- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-509-245/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- R. R., R. K.
- Nukentėjusysis
- L. K. W., E. F., A. S., V. S., D. R.
- Advokatai
- Saulius Majauskas, Ramutė Budrytė, Vaidutis Paliukas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Jankauskienės ir Svetlanos Jurgaitienės,
nuteistajam R. R. ir jo gynėjams advokatui Vaidučiui Paliukui ir advokatei Ramutei Budrytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės, nuteistojo R. R. ir nuteistojo R. K. gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. (toliau – R. K.) pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiojo L. K. W. automobilio „Honda Civic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimas) ir jam skirta jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;
- BK 178 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiojo E. F. automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimas), ir jam skirta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė;
- BK 178 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiojo A. S. automobilio „Honda CR-V“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimas), ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;
- BK 178 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios V. S. automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimas), ir jam skirta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė;
- BK 178 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios D. R. automobilio „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimas), ir jam skirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) laisvės atėmimo bausmė;
- BK 22 straipsnio 1 dalies 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas pagrobti UAB „Empirija“ automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam skirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių dalinį sudėjimą, ir R. K. paskirta subendrinta bausmė – 4 (keturi) metai laisvės atėmimo.
R. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas pagrobti AB „SEB bankas“ automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamą M. Š.) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
R. R. (toliau – R. R.) pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
- BK 189 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu įgyto automobilio „Honda Civic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimas), ir jam skirta 6 mėnesiai laisvės apribojimo;
- BK 189 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu įgyto automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimas), ir jam skirta 7 mėnesiai laisvės apribojimo;
- BK 189 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu įgyto automobilio „Honda CR-V“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimas), ir jam skirta 8 mėnesiai laisvės apribojimo;
- BK 189 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu įgyto automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimas), ir jam skirta 9 mėnesiai laisvės apribojimo;
- BK 189 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu įgyto automobilio VW Golf Plus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimas), ir jam skirta 10 mėnesiai laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių dalinį sudėjimą, bei R. R. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 2 punktu, R. R. įpareigotas nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, per paskirtosios bausmės laiką atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.
Nukentėjusiųjų E. F., A. S., V. S., AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš kaltinamųjų R. K. ir R. R. priteista solidariai:
- civilinio ieškovo E. F. naudai 680 Eur turtinės žalos atlyginimo;
- civilinio ieškovo A. S. naudai 1228,57 Eur turtinės žalos atlyginimo;
- civilinės ieškovės V. S. naudai 1171,50 Eur turtinės žalos atlyginimo;
- AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje naudai priteisti 3762,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. K. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu nuteistais už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 23 d. 12 val. iki 2017 m. liepos 29 d. 12 val. iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), metaliniu peiliuku prasukdamas automobilio kairės pusės durelių ir užvedimo spyneles bei panaudodamas įrenginį automobiliams vogti, slapta pagrobė Lenkijos Respublikos piliečiui L. K. W. priklausantį automobilį „HONDA CIVIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (lenkiški), su asmeniniais nukentėjusiojo rūbais, bendros 8000 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajam L. K. W. 8000 eurų turtinę žalą.
1.1. Be to, jis laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 27 d. 16 val. iki 2017 m. gruodžio 28 d. 05.20 val. iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), atsuktuvu sulaužydamas automobilio kairės pusės durelių ir užvedimo spyneles bei panaudodamas įrenginį automobiliams vogti, slapta pagrobė E. F. priklausantį automobilį „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajam E. F. 5000 eurų turtinę žalą.
1.2. Be to, jis laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. 18 val. iki 2018 m. kovo 20 d. 08.20 val. iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), atsuktuvu sulaužydamas automobilio kairės pusės durelių ir užvedimo spyneles bei panaudodamas įrenginį automobiliams vogti, slapta pagrobė A. S. priklausantį automobilį „HONDA CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7700 eurų vertės, su jame buvusia vaikiška automobiline kėdute, 350 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajam A. S. 8050 eurų turtinę žalą.
