Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-13 · Administracinė byla Nr. A-438-1661-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-13
Bylos Nr.
A-438-1661-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
R.G.
Atsakovas
Klaipėdos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-438-1661/2010Procesinio sprendimo kategorija 8.1.6; 8.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui A.P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R.G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto panaikinimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 12.-19-6782 kaip neteisėtą.

Pareiškėjas su sprendimu nesutiko, nurodydamas, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2009 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktu Nr. (21.26)-4-77-46 įformino pareiškėjo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Vilniaus AVMI 2009 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-294 patvirtino patikrinimo aktą bei nurodė pareiškėjui sumokėti patikrinimo metu papildomai apskaičiuotą 248 030 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 19 544 Lt GPM delspinigius, 126 120 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 51478 Lt PVM delspinigius, 2 063.16 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai, 1 031.58 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bazinės pensijos daliai baudą, 1 769.76 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai, 884.88 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai gauti baudą bei skyrė 49 606 Lt GPM baudą ir 25 224 Lt PVM baudą. Pareiškėjas nesutikdamas su patikrinimo metu papildomai apskaičiuotais mokesčiais Vilniaus AVMI 2009 m. liepos 27 d. sprendimą apskundė centriniam mokesčių administratoriui, o 2009 m. lapkričio 4 d. dėl centrinio mokesčio administratoriaus sprendimo padavė skundą Mokestinių ginčų komisijai. Pareiškėjas nuomone, patenkinus jo skundą deklaruotos, bet nesumokėtos GPM sumos irgi būtų tikslinamos, todėl, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, deklaruoto, bet nesumokėto mokesčio, dėl kurio vyksta ginčai, priverstinis išieškojimas taip pat turi būti stabdomas. Be to kilus mokestiniam ginčui, mokesčių administratorius neįgyja teisės imtis priverstinio išieškojimo veiksmų bei turi sustabdyti visus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus, kurie buvo pritaikyti, kad būtų išieškota skundžiama mokestinė nepriemoka.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į skundą nurodė, kad su šiuo skundu nesutinka.

Atsakovo nuomone, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. spalio 29 d. sprendimas Nr.12.-19-6782 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktu Nr. (21.26)-04-77-46 pareiškėjui už 2003 - 2007 metų mokestinius laikotarpius papildomai priskaičiuota 450921,38 lt mokesčių ir su jais susijusių sumų. Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio sumas buvo įvertinta ta aplinkybė, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu deklaravo mokėtiną 97628 lt pridėtinės vertės mokesčio sumą. Papildomai apskaičiuojant gyventojų pajamų mokesčio sumas taipgi buvo įvertintos pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu deklaruotos mokėtinos gyventojų pajamų mokesčio sumos. Įvertinus tą aplinkybę, kad pareiškėjas už 2007 metų mokestinį laikotarpį deklaravo į biudžetą mokėtiną 124219 lt gyventojų pajamų mokestį, už minėtą mokestinį laikotarpį pareiškėjui nebuvo priskaičiuota papildomai mokėtino gyventojų pajamų mokesčio. Atsakovas pabrėžė, jog nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad dėl Vilniaus apskrities VMI priskaičiuotų mokesčių vykstančiame mokestiniame ginče jo deklaruotos, bet nesumokėtos mokesčio sumos bus tikslinamos, nes minėtame patikrinimo akte yra jau įvertintos paties pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu deklaruotos mokesčių sumos, todėl mokestinio ginčo rezultatas nepasikeis. Atsakovo vertinimu, ginčijamu sprendimu yra išieškoma ne patikrinimo aktu priskaičiuotų mokesčių sumos, o paties pareiškėjo deklaruotos mokesčių sumos bei delspinigiai, apskaičiuoti už mokesčių sumokėjimą nelaiku.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad palaiko Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo R.G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 12.-19-6782, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu, 34 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Civilinio proceso kodeksu, nusprendė išieškoti į biudžetą iš mokesčių mokėtojo R.G. turto 50787,72 Lt. Pagal ginčijamo sprendimo priedą – išieškomų prievolių ataskaitą, nustatyta, kad 2009 m. spalio 29 d. R.G. buvo skolingas biudžetui 50787,72 Lt, iš jų: deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) 15254 Lt ir 1427,77 Lt PVM delspinigių, deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) 30673 Lt ir 3432,95 Lt GPM delspinigių. Teismo vertinimu, kaip matyti iš šių faktinių aplinkybių ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimo ir su atsiliepimu teikiamų deklaracijų, nagrinėjamu atveju atsakovas yra pradėjęs išieškojimą iš pareiškėjo turto tik dėl paties pareiškėjo mokesčių administratoriui pateiktomis PVM ir GPM deklaracijomis deklaruotos mokestinės nepriemokos. Vilniaus apskrities VMI 2008 m. gruodžio 12 d. pavedimu tikrinti Nr. 83-389 pavesta atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir 2009 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktu Nr. (21.26)-04-77-46 pareiškėjui papildomai apskaičiuota 450921.38 Lt mokėtinų mokesčių suma. Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuojant PVM ir GPM buvo įvertintos pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu deklaruotos mokėtinos PVM ir GPM sumos ir patikrinimo aktu jos papildomai nebuvo apskaičiuojamos ir tai nurodoma patikrinimo akto 3 dalyje „Pridėtinės vertės mokestis (PVM)“ ir patikrinimo akto 4 dalyje „Gyventojų pajamų mokestis (GPM)“.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog įstatyme (Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnis) iš esmės yra įtvirtinti trys mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo pagrindai: išieškojimas stabdomas, kai dėl nepriemokos vyksta mokestinis ginčas, sudaroma mokestinės paskolos sutartis arba kai nepriemokos sustabdymą inicijuoja mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių duomenų, kad dėl 50787,72 Lt PVM ir GPM mokestinės nepriemokos dalies vyktų mokestinis ginčas. Priešingai, patikrinimo aktu konstatuota, kad pareiškėjo deklaruotas GPM ir PVM yra įvertintas ir į papildomai apskaičiuotą mokėtiną mokesčių sumą neįtrauktas. Taigi, teismo nuomone, net ir konstatavus, kad vyksta mokestinis ginčas, akivaizdu, jog jis vyksta ne dėl pareiškėjo deklaruoto mokesčio dalies. Be to, tokiam ginčui kilti (vykti) nėra ir teisinių prielaidų - mokestinė nepriemoka deklaruota pačio pareiškėjos, o ne naujai apskaičiuota atitinkamu mokesčių administratoriaus sprendimu, kas yra būtina mokestinio ginčo sąlyga (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teisminę praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-756/2009), pažymėjo, kad MAĮ 110 straipsnyje yra įtvirtinti trys mokestinės nepriemokos išieškojimo stabdymo pagrindai: išieškojimas stabdomas, kai dėl nepriemokos vyksta mokestinis ginčas, sudaroma mokestinės paskolos sutartis arba kai nepriemokos sustabdymą inicijuoja mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais. Nenustačius šių pagrindų nėra teisinių prielaidų mokestinės nepriemokos priverstiniam išieškojimui. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat akcentavo, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo stabdymas, vadovaudamasis protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais, yra mokesčių administratoriaus diskrecija, o teismas negali vertinti ginčijamo administracinio akto bei veiksmų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuomone, dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad mokesčių administratorius privalėjo sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo ir, atsisakydamas atlikti šį veiksmą, pažeidė įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą. Pirmosios instancijos teismas pripažino ir tai, jog dėl aukščiau aptartų aplinkybių nėra teisinio pagrindo tenkinti ir eismo posėdžio metu pareikštąjį prašymą dėl nagrinėjamos administracinės bylos sustabdymo, nes tam nėra teisinių pagrindų numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčas nėra susijęs su nagrinėjama byla, be to, dar nėra iškelta administracinė byla dėl mokestinio ginčo.

