Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiojo mažamečio R. Z. įstatyminei atstovei A. Z.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. Z. a.k. 381042700549, gim. 1981-04-27, Ignalinos raj., Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis, gyv. Ignalinos raj. sav. Tverečiaus sen., Dietkauščiznos k., teistas:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2002-05-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str. 3 d. laisvės atėmimu dvejiems metams ir tesės vairuoti transporto priemonę atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47¹ str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011-09-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. 8 MGL (1040) Lt dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, paskirta J. Z. 6 MGL (1040) dydžio bauda (bauda sumokėta);

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. Z. 2011-07-28 apie 00.30 val. Ignalinos rajone, Tverečiaus seniūnijoje Dietkauščiznos kaime, šalia savo namų esančiame kluone užtikęs savo žmoną A. Z., besimylinčią su to paties kaimo gyventoju I. G., tamsoje nepamatęs šalia žmonos gulinčio savo mažamečio sūnaus R., gim. 2007-09-13, apimtas įniršio dėl žmonos netinkamo elgesio, užsimojęs beisbolo lazda, apie du kartus sudavė I. G. į nugarą, po to, kai žmona išlindo iš po I. G. ir bėgo besimaudama nusmukusias kelnes, sudavė ir jai ta pačia lazda ar metė jai į nugarą lazdą, ko pasėkoje lazda sulūžo. Numetęs sulūžusią pusiau lazdą, išgirdo verkiantį savo sūnų R., buvusį toje pačioje vietoje, kur jo žmona mylėjosi su I. G.. Pamatęs, kad sūnui iš nosytės bėga kraujas bei kaktoje yra didelis gumbas, suprato, jog, beisbolo lazda mušdamas tamsoje besimylinčius I. G. bei savo žmoną, nežinodamas, kad toje vietoje taip pat yra jo vaikas, pataikė jam į galvos sritį, tuo padarydamas pastarajam: kaukolės skliauto ir pamato lūžį, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą (epidurinę hematomą) tarp kaulo ir kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų edemą, ir tokiu būdu dėl neatsargumo sunkiai sužalojo savo mažametį sūnų Roką, gim. 2007-09-13.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. Z. parodė, kad gyvena Ignalinos rajone, Tverečiaus seniūnijoje Dietkauščiznos kaime, su žmona A. Z. ir dviem sūnumis: L., gim. 2004-03-10 ir R. gim. 2007-09-13. 2011-07-27 po darbo šalia savo gyvenamojo namo su draugais kūreno laužą ir kepė šašlykus bei vartojo alkoholį, buvo išgėręs tris butelius 05 litro talpos alaus. Apie 21.00 val. girdėjo savo vaikų balsus, sklindančius nuo kluono, kuris nuo jo namo yra nutolęs apie 100 metrų atstumu. Tuomet jis parašė žmonai žinutę, kad ji nežiūri vaikų. Gavęs su klaidomis parašytą atsakymą, suprato, kad jo žmona vartoja alkoholį. Būdama girta, ji tampa nepakenčiamo būdo, konfliktuoja dėl buitinių reikalų, todėl kartais, išvestas iš pusiausvyros, jis suduoda žmonai. Šį kartą jis vėlgi, atėjęs po 24.00 val. namo ir neradęs žmonos ir mažamečių vaikų, susijaudinęs ir įniršęs, nuėjo jų ieškoti link kluono, iš kur prieš tai girdėjo vaikų balsus. Su savimi pasiėmė medinę lazdą. Viename iš kluono patalpų išgirdo savo žmonos aimanas bei pastebėjo vyrą, gulintį ant žmonos. Šalia besimylinčios su svetimu vyru žmonos vaikų nepastebėjo. Apimtas įniršio, užsimojęs du kartus sudavė šiam vyrui per nugarą turima medine beisbolo lazda. Tuo metu žmona, išlindusi iš po šio vyro, ėmė bėgti, besimaudama kelnes. Šis vyras taip pat movėsi savo šortus. Pamatęs bėgančią žmoną, apimtas įniršio bėgo iš paskos ir ta pačia lazda sudavė jai į nugarą, nuo smūgių lazda sulūžo. Numetęs lazdą, išgirdo verkiantį savo sūnų Roką, todėl grįžo ten, kur girdėjosi vaiko verksmas. Eidamas savo kelyje vėl sutiko tą patį vyrą, todėl kumščiu sudavė jam į kaklą, nuo smūgio vyras nukrito ant žemės. Sūnų R. rado verkiantį toje vietoje, kur jo žmona mylėjosi su svetimu vyru, ir kur jis du kartus lazda sudavė jam per nugarą. Tik tuomet jis suprato, kad šalia žmonos, kai ji mylėjosi su I. G., miegojo ir jo sūnus ir jis, to nežinodamas, mušdamas lazda per nugarą I. G., galėjo netyčia pataikyti ir savo sūnui. Prisipažįstąs dėl neatsargumo sunkiai sužalojęs savo mažametį sūnų, dėl to nuoširdžiai gailisi ir labai išgyvena.