1.3. Be to, jis laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 2 d. 23.30 val. iki 2018 m. balandžio 3 d. 8.00 val. iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), atsuktuvu sulaužydamas automobilio kairės pusės ir užvedimo spyneles bei panaudodamas įrenginį automobiliams vogti, slapta pagrobė V. S. priklausantį automobilį „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajai V. S. 5000 eurų turtinę žalą.
1.4. Be to, jis laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. 16.30 val. iki 2018 m. birželio 13 d. 07.20 val. iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), atsuktuvu sulaužydamas automobilio kairės pusės durelių ir užvedimo spyneles bei panaudodamas įrenginį automobiliams vogti, slapta pagrobė D. R. priklausantį automobilį „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajai D. R. 5000 eurų turtinę žalą.
1.5. Be to, jis 2018 m. liepos 23 d. apie 01.25 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti automobilį, o būtent: atsuktuvu sugadindamas automobilio kairės pusės durelių spynelę, įsibrovė į UAB „E.“ priklausančio automobilio „TOYOTA PRIUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7897,73 eurų vertės, saloną, kur sugadindamas automobilio užvedimo schemą – jungtis, pasikėsino automobilį „TOYOTA PRIUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvesti ir pagrobti, tačiau pastebėjo į aikštelę atvykusius policijos pareigūnus, todėl išlipęs iš automobilio pradėjo bėgti ir apie 01.45 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų Kauno m. prie (duomenys neskelbtini) pastato, t. y., nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
1.6. Be minėtų nusikalstamų veikų R. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2018 m. liepos 5 d., apie 00.27 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti automobilį, o būtent: sugadindamas automobilio kairės pusės durelių spynelę, įsibrovė į AB „S.B.“ priklausančio, M. Š. naudojamo automobilio „TOYOTA PRIUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 eurų vertės, saloną, kur sugadindamas automobilio užvedimo schemą – jungtis, pabandė automobilį „TOYOTA PRIUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvesti ir pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nesugebėjo automobilio užvesti.
1.7. R. R. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, nuomojamame garaže (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad automobilis „HONDA CIVIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (lenkiški), yra gautas nusikalstamu būdu, iš R. K. įgijo automobilį „HONDA CIVIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (lenkiški), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 8000 eurų vertės, priklausantį Lenkijos Respublikos piliečiui L. K. W., kuris laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 23 d. 12.00 val. iki 2017 m. liepos 29 d. 12.00 val. buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini), ir laikė jį nuomojamame garaže (duomenys neskelbtini), po to automobilį išardė dalimis bei realizavo.
1.8. Be to, jis 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuomojamame garaže (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad automobilis „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra gautas nusikalstamu būdu, iš R. K. įgijo automobilį „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 5000 eurų vertės, priklausantį E. F., kuris laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 27 d. 16.00 val. iki 2017 m. gruodžio 28 d. 05.20 val. buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini), ir laikė jį nuomojamame garaže (duomenys neskelbtini), po to automobilį išardė dalimis bei realizavo.
1.9. Be to, jis 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuomojamame garaže (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad automobilis „HONDA CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra gautas nusikalstamu būdu, iš R. K. įgijo automobilį „HONDA CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 7700 eurų vertės, priklausantį A. S., kuris laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 19 d. 18.00 val. iki 2018 m. kovo 20 d. 08.20 val. buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini), ir laikė jį nuomojamame garaže (duomenys neskelbtini), po to automobilį išardė dalimis bei realizavo.
1.10. Be to, jis 2018 m. balandžio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuomojamame garaže (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad automobilis „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra gautas nusikalstamu būdu, iš R. K. įgijo automobilį „VW TOURAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 5000 eurų vertės, priklausantį V. S., kuris laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 2 d. 23.30 val. iki 2018 m. balandžio 3 d. 08.00 val. buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini), ir laikė jį nuomojamame garaže (duomenys neskelbtini), po to automobilį išardė dalimis bei realizavo.
