- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-23
- Bylos Nr.
- N-444-625-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Kryževičiaus, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutarimo A. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis darbo inspektorius 2006 m. rugpjūčio 17 d. A. I. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Protokole nurodyta, kad A. I. , būdamas darbdavys (UAB „Autokarta“ komercijos direktorius), pažeidė Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį, kadangi, nesudaręs darbo sutarčių, esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti V. D. ir A. U. .
Šis pažeidimas nustatytas, Institucijai gavus A. U. ir V. D. prašymus dėl nelegalaus darbo UAB „Autokarta“. Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad abu nurodyti asmenys teigė, jog nuo 2006 m. birželio 19 d. iki 2006 m. liepos 4 d. dirbo servise – remontavo mikroautobusą kartu su kitais serviso darbuotojais – V. L. ir J. T. . Už darbą jiems buvo žadėtas 3000 litų atlygis, antrą darbo dieną jie gavo po 30 litų užmokesčio.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, konstatavęs, kad neįrodyta A. I. kaltė dėl pažeidimo padarymo.
Nutarime nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, remiantis tik A. U. ir V. D. paaiškinimais, o jų parodymai teisme apie pažeidimo aplinkybes yra prieštaringi: nors paaiškinimuose jie buvo nurodę, kad dirbo nuo 2006 m. birželio 19 d., teisme teigė, kad dirbo nuo 2006 m. birželio 14 d.; jie negalėjo paaiškinti, kokį konkretų darbą dirbo; be to, paaiškinimuose buvo nurodyta, kad abu gavo antrą dieną po 30 litų užmokesčio, o teisme A. U. pasakė, kad už darbą gavo 20 litų.
Teismas rėmėsi liudytojų V. L. ir J. T. parodymais, kad A. I. paprašė jų įvertinti A. U. ir V. D. sugebėjimus, tačiau jau kalbantis su šiais vaikinais, paaiškėjo, kad jie neturi jokio supratimo apie automobilio paruošimą dažymui, gruntavimą, šlifavimą, todėl šių vaikinų paslaugų buvo atsisakyta. Šių liudytojų teigimu, jokio darbo A. U. ir V. D. UAB „Autokarta“ nedirbo.
III.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo.
1. A. I. teismo posėdžio metu pripažino, kad su A. U. ir V. D. buvo tartasi dėl darbo. Jis neneigė, kad iš šių asmenų buvo paimti dokumentai darbo sutartims įforminti, tačiau po to, kai įmonėje dirbantys meistrai V. L. ir J. T. , pabendravę su kandidatais, informavo, jog jie neturi supratimo apie kėbulų remontą, darbo sutartys sudarytos nebuvo. Tačiau vieno iš kandidatų Valstybinio socialinio draudimo pažymėjime yra įmonės spaudas, patvirtinantis, kad darbuotojas priimtas į darbą 2006 m. liepos 4 d. Ši aplinkybė kelia abejonių, ar tikrai nuo 2006 m. birželio 19 d. iki 2006 m. liepos 4 d. buvo tik bendrauta su kandidatais, siekiant įsitikinti jų galimybėmis dirbti.
2. Versija, kad kandidatų išbandymui pakanka tik pabendravimo, nesuteikiant jiems galimybės praktiškai parodyti savo sugebėjimų, yra neįtikinama.
3. V. L. ir J. T. parodymus reikia vertinti kritiškai, nes jie dirba UAB „Autokarta“, todėl jie gali būti suinteresuoti duoti darbdaviui naudingus parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, padaręs išvadą, jog nenustatyta A. I. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Teismas tokią išvadą padarė, atmetęs liudytojų A. U. ir V. D. parodymus kaip prieštaringus, o remdamasis liudytojų V. L. ir J. T. parodymais. Pažymėtina, kad pastarieji liudytojai su traukiamu administracinėn atsakomybėn asmeniu yra susiję darbo santykiais. Todėl jie gali būti suinteresuoti duoti palankius darbdaviui parodymus. Dėl šių priežasčių šie įrodymai negali būti vertinami izoliuotai nuo kitų byloje surinktų įrodymų.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra UAB „Autokarta“ V. D. išduota asmens medicininė knygelė (b. l. 36-38), kurioje yra įrašas, jog V. D. nuo 2006 m. liepos 4 d. dirba UAB „Autokarta“ autošaltkalviu. Be to, byloje esančiame UAB „Autokarta“ darbo sutarčių registravimo žurnalo išraše (b. l. 9-10) yra išbrauktas įrašas apie darbo sutarčių su A. U. ir V. D. registravimą. Įvadinio saugos darbe instruktavimo registravimo žurnale (b. l. 11-12) yra išbrauktas įrašas apie A. U. ir V. D. instruktavimą 2006 m. liepos 4 d. Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale (b. l. 14-15) yra išbrauktas įrašas apie V. D. instruktavimą 2006 m. liepos 4 d.
Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, yra svarbios, vertinant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens pateiktą versiją, patvirtintą liudytojų V. L. ir J. T. parodymais, jog 2006 m. birželio 19 d. su V. D. ir A. U. buvo pasikalbėta apie darbą ir nustačius, kad jie netinka, buvo atsisakyta su jais sudaryti darbo sutartis.
Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir nesiaiškino, kodėl 2006 m. birželio 19 d. pasakius V. D. ir A. U. , kad jie netinka darbui, po dviejų savaičių pradėtas darbo santykių forminimas.
Be to, pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, kad A. U. ir V. D. negalėjo tiksliai pasakyti, kokius darbus atliko. Šis teismo teiginys nėra tikslus – teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad V. D. parodė (b. l. 43), jog „Upitis nuiminėjo rūdis vieną dieną, o kitą laiką špakliavom, gruntavom, po to šveitėm, vėliau dažėm“. A. U. parodė (b. l. 44), kad turėjo „špakliuoti, šlifuoti, lyginti“.
Dėl išdėstytų argumentų darytina išvada, kad byloje nebuvo pilnutinai ir visapusiškai ištirtos visos reikšmingos bylai aplinkybės, taip pažeidžiant minėtas proceso teisės normas, o dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, byla grąžintina iš naujo nagrinėti teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutarimą panaikinti ir perduoti A. I. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.