Savo parodymus J. Z. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 120-124).

Liudytoja A. Z. parodė, kad 2011-07-27 vakare ji buvo pas uošvius P. ir S. Z., kur kartu su jais bei J. G. išgėrinėjo. Abu sūnūs buvo su ja. Jai apsvaigus nuo alkoholio, J. G. ėmė prie jos kabinėtis, bučiuotis. Uošvis dėl to supyko ir liepė jiems išeiti. Pasiėmusi iš namų antklodę, ji kartu su savo mažamečiais vaikais R., gim. 2007 metais, ir L., gim. 2004 metais, bei su J. G. nuėjo miegoti ant šieno. Vyro tuo metu namuose nebuvo. Kluone, paguldžiusi vaikus miegoti, pati šalia su Jonu išgėrinėjo alų. Ji sėdėjo arčiau miegančio R., L. miegojo toliau nuo jos. Durų kluone nėra. Pamena, kad J. pradėjo ją glamonėti, bučiuoti, o ji dejavo iš malonumo. Pastate buvo tamsu, girdėjo šieno šlamesį, tuo metu nesuprato, kad jos vyras klausėsi jų dejonių, buvo visiškai girta. J. G. gulint ant jos, išgirdo savo vyro balsą, spruko iš po J. ir bėgo nusmukusiom kelnėm. Nežino, ar vyras ją vijosi ir ar sudavė jai lazda į kurią nors kūno vietą. Ji bėgo į savo namo kiemą ir kažkur slėpėsi. Nematė, kada vyras iš kluono į namus atsinešė vaikus, taip pat negirdėjo verkiančio R.. Netrukus iš namų išėjęs vyras, liepė jai ruoštis važiuoti į ligoninę. Įėjusi į namus, pamatė sužalotą R., jis stovėjo prie židinio, jo galva buvo kruvina. Dėl susidariusios situacijos jaučiasi kalta, nes viskas įvyko dėl jos neatsakingo elgesio, J. myli vaikus, jis, norėdamas ją sudrausminti tuo pačiu dėl neatsargumo sužalojo jų mažametį vaiką.

Liudytoja A. Z. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 32-340).

Liudytojas I. G. parodė, kad 2011-07-27 sutemus jis su A. Z. ir jos dviem mažamečiais vaikais nuėjo į kluoną. Ten A. patiesė antklodę ir paguldė vaikus, o jie šalia vaikų gėrė alų. Po poros valandų, išgėrę nemažai alaus, jie su A. ėmė glamonėtis. Šalia motinos, prisiglaudęs prie jos kairės rankos, gulėjo mažametis sūnus R., o vyresnysis – L. – miegojo toje pačioje pusėje kiek atokiau (vieno metro atstumu). Gulint ant A., girdėjo kažką vaikštant, tačiau, apimtas aistros, į tai nekreipė dėmesio ir toliau glamonėjo A.. Staiga šalia savęs išgirdo J. Z. balsą. Nespėjęs atsisukti, pajautė smūgį į užpakalinę dešinės pusės sąnario sritį. Smūgis praslydo pro šalį, todėl mano, kad būtent tuomet J., suduodamas smūgį jam, tuo pačiu netyčia sudavė ir savo sūnui. Antrą smūgį J. Z. jam sudavė į kairį skruostą, kai jis bandė keltis. Nuo suduoto smūgio jis prarado sąmonę ir daugiau nieko nepamena. Pabudo toje pačioje vietoje, aplinkui nieko nebuvo. Negali pasakyti, kas vyko toliau, negirdėjo, kad verktų vaikas. Dėl jam suduotų smūgių, pretenzijų J. Z. neturi, kadangi pats jaučiasi kaltas dėl tokio įvykio, kurį išprovokavo savo elgesiu ir veiksmais. Taip niekada nepasielgtų, jeigu nebūtų apsvaigęs nuo alkoholio.