1.11. Be to, jis 2018 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuomojamame garaže (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad automobilis „VW GOLF Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra gautas nusikalstamu būdu, iš R. K. įgijo automobilį „VW GOLF Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 5000 eurų vertės, priklausantį D. R., kuris laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. 16.30 val. iki 2018 m. birželio 13 d. 07.20 val. buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini), ir laikė jį nuomojamame garaže (duomenys neskelbtini), po to automobilį išardė dalimis bei realizavo.
2. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Rita Poškienė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendį pakeisti dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis R. R. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę bausmę – 2 metus laisvės apribojimo.
2.1. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje (5 epizodai), teisingai paskyrė bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tačiau paskirdamas galutinę bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko paskyrė neteisingą bausmę. Kadangi R. R. už įvykdytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl būtina vadovautis BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytomis šios bausmės rūšies skyrimo sąlygomis, kurios nurodo, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dviejų metų. Pasak prokurorės, prie R. R. paskirtos griežčiausios 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėtinos mažesnių paskirtų bausmių dalys, kurios negali būti mažesnės negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, t. y. 3 mėnesiai (už kiekvieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio dalyje) bei skirtina galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei per paskirtosios bausmės laiką atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu R. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – R. R. išteisinti.
3.1. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai kvalifikavo veikas, kadangi jis nepadarė nusikaltimų, numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje.
3.2. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas padarė abejotinas išvadas dėl jo dalyvavimo darant nusikalstamas veikas, todėl jo atžvilgiu skundžiamas nuosprendis negali būti vertinamas kaip pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje nesurinkta patikimų, objektyviais duomenimis pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis įgijo automobilius žinodamas, jog šie automobiliai vogti.
4. Apeliaciniu skundu R. K. prašo sušvelninti jam už pasikėsinimą pagrobti UAB „E.“ automobilį paskirtą bei galutinę subendrintą bausmes, E. F. ieškinį atmesti, A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant 240 eurų, V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant 201,50 eurų.
Šalies argumentai
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su paskirta bausme už pasikėsinimą pagrobti UAB „E.“ priklausantį automobilį bei su galutine subendrinta bausme ir prašo jas sušvelninti. Skunde teigiama, kad R. K. visiškai pripažino visas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis buvo nuteistas.
4.2. Skunde pažymima, kad dėl vienos nusikalstamos veikos, kurios padarymo R. K. nepripažino, jis buvo išteisintas. Dėl tos priežasties, jog nuteistasis nepripažino savo kaltės dėl minėtos veikos padarymo, byloje nebuvo galimybės taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo ir mažinti galutinės paskirtos bausmės trečdaliu, dėl to, kad R. K. buvo pareikštas nepagrįstas kaltinimas dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su pilnai patenkintais E. F., A. S. ir V. S. civiliniais ieškiniais. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ieškinius tenkino civiliniams ieškovams nepagrindus minėtų ieškinių įrodymais, patvirtinančiais jų prašomą priteisti žalą.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis R. R. ir jo gynėjas advokatas Vaidutis Paliukas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, jį išteisinti ir civilinius ieškinius jo atžvilgiu atmesti, nuteistasis R. K. ir jo gynėjas advokatas Saulius Majauskas savo apeliacinį skundą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės R. P. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo R. K. gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
7. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl R. R. paskirtos galutinės subendrintos bausmės bei dėl nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui A. S. priteisto civilinio ieškinio dydžio.
Dėl prokurorės R. P. apeliacinio skundo
8. Skundu prokurorė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas R. R. paskirtų bausmių dydžių, tačiau nesutinka su taikytu bausmių subendrinimo būdu ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžiu.
9. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. Prokurorės apeliaciniame skunde nurodo, kad skiriant bausmę būtina vadovautis BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytomis laisvės apribojimo bausmės skyrimo sąlygomis, kurios nurodo, kad ši bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dviejų metų. Pasak prokurorės, prie R. R. paskirtos griežčiausios 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėtinos mažesnių paskirtų bausmių dalys, kurios negali būti mažesnės negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, t. y. 3 mėnesiai (už kiekvieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio dalyje) bei skirtina galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei per paskirtosios bausmės laiką atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyti prokurorės apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir R. R. neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
10. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių už kelias nusikalstamas veikas skyrimo taisyklės. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skiriant galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai arba iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Teisėjų kolegija sutinka su bausmių rūšimis bei dydžiais, pirmosios instancijos teismo paskirtais už BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, tačiau nesutinka su paskirta galutine subendrinta bausme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, tačiau nesilaikė įstatymo nuostatos, kuri numato, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, dėl ko paskyrė per mažą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Esant tokiai situacijai, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo.
Dėl nuteistojo R. R. apeliacinio skundo
11. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nesurinkta patikimų, objektyviais duomenimis pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad jis, įsigydamas automobilius, žinojo, jog šie yra vogti. Apeliacinės instancijos teismas tokius nuteistojo argumentus laiko deklaratyviais ir nepagrįstais. BK 189 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi, realizavimą. Remiantis BK 189 straipsnio dispozicija, turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvūs veikos objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 straipsnį pakanka bent vieno dispozicijoje išvardyto padarytos veikos požymio. BK 189 straipsnio sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. R. įgijo nusikalstamu būdu gautus automobilius, laikė juos nuomojamame garaže, vėliau išardydamas juos dalimis bei realizuodamas. Objektyviosios pusės požymis – turto įgijimas – tai bet kokios formos sandoris, kuriuo turtas perduodamas kitam asmeniui. Tai gali būti pirkimas–pardavimas, dovanojimas ar kitas sandoris. Nagrinėjamu atveju jokiais bylos duomenimis nėra paneigta aplinkybė, kad R. R., vogtus automobilius, kurie šioje byloje įvardijami kaip nusikaltimų dalykai, įgijo iš nuteistojo R. K.. Objektyviosios pusės požymis – naudojimasis turtu – reiškia daikto, kaip tam tikros priemonės, vartojimą arba gavimą iš daikto bet kokios naudos. Kaip jau nurodyta aukščiau, R. R. minėtus automobilius laikė garaže, vėliau juos išardė dalimis ir realizavo, už tai gaudamas atlygį. Kvalifikuojant veiką pagal BK 189 straipsnį ne mažiau svarbu nustatyti ir būtinąjį subjektyviosios pusės požymį – kaltę, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia. Baudžiamajame įstatyme specialiai akcentuojama, kad kaltininkas tikrai ir neabejotinai žino, kokį turtą jis įgyja. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Tačiau būtina įrodyti bendrą kaltininko supratimą apie kito asmens (asmenų) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas galėjo suprasti iš tam tikrų įgyjamo daikto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, iš kurio įgijo daiktą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti R. R. socialine branda– jis yra asmuo su gyvenimiška ir darbine patirtimi, todėl jo teiginiai, kad apie tai, jog R. K. jam parduoti automobiliai yra vogti suprato tik tuomet, kai jį sulaikė, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinta kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad R. R. užsiima veikla, susijusia su automobilių ardymu bei jų detalių pardavimu, todėl akivaizdu, kad kaip protingas ir atsakingas asmuo jis privalėjo suprasti, jog tai, kad jam parduoti geros būklės automobiliai, tačiau su prasuktomis spynelėmis, sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad minėti automobiliai yra įgyti nusikalstamu būdu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino R. R. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje, todėl išteisinti jį remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Dėl nuteistojo R. K. gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinio skundo
12. Apeliaciniame skunde nesutinkama su R. K. paskirta bausme už pasikėsinimą pagrobti UAB „E.“ priklausantį automobilį bei su galutine subendrinta bausme, prašant jas sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. K. tinkamai atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jis prisipažino kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir tai teismo pagrįstai buvo pripažinta kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. R. K. nusikalstamas veikas padarė siekdamas asmeninės naudos, praeityje jis teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, administracine tvarka yra baustas net 22 kartus. Be to, naujas nusikalstamas veikas jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, veda nusikalstamą gyvenimo būdą, gyvena iš lėšų, gaunamų nusikalstamu būdu bei ignoruoja jam paskirtas bausmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra.
