nutarties atmestas.2017 m. kovo 8 d. išduotas Europos arešto orderis dėl A. Š. (D.) paieškos.Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 13 d. Komisijos nutarimo priėmimo dienai– 2018 m. kovo 5 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 6 mėnesiai 8 dienos. Komisijos 2018 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. LK-31 priimtas sprendimas taikyti A. Š. (D.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. LK-31 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo atstovas skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 5 d. nutarimą. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas patvirtinti Komisijos nutarimą yra formalus. A. Š. (D.) lygtiniam paleidimui neprieštaravo ir Kauno apygardos prokuratūros Vilkaviškio apylinkės prokuratūros prokurorai. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo darbinė motyvacija yra teigiama, jis įgijo tris specialybes, turi galimybę dirbti pagal specializaciją, ką patvirtina byloje pateikta pažyma. Be to, jis turi sutuoktinę ir tris nepilnamečius vaikus – 16, 6 ir 2 metų amžiaus, kuriems labai reikalingas tėvo dėmesys. Pažymima, jog nuteistasis savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo pripažino visiškai, gailėjosi, būdamas pataisos įstaigoje padengė beveik visus įsiskolinimus pagal vykdomuosius raštus. Be to, jis bausmę atlieka už Švedijos Karalystėje padarytas nusikalstamas veikas, kur pagal galiojančius įstatymus jam jau būtų taikytas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos. Atsiliepime į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė A. K. prašė skundą atmesti.Nuteistojo gynėjo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.Nuteistasis A. Š. (D.) yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (57 balai pagal OASys), kurią sudaro ir 37 dinaminiai (kintantys) balai, todėl, vertinant galimybę nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant yra akivaizdi ir suteikianti pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, jog nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo tik iš dalies, tai yra, pataisos įstaigoje bausmę atlikdamas nuo 2017 m. gegužės 23 d. jis nėra dalyvavęs visose jam numatytose programose ir užsiėmimuose. Ši aplinkybė, sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vertintina itin kritiškai.BVK 137 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, <...> kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis. Socialinė reabilitacija vyksta pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, kuris sudaromas kiekvienam nuteistajam, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, jų šalinimo priemones ir kt., siekiant sudaryti kuo efektyvesnes priemones nuteistojo pasitaisymui, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo tikslų siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, kuomet socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, jog A. Š. (D.) jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą yra įvykdęs tik iš dalies, nėra galimybės spręsti apie pakankamą jo pažangą pataisos proceso metu.Be to, nors nuteistojo elgesį teigiamai apibūdina tai, kad jis palaiko artimus socialinius ryšius su šeima, būdamas pataisos įstaigoje padengė pakankamai didelę dalį įsipareigojimų pagal vykdomuosius dokumentus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, manymą, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir nenusikals, paneigia A. Š. (D.) nustatomi pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, tai yra nuteistojo gyvenimo būdas, kuris siejamas su jo nuostatomis, aukšta savivertė, kuri remiasi netinkamais kriterijais, savo elgesio pasekmių sumenkinimas. Nors nuteistasis bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo jis buvo nuteistas dar 2003 m., tačiau vis dar sumenkina savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip jis mato savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Problemų sprendime jis yra labiau susirūpinęs dėl trumpalaikių sąnaudų ir naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, apie savo elgesio pasekmes mąsto tik atsižvelgdamas į savo poreikius, pateisina nusikalstamą elgesį. Šios aplinkybės vertintinos neigiamai, juolab atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis išreiškia nuostatas dėl jo statuso draugų kompanijoje svarbos, o save vertina itin gerai, jo savivaizdžiui remiantis netinkamais kriterijais, jis nemato prasmės varžyti savo elgesį dėl naudos kitiems. Svarbu pažymėti ir tai, kad bausmę atlikdamas 11 mėnesių, nuteistasis pataisos įstaigoje nėra dirbęs, nesiekia įgyti naujų specialybių, kurios, galimo lygtinio paleidimo atveju, padėtų jam kuo efektyviau integruotis visuomenėje. Ši aplinkybė, priešingai nei tvirtinama gynėjo skunde, nepatvirtina teigiamos nuteistojo darbinės motyvacijos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis pataisos įstaigoje dirbti neatsisakytų, tačiau dirbtų ne bet kokį darbą, pataisos namuose finansiškai jis yra remiamas artimųjų. Aptarti duomenys sudaro pagrindą abejoti nuteistojo galimybėmis užsitikrinti legalų pajamų šaltinį galimo lygtinio paleidimo atveju. Nors socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistasis probacijos metu įsidarbintų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, atsižvelgus į tai, kad A. Š. (D.) nurodo gyvensiantis (-), o viešos Juridinių asmenų paieškos duomenys patvirtina, jog minėtos bendrovės būstinė – Vilniuje, kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo galimybės įsidarbinti minėtoje bendrovėje, o ir informacinio pobūdžio pažyma apie tai, jog nuteistasis galimai bus priimtas dirbti savaime nepatvirtina, jog A. Š., išėjęs iš pataisos įstaigos minėtoje bendrovėje įsidarbins. Pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems OASys metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Minėta, jog iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. Š. (D.) vis dar nustatomi net 37 dinaminiai pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos svertiniai balai, kuriuos jis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane jam numatytas priemones, taip pat dirbdamas ir (ar) mokydamasis specialybių pataisos įstaigoje turi galimybę sumažinti. Nesant duomenų, kurie jau šiuo metu sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu yra pakankama, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo A. Š. (D.) taikymo. Aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skunde dėstomos aplinkybės, jog Kauno apygardos prokuratūros Vilkaviškio apylinkės prokuratūros prokurorai neišreiškė prieštaravimų dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, kaip ir tai, jog Švedijos Karalystėje, kurios nuosprendžiu, suderintu su Lietuvos Respublikos įstatymais, jis buvo nuteistas, A. Š. (D.) jau būtų taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nepaneigia aptartų duomenų. Iš byloje esančio atsiliepimo į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą matyti, jog atsiliepimą pateikusi prokurorė prašo skundą atmesti, mano, kad lygtinis paleidimas A. Š. negali būti taikomas. Nuteistojo ar jo gynėjo manymas, jog Švedijos Karalystėje nuteistajam būtų taikytas lygtinio paleidimo institutas, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Antra vertus, ši aplinkybė, nuteistajam bausmę suderinus ir atliekant pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jokios įrodomosios reikšmės lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui neturi. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, taip pat su disponavimu uždraustomis medžiagomis, jas gabenant per valstybės sieną, jis, dėdamas pastangas įgyti specialybių ir dirbti, pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iš pataisos įstaigos riziką, taip pat, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane jam numatytas priemones, savo tinkamu elgesiu patvirtinti, jog būdamas laisvėje jis laikysis lygtinio paleidimo sąlygų, nepažeidinės įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Minėta, kad vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai balai, bet ir pakankamai reikšmingas dinaminių balų kiekis, todėl nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti šių kintančių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.