Liudytojas I. G. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu. (b.l. 71-73).

Liudytoja J. R. parodė, kad nuo 2007 m iki 2011 m. spalio mėnesio ji dirbo Ignalinos rajono administracijos Tverečiaus seniūnijos socialinė darbuotoja, darbui su socialinės rizikos šeimomis. Z. šeima, kuri gyvena Ignalinos r. sav., Tverečiaus sen., Dietkauščiznos k., iki 2011-07-28 į socialinės rizikos šeimos sąrašą įtraukta nebuvo. Ši šeima augina du mažamečius vaikus, L. yra 7 metai, o R. 5 metai. Šioje šeimoje kartas nuo karto apsilankydavo, o apsilankius vieną iš tėvų, ar A. Z., ar J. Z. rasdavo neblaivius, kurie dėl vartojamo alkoholio tarpusavyje konfliktuodavo. Kadangi šiuose periodiniuose apsilankymuose būdavo vienas iš tėvų blaivus, todėl dėl vaikų atėmimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Vaikai būdavo prižiūrėti, švarūs, namuose tvarka, atliktas remontas, baldai apynauji, vaikai pavalgę, maisto nuolat būdavo, vaikai aprūpinti žaislais. Būdavo ir per šiuos periodinius apsilankymus, abu tėvai blaivūs. Niekada neteko girdėti, kad ši šeima muštų savo vaikus. A. Z. laikotarpiu negerdavo, tačiau jai paragaudavo, tuomet alkoholį vartodavo apie savaitę, dėl ko J. Z. ant jos pykdavo, tačiau vaikus prižiūrėdavo pats. Dėl A. Z. vartojamo alkoholio 2010 m., J. Z. buvo ją sumušęs, dėl ko kreipėsi į ją kaip į socialinę darbuotoją pagalbos, tačiau išsiblaiviusi, paaiškino, kad dėl šio vyro smurto, kalta pati, ir prašė nesikišti. Z. šeima gyvena iš socialinių pašalpų, deklaruoja žemę, už ką gauna iš ES paramos pajamas bei J. Z. uždarbiauja. 2011-07-28 J. Z. medine lazda sužalojus mažametį sūnų Roką, šį šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimos sąrašą. Dėl šio sprendimo buvo pranešta šeimai. Po šio incidento, kas savaitę buvo tikrinama ši šeima, kontroliuojama šeimoje situacija. Taip pat šiai šeimai buvo siūlyta kreiptis pas specialistus dėl pagalbos, konsultuotis pas psichologus, dėl vartojimo alkoholio spręsti klausimą dėl kodavimosi. Po šio įvykio, kuomet ji lankydavosi šioje šeimoje, J. Z. su jais bendravo geranoriškai, išklausydavo ir priimdavo pasiūlymus, pripažino savo kaltę, dėl to kad dėl jo veiksmų buvo sužalotas netyčia sūnus. Nuo 2011-07-28 iki 2011m. spalio mėnesio pradžios, kuomet ji lankydavosi šioje šeimoje, pažeidimų nepastebėjo, visuomet buvo blaivūs, susitvarkę bei apsirūpinę maistu. Tačiau nuo 2011 m. spalio pradžios, ji pakeitė darbovietę, todėl apie šią šeimą nuo to laiko nieko pasakyti negali.