13. Skunde taip pat nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo R. K. neprisipažino, jis buvo išteisintas, todėl nuteistojo teigimu, byloje nebuvo galimybės taikyti sutrumpiną įrodymų tyrimą ir galutinę jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalis nustato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, nagrinėjamu atveju BK 64¹ straipsnio taikymui privalu nustatyti dvi sąlygas – sutrumpintą įrodymų tyrimo atlikimą bei kaltės pripažinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės prisipažinimas yra suprantamas, kaip visiškas kaltinamojo kaltės pripažinimas (be jokių išlygų) tiek dėl visų atliktų nusikalstamų veikų, tiek dėl veikos padarymo aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. kaltę pripažino ne dėl visų jam pateiktų kaltinimų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistasis R. R. neigė savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Tam, kad teismas priimdamas procesinį sprendimą galėtų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, būtinas visų byloje kaltinamų asmenų prisipažinimas, dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. K., pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų.
14. Nuteistojo R. K. apeliaciniame skunde nesutinka su pilnai patenkintais E. F., A. S. ir V. S. civiliniais ieškiniais. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiųjų E. F., A. S. ir V. S. ieškiniai buvo tenkinti, solidariai iš nuteistųjų R. K. ir R. R. priteisiant civilinio ieškovo E. F. naudai 680 Eur turtinės žalos atlyginimo; civilinio ieškovo A. S. naudai priteisiant 1228,57 Eur turtinės žalos atlyginimo; civilinės ieškovės V. S. naudai priteisiant 1171,50 Eur turtinės žalos atlyginimo; AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvos filialo naudai priteista 3762,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.
14.1. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. F. savo pareiškime dėl patirtos turtinės žalos nurodė, kad dėl automobilio „VW Tourant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo padaryta 5000 Eur žala, kurios dalį – 4320 Eur – kompensavo draudimas. Ieškiniu nukentėjusysis prašė priteisti draudimo kompanijos nesumokėta patirtosios žalos dalį – 680 Eur. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1200 Eur nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kurią sudaro pagrobto automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovės neišmokėtos žalos dalis. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji patyrė 5000 Eur žalą, automobilis buvo draustas Kasko draudimu bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale. Draudimo bendrovės vertinimu pagrobtosios transporto priemonės vidutinė rinkos vertė apskaičiuota 4030,00 Eur, taip pat nustatyta 5 procentų išskaita vagystės ir plėšimo atveju, kurią sudaro 201,50 Eur, todėl nukentėjusiajai V. S. išmokėta 3828,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į išmokėtą sumą bei nukentėjusiosios patirtą žalą, jai priteisė 1171,50 Eur dydžio neišmokėtą patirtos turtinės žalos dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su aukščiau nurodytų civilinių ieškinių pagrindu nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos dydžiu. Pažymėtina, kad tiek E. F., tiek V. S. nurodyta jų patirtas turtinės žalos dydis – kiekvienam po 5000 Eur yra adekvatus. Kiekvienas iš nukentėjusiųjų turi teisę savo turimą turtą įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą. Nukentėjusieji gali atsižvelgti į tas aplinkybes, kiek jie buvo pagerinę savo turimą turtą, kaip atsakingai juo naudojosi, jį prižiūrėjo, todėl neprivalo pateikti duomenų, patvirtinančių konkrečią jų prašomą priteisti sumą. Bet to, svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju draudimo bendrovių nustatytos sumos ir nukentėjusiųjų prašomos už pavogtus automobilius priteisti sumos, skiriasi nežymiai, todėl nesudaro pagrindo teigti, jog nukentėjusieji siekia neteisėtai pasipelnyti, piktnaudžiaudami savo procesinėmis teisėmis. Remiantis aukščiau išvardintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. F. ir V. S. civiliniais ieškiniais priteistos sumos pagrįstos, todėl nekeistinos.
