Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-28 · Administracinė byla Nr. I-4214-473/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-09-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-28
Bylos Nr.
I-4214-473/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02273-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Bronius Januška, Liudmila Zaborovska
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Pareiškėjas
G. B.
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 1.2Socialinė apsauga
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4214-473/2012Proceso Nr. 3-61-3-02273-2012-2Procesinio sprendimo kategorija1.2, 6.3.1, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudmilos Zaborovskos ir Broniaus Januškos, dalyvaujant atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Danutei Ribinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. B. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja 2012-09-13 patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012-08-24 sprendimą Nr. (10.1) 3-92726; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - ir VSDFV) 2012-08-31 sprendimą Nr. (6.5) I-5239; 3) įpareigoti atsakovę išmokėti pareiškėjai negautą jos senatvės pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Patikslintame skunde (b. 1. 7-8) nurodė ir teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad nuo 2010-01-01 iki 2011-21-31 jai buvo mokama sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinojo įstatymo) 6 str. kaip pensija viršijanti 650 Lt ribinį pensijos dydį ir taikant Laikinojo įstatymo 8 str., kaip turinčiai draudžiamų pajamų. VSDFV Vilniaus skyrius 2012-08-24 sprendimu Nr. (10.1) 3-92726 atsisakė išmokėti pareiškėjai Laikinojo įstatymo 8 str. pagrindu sumažintą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, todėl ji 2012-08-27 kreipėsi į VSDFV prašydama panaikinti šį trečiojo suinteresuoto asmens sprendimą ir įpareigoti jį išmokėti negautą senatvės pensijos dalį. VSDFV 2012-08-31 sprendimu Nr. (6.5) I-5239 atsisakė tenkinti jos prašymą, nes nėra teisės akto, įpareigojančio išmokėti pensijų gavėjams 2010-2011 m. negautą pensijos dalį. Konstitucinis teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą, yra prieštaraujančios LR Konstitucijos 23 str. ir 53 str., todėl atsakovės atsisakymas išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo, yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. 1. 13-15) nurodė, kad Laikinasis įstatymas nustatė perskaičiuoti valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, viršijančias šiame įstatyme nustatytą ribinį pensijos dydį - 650 Lt (3 str. 1 d.), taip pat mokėti jas atsižvelgiant į gavėjų turimas draudžiamąsias pajamas. 2010-01-01 pareiškėjos pensija buvo 934,25 Lt, t.y. viršijo nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, todėl buvo perskaičiuota Laikinojo įstatymo 6 str. pagrindu, be to, pareiškėja2010 m. turėjo draudžiamų pajamų, todėl jos pensija perskaičiuota ir Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu. Pareiškėjai, 2011-12-31 pasibaigus Laikinojo įstatymo nuostatų senatvės pensijoms perskaičiuoti taikymo terminui, nuo 2012-01-01 mokama viso dydžio paskirta pensija, o išmokėti negautą senatvės pensijos dalį už 2010 ir 2011 m. nėra pagrindo, kadangi nėra tokią pareigą nustatančio teisės akto.

Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. 1. 21-23) nurodė, kad nuo 2010-01-01 pareiškėjos senatvės pensijos dydis, perskaičiuotas pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas, kadangi viršijo nustatytą 620 Lt ribinį dydį. Pareiškėja nuo 2010-01-01 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, jai iki 2011-12-31 buvo mokama sumažinta senatvės pensija, apskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į jos praėjusį mėnesį turėtų draudžiamų pajamų dydžius. Konstitucinio teismo nutarimas, kuriame pasisakyta, kad Laikinojo įstatymo 8 str. prieštarauja LR Konstitucijai, įsigaliojo tik 2012-09-21, jis yra taikytas į ateitį ir negali būti pagrindu grąžinti neišmokėtą pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dalį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje nedalyvavo pareiškėja ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. 1. 29, 31). Byla nagrinėjamajam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Šios bylos ginčo dalykas iš esmės yra atsisakymo pareiškėjai išmokėti valstybinės senatvės pensijos nepriemoką pagrįstumas.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjai 2010-01-01 buvo paskirta 934,25 Lt dydžio senatvės pensija, kuri Laikinojo įstatymo 6 str. ir 8 str. 1 d. pagrindu buvo sumažinta du kartus (b. 1. 9). VSDFV Vilniaus skyrius 2012-08-24 sprendimu Nr. (10.1) 3-92726 ir VSDFV 2012-08-31 sprendimu Nr. (6.5) I-5239 atsisakė tenkinti jos prašymą išmokėti Laikinojo įstatymo 8 str. pagrindu sumažintą jai paskirtos senatvės pensijos dalį, nurodant, kad tam nėra teisinio reguliavimo (b. l. 3, 4).