Liudytojas A. V. parodė, kad jis nuo 2008 m. liepos mėnesio yra Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis tyrėjas. Aptarnaujama teritorija yra Tverečiaus bei Naujojo Daugėliškio seniūnijos. Jis žino Z. šeimą, kuri gyvena Ignalinos r. sav., Tverečiaus sen., Dietkauščisnos k. Z. šeima iki 2011-07-28 į socialinės rizikos grupės sąrašą įtraukta nebuvo, tačiau tekdavo susitikti su J. Z., kadangi jis turėjo teismo paskirtų nemokamų viešųjų darbų. Iki 2011-07-28 Z. šeimos incidento, dėl jų elgesio nusiskundimų nebuvo. Tačiau 2012-04-24 apie 21 val. 28 min. buvo gautas A. Z. pranešimas, kad tarp jos ir vyro įvyko konfliktas ir vyras smurtauja. Utenos apskrities VPK Ignalinos r. PK VPS PB patruliams nuvykus į įvykio vietą, A. Z. pastebėjo namo kieme girtą (2.89 prom.). Vyras J. Z. buvo blaivus, kuris paaiškino, kad žmona nuo pietų, kol jis buvo išvažiavęs žvejoti, išėjo su mažamečiais vaikais L. gim. 2004-03-12 ir R. gim. 2007-09-13, pas draugę ir girtavo. Grįžęs rado žmoną pas jos draugę namuose neblaivią. J. Z. vaikus parsivežė į namus, o žmonai liepė girtai namuose nesirodyti. Apie 21:10 val. A. Z. grįžusi ėmė trankyti namų duris, rėkauti ir iškvietė policijos pareigūnus teikdama, kad vyras girtas konfliktuoja, smurtauja. A. Z. buvo pristatyta į PK išsiblaivyti ir protokolui surašyti.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 11-13) matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas kluonas, esantis Ignalinos rajono savivaldybės Tverečiaus seniūnijos Dietkauščiznos kaime, kuriame buvo sužalotas mažametis R. Z., gim. 2007-09-13.

Pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G-291/11-08 nurodoma, kad R. Z. konstatuoti sužalojimai: kaukolės pamato (priekinės kaukolės daubos su akytakulio akytosios plokštelės impresija) ir skliauto (kaktikaulio, dešinės akiduobės ir skruostikaulio) lūžimas, galvos smegenų sumušimas, kaktinės-pamato srities hematoma tarp kaulo ir kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų edema. Minėti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, prieš patenkant į ligoninę, galimai užduotyje nurodytu ir medicininėje dokumentacijoje nurodytomis aplinkybėmis. Kadangi konstatuota traumuota viena anatominė sritis, sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. R. Z. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės skliauto ir pamato lūžimo, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo (epidurinės hematomos) tarp kaulo ir kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų edemos, nes tai sudaro pavojų gyvybei (b. l. 52, 53).

Pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G-2393/11(01) nurodoma, jog A. Z. nustatytos pavienės poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje su smulkiomis kraujosruvomis odoje, abiejų žastų išorinėse paviršiuose ir kairės plaštakos nugarėlėje bei muštinė žaizda apatinės lūpos kairės pusės vidiniame paviršiuje su pereinamosios lūpos dalies nubrozdinimu. Šie sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti bukais kietais, riboto paviršiaus daiktais prieš 0,5-2 paras iki apžiūros. Sprendžiant iš sužalojimų lokalizacijos A. Z. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kūno žalojančiais daiktais paveikus ne mažiau kaip penkis kartus. Kraujosruvų padarymo galimybės pateikta lazda neatmetama (b. l. 93-95).

Pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G-2392/11(01) nurodoma, kad I. G. nustatytos poodinės kraujosruvos ausų kaušeliuose ir kairiajame paakyje, kraujosruvos skruostų odoje bei pavieniai nedideli odos nubrozdinimai kairiojo šonkaulio lanko srityje ir kairėje blauzdoje. Šie sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais, galimai riboto paviršiaus daiktais (nubrozdinimai galėjo būti padaryti bukabrauniais daiktais) maždaug prieš 0,5-1,5 paros iki apžiūrėjimo, išskyrus blauzdos nubrozdinimą, kuris padarytas prieš 2-3 paras iki apžiūrėjimo. Kraujosruvų ir krūtinės šonkaulių lanko srities odos nubrozdinimo padarymo galimybė nurodyta laiku neatmetama. Sprendžiant iš sužalojimų kraujosruvų galvoje ir krūtinėje nubrozdinimo lokalizacijos šie sužalojimai galėjo būti padaryti kūną žalojančiais daiktais paveikus ne mažiau kaip penkis kartus. I. G. kūne rasti sužalojimai nebūdingi smūgiams beisbolo ar į ją panašia lazda. Kraujosruvos padarytos paveikus kietais bukais, o nubrozdinimai galimai ir bukabriauniais daiktais, tačiau konkretaus daikto nustatyti negalima (b. l. 97-99).