14.2. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S. keistinas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. S. dėl automobilio „Honda-CR-V“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškė 1046,20 Eur civilinį ieškinį. Bylos medžiagoje esančiame draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išmokos potvarkyje nurodyta, kad A. S. nuostolis, pagrobus jam priklausantį automobilį „Honda CR-V“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nuostolis sudaro 7 782,00 Eur, iš kurių 778,20 Eur yra franšizė, todėl nukentėjusiajam nustatyta 7003,80 Eur išmoka. Nukentėjusysis nurodė, kad draudimo bendrovė jam išmokėjo ne visą sumą, todėl liko nesumokėta už automobilinę vaikišką kėdutę „Maxi cosi“, 350 Eur vertės, kuri buvo pavogtame automobilyje, bei likusią 696 Eur dalį dėl automobilio pagrobimo patirtos žalos. Teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis civilinį ieškinį patikslino, pateikdamas papildomus dokumentus ir įrodymus, kad prieš vagystę UAB „F.“ pirkta Familyfix bazė kainavo 142,57 Eur, iš fizinio asmens pirkta nauja „Maxi Cosi Pearl“ kėdutė kainavo 150 Eur. Tokiu būdu kėdutės kaina yra 292,57 Eur. Nukentėjusysis nurodė, kad pagrobus automobilį su vaikiška kėdute, buvo būtina įsigyti kitą kėdutę, todėl po automobilio vagystės buvo pirkta kita kėdutė. Nukentėjusysis nurodė, kad iš fizinio asmens pirkta naudota Familyfix bazė kainavo 80 Eur, o pirkta nauja iš UAB „L.“ „Maxi Cosi Pearl“ kėdutė kainavo 160 Eur, t. y. viso kainavo 240 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl automobilinės kėdutės nukentėjusysis ir civilinis ieškovas patyrė 532,57 Eur turtinę žalą. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis sprendė, jog A. S. neatlyginta turtinė žalą – nesumokėta patirtos žalos dalis dėl automobilio 696 Eur ir automobilinės kėdutės 532,57 Eur – sudaro viso 1228,57 Eur ir ją priteisė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu priteistos turtinės žalos dydžiu, kadangi nauja automobilio kėdutė buvo pirkta jau po nusikalstamos veikos padarymo. Svarbu pažymėti, kad civiliniu ieškiniu nukentėjusiajam priteisiama turtinė žala, kurią jis patyrė dėl neteisėtų asmens veiksmų. Teismas sutinka, kad nukentėjusiajam privalo būti atlyginta žala dėl automobilinės kėdutės, kuri buvo pavogtame automobilyje, tačiau išlaidos, patirtos perkant naują automobilinę kėdutę, jam priteistos nepagrįstai, todėl ieškiniu priteisiamos turtinės žalos dydis mažinamas.
15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl galutinės subendrintos bausmės nuteistajam R. R. paskyrimo bei dalyje dėl civilinio ieškinio nukentėjusiajam A. S. priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės apeliacinį skundą tenkinti visiškai.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pridedant iš dalies švelnesnes ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu, įpareigoti R. R. per visą paskirtos bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.
Nuteistojo R. R. gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo A. S. civilinio ieškinio.
A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų R. K. ir R. R. priteisti 988, 57 (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 57 centus) turtinei žalai atlyginti.
R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.