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr.59-1153; Žin., 2005, Nr.71-2555, toliau - Įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (Žin., 1994, Nr.91-1781; Žin., 2005, Nr.83-3066, toliau - Nuostatai). 2009-12-09 buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (Žin., 2009, Nr. 152-6820; Žin., 2010, Nr. 132-6717, toliau - Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo nuo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 5 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą <...>. Laikinojo įstatymo (2009-12-09 redakcija) 8 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį, t. y. šio įstatymo 8 str. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kaip perskaičiuojamos valstybinės socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas asmenims, po pensijos paskyrimo turintiems draudžiamųjų pajamų ir (arba) draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjai remiantis šio įstatymo 8 str. 1 d., taip pat buvo perskaičiuota ir sumažinta senatvės pensija, atsižvelgiant į jos gautas draudžiamąsias pajamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo nutarimas) ir pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos perskaičiuojant paskirtas senatvės pensijas jas sumažinti, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti. Šis teisinis reguliavimas nustatytas laikantis iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų ir taikytas laikinai, Be to Laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. įstatymų leidėjas pasiūlęs Vyriausybei parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą ir taip įsipareigojęs įstatyme nustatyti sumažintų pensijų kompensavimo esminius elementus, numatė dėl senatvės pensijų sumažinimo atsiradusių praradimų kompensavimą, todėl Konstitucinis teismas konstatavo, kad, numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus, Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat Konstitucinis teismas 2012-02-06 nutarime ištyrė ir nustatė, kad Laikinojo įstatymo (2009-12-09 ir 2010-10-26 redakcijos) 8 str. 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas nutarime išaiškino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1, 2 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas ir mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, tačiau reguliuojant pensijų santykius būtina paisyti Konstitucijos 48 str. 1 d., kurioje inter alia įtvirtinta galimybė žmogui savo nuožiūra (t. y. laisvai apsisprendžiant) pasirinkti darbą; valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Šis Konstitucinio Teismo 2012-09-06 nutarimas įsigaliojo ir leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012-09-21.

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimus dėl neteisėtai sumažintos senatvės pensijos nepriemokos nuo 2010-01-01 taikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. Teismas pasisako, kad nors tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokama sumažinta senatvės pensija dar nebuvo priimtas ir įsigaliojęs Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, tačiau tai nepaneigia jos teisės į neišmokėtos dalies pensijos priteisimą. Teismas, remdamasis anksčiau cituotomis LR Konstitucinio teismo išvadomis, sprendžia, kad pareiškėjai, kaip dirbančiai pensininkei, senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. buvo ribojama neteisėtai, todėl ši jos pažeista teisė turi būti ginama. Iš byloje pateiktos VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-09-12 pažymos Nr. (10.1) 3-99478 matyti, kad pareiškėja 2010-2011 m. periodu Laikinojo įstatymo 6 str. pagrindu turėjo gauti sumažintą 21727,38 Lt pensiją, tačiau pritaikius antikonstituciniu pripažintą Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., per nurodytą laikotarpį jai buvo išmokėta dar kartą sumažinta 8574,70 Lt senatvės pensija ( (b. l. 9-10, 17-18), t. y. šiuo pagrindu pareiškėjos apribotos pensijos dydis už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 sudaro 13152,68 Lt ir ši neišmokėtos pensijos dalis priteisiama pareiškėjai (LR ABTĮ 88 str. 2 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str. 1 d. VSDFV finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 str. 1 d. VSDFV biudžeto pajamų pagrindą sudaro draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu, valstybės biudžeto už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis įmokos, asignavimai iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių, taip pat lėšos už Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemoje asmens įgytas pensines teises, pervedamos į Fondo biudžetą pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 str. 1 d. nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjai neteisėtai neišmokėtą valstybinės senatvės draudimo pensijos dalį turi išmokėti VSDFV Vilniaus skyrius.

Teismas vertindamas pareiškėjos prašymą panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-08-24 sprendimą Nr. (10.1) 3-92726 ir VSDFV 2012-08-31 sprendimą Nr. (6.5) I-5239, pasisako, kad šios institucijos apskaičiuodamos pensijų dydžius, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi, tiek VSDFV Vilniaus skyrius, tiek Fondo valdyba priimdamos ginčijamus sprendimus vadovavosi galiojančiomis teisės normomis, veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Konstitucijos 107 str. 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ oficialiai buvo paskelbtas 2012-09-21, o VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai buvo priimti atitinkamai 2012-08-24 ir 2012-08-31, kai Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas dar nebuvo įsigaliojęs, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo tuomet dar nebuvo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad ginčijami sprendimai buvo priimti remiantis galiojančiais teisės aktais, todėl yra teisėti ir naikinti jų, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str., nėra teisinio pagrindo (LR ABTĮ 88 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjos G. B. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 13152,68 Lt (trylika tūkstančių šimtą penkiasdešimt du litus, 68 ct) G. B..

Kitoje dalyje pareiškėjos G. B. skundo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Violeta BalčytienėLiudmila ZaborovskaBronius Januška