Pateiktame Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2011 nurodoma, kad apibendrinus turimą medžiagą, nustatyta, kad J. Z. dėl suicidinio elgesio grėsmės 2005-02-02 – 05-05 gydytas psichiatrijos stacionare, jam tuomet buvo diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, dekompensacija, iki 2007-12-18 stebėtas ambulatoriškai, apylinkės psichiatro priežiūroje. Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu J. Z. būtų sirgęs lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir paties tiriamojo žodžių žinoma, kad tuo metu jis buvo paprasto girtumo būsenoje. Šiuo metu vyrauja klinikoje tik nežymiai išreikšta epileptoidinio – isteroidinio – emociškai nestabilaus tipo asmenybės bruožų akcentuacija, nesiekiant specifinio asmenybės sutrikimo lygio. J. Z. konstatuojama – psichiškai sveikas. 1. J. Z. jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo metu (2011-07-28) psichikos sutrikimo ar silpnaprotyste nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, iš bylos medžiagos ir paties tiriamojo žodžių žinoma, kad tuo metu jis buvo paprasto girtumo būsenoje, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2. Šiuo metu J. Z. yra psichiškai sveikas, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir dalyvauti bylą nagrinėjant teisme. 4. J. Z. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (b. l. 176-178).

Kaltinamsis J. Z. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-07-28 naktį Ignalinos r., Tverečiaus sen., Dietkaušičznos k., šalia jo namo esančiame kluone konflikto su žmona A. Z. metu beisbolo lazda tyčia sudavė miegojusiam, todėl bejėgiškos būklės buvusiam, savo mažamečiam sūnui R. Z., gim. 2007-09-13, vieną smūgį į galvą, padarydamas pastarajam kaukolės skliauto ir pamato lūžį, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą (epidurinę hematomą) tarp kaulo ir kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų edemą ir taip sunkiai sutrikdė savo mažamečio, bejėgiškos būklės sūnaus R. Z. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo J. Z. kaltę, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių seka, kad kaltinamasis J. Z. lazda taikėsi ne į savo sūnų, o į kitus objektus – besimylinčius kluone – A. Z. ir I. G., kuriam jis sudavė du kartus per nugarą, kuomet pastarasis gulėjo ant jo žmonos. R. Z., gim. 2007-09-13, buvo sunkiai sužalotas savo tėvo – kaltinamojo J. Z. veikos pasėkoje, tačiau, smūgiuodamas lazda tamsoje į besimylinčius A. Z. ir I. G. kaltinamasis J. Z. veikė neatsargiai – dėl nusikalstamo nerūpestingumo – jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali būti sužalotas gulintis šalia motinos A. Z. jo vaikas.

Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. BK 16 str. išskiriamos dvi neatsargumo rūšys – nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas.

Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo supranta, kad jo veikimas ar neveikimas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų padarinių, tačiau savo rizikingo elgesio nekeičia ir lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti. Tuo tarpu nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškia tuo, kad asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų padarinių, daro veiką, neatsižvelgdamas į visuotinai priimtinas atsargaus elgesio taisykles ar specialius reikalavimus. Nusikalstamam nerūpestingumui yra būtinas intelektualusis kaltės elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka „turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka „galėjo“ reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių jis turėjo realią galimybę numatyti pavojingus savo veikos padarinius.

Iš kaltinamojo J. Z., liudytojų A. Z. ir I. G. parodymų seka, kad J. Z. surado kluone savo žmoną A. Z. ir kaimyną I. G. besimylinčius. Tamsoje jis nepastebėjo šalia motinos gulinčio penkerių metukų sūnaus R.. Taip pat iš kaltinamojo J. Z. parodymų seka, kad, grįžęs namo, nerado ten savo žmonos ir vaikų, todėl nusprendė eiti link tos vietos, iš kur vakare sklido vaikų balsai, tai yra link kluono. Iš patirties jis žinojo, kad jaunesnysis sūnus R. visada būdavo su motina. Taigi, užėjęs į kluoną ir išgirdęs žmonos ir kaimyno garsus ir aimanas, supratęs, kad jie mylisi, prieš suduodamas jiems smūgius beisbolo lazda, esant mažam apšvietimui ir matomumui, turėjo įvertinti situaciją ir privalėjo numatyti savo veikos galimus pavojingus padarinius, kurių iki to nenumatė, tačiau pagal savo subjektyvias savybes, ieškodamas ne tik žmonos, bet ir vaikų ir žinodamas, kad jaunesnysis sūnus labai prisirišęs prie motinos, turėjo numatyti.

Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad kaltinamasis J. Z. šioje konkrečioje situacijoje veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti ar siekia konkrečių padarinių, o netiesiogine tyčia – jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti sunkūs padariniai ir nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Teismas nenustatė, kad kaltinamasis J. Z., tamsoje suduodamas lazda smūgius I. G. ir A. Z., nedetalizuodamas kam pataikys, savaime suvokė, kad tokiu būdu sąmoningai kelia grėsmę savo mažamečiam vaikui, kitaip tariant, veikė netiesiogine tyčia. Viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad J. Z. nežinojo apie vaiko buvimą įvykio vietoje.

Dėl teismo nurodytų aplinkybių kaltinamojo J. Z. nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 1, 2 , 3 punktus, todėl iš BK 135 str. 2 d. 1, 2 , 3 punktų perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d.

Iš kaltinamojo J. Z. parodymų seka, kad iki nusikaltimo padarymo jis vartojo alų, tačiau pranešimuose apie įtarimą bei kaltinamajame akte (b.l. 104, 109, 129) ši aplinkybė nenurodyta. Sunkinti kaltinamojo padėtį, nesant įstatyminio pagrindo, negalima, todėl konstatuotina, kad J. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvina dvi aplinkybės: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Be to, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo A. Z. provokuojantis, netinkamas, amoralus elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Iš bylos duomenų seka, kad J. Z. gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Jam diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, suicidinis bandymas (b.l. 171).

Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Pagal Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam J. Z., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę dvi lengvinančias ir atsakomybę sunkinčių aplinkybių nebuvimą. J. Z. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo (BK 16 str. 3 d.), praeityje teistas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, atidedant bausmės vykdymą ir už papirkimą 6 MGL dydžio bauda, abu nuosprendžiai įvykdyti, teistumai išnykę, dirba, charakterizuojamas teigiamai (b.l. 140, 141-145), baigė UAB „Umega“ mokymo centro mokymus ir įgijo suvirintojo specialybę, deda pastangas šeimos buities sąlygų gerinimui, tinkamai bendrauja ir rūpinasi vaikais, tarnavo Lietuvos Respublikos VRM vidaus tarnybos I-ame pulke, už gerą, sąžiningą tarnybą, pavyzdingą elgesį ir ištikimybę kario priesaikai jam 2000 m. įteiktas padėkos raštas ( b.l. 37).

Esant nustatytų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumai, J. Z. skirtina Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė mažesnė už vidurkį. Nors Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. sankcija numato ir arešto bausmę, tačiau įstatymas nenumato arešto bausmės vykdymo atidėjimo. Lietuvos Respublikos BK 75 str. gali būti taikomas tik asmeniui nuteistam laisvės atėmimu.

Teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai J. Z. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti teisme, klausimas išsprendžiamas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 2 d. nustatyta tvarka.

Savadarbė medinė, sulūžusi į dvi dalis beisbolo lazda, saugoma Utenos apsk. VPK Ignalinos raj. PK daiktų saugojimo patalpoje (2012-06-22 kvitas Nr. 058042) (b.l. 57), sunaikintina.

Panevėžio ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 5852,38 R. Z. gydymo išlaidų atlyginimo tenkintinas. J. Z. civilinį ieškinį pripažino. Dėl patirtų sužalojimų R. Z., gim. 2007-09-13, buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jam suteiktas gydymo paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo sumokėta 5852,38 Lt. Ši suma priteistina iš J. Z..

Išnykus pagrindui J. Z. atžvilgiu taikyti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, – jo asmens tapatybės kortelė Nr. 11385025 grąžintina savininkui.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., teismas

nusprendė:

J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant J. Z. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą, – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Grąžinti J. Z. jo asmens tapatybės kortelę Nr. 11385025.

Savadarbę medinę beisbolo lazdą, laikomą Utenos apsk. VPK Ignalinos raj. PK daiktų saugojimo patalpoje (2012-06-22 kvito Nr. 058042), sunaikinti.

Išieškoti iš J. Z. Panevėžio ligonių kasos naudai 5852,38 Lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.