Įvertinęs Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymą, teismas konstatavo, jog mokesčių administratorius 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 12.-19-6782 nusprendęs išieškoti į biudžetą iš mokesčių mokėtojo R.G. turto 50 787,72 Lt deklaruoto PVM, GPM ir netesybas, nepažeidė nustatyto teisinio reglamentavimo, todėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. 12.19-6782 laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas R.G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą, taip pat kad teismas neišsamiai įvertino faktines aplinkybes bei nepakankamai susipažino su mokestinio patikrinimo medžiaga, todėl nenustatė ryšio tarp išieškotinų sumų bei prasidėjusio mokestinio ginčo esmės. Akcentuoja, kad mokestiniame ginče jis ginčijąs individualios veiklos vykdymo faktą, todėl atsakovo sprendimu išieškomos sumos esą betarpiškai susijusios su mokestinio ginčo baigtimi. Teigia, kad dėl atsakovo sprendimu išieškomų sumų vykstąs mokestinis ginčas, o tai esanti sąlyga stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, jog su šiuo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo motyvais bei argumentais ir juos palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 12.-19-6782, kuriuo iš pareiškėjo turto nuspręsta išieškoti 50 787,72 Lt mokestinę nepriemoką. Pareiškėjo manymu, ši mokestinė nepriemoka yra susijusi su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktu Nr. (21.26)-4-77-46 apskaičiuota mokestine nepriemoka (aktas patvirtintas Vilniaus AVMI 2009 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-294), o dėl minėtų sprendimų šiuo metu vyksta mokestinis ginčas. Todėl, kaip teigia pareiškėjas, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 110 straipsnio 1 dalimi, šių sumų išieškojimas turi būti sustabdytas, kol nebus išnagrinėtas mokestinis ginčas.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, mokestiniais ginčais laikomi ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalį, Jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.

Iš šių teisės normų turinio matyti, kad jos numato privalomą ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių sumų priverstinio išieškojimo sustabdymą, be to, šios sumos turi būti apskaičiuotos mokesčių mokėtojo ginčijamu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kitu panašaus pobūdžio sprendimu. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. spalio 29 d. sprendime Nr. 12.-19-6782 nurodytos 50787,72 Lt PVM ir GPM mokestinės nepriemokos sumų šiuo metu vyktų mokestinis ginčas ir šios sumos būtų apskaičiuotos mokesčių mokėtojo ginčijamu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kitu panašaus pobūdžio sprendimu. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų dokumentų (b. l. 16 -64), nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamu sprendimu yra pradėjęs išieškojimą iš pareiškėjo turto tik dėl paties pareiškėjo mokesčių administratoriui pateiktomis PVM ir GPM deklaracijomis deklaruotos mokestinės nepriemokos. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais. Tačiau šis mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo stabdymo pagrindas priklauso mokesčių administracijos diskrecijai, o teismas, savo ruožtu, tokiu atveju negali vertinti ginčijamo administracinio akto bei veiksmų ekonominio tikslingumo požiūriu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje A-438-756/2009).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R.G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas