- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-1228-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06457-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Kreditorius
- UAB „Nordecum“
- Skolininkas
- V. N.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs kreditorės UAB „Nordecum“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Nordecum“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui V. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą išieškoti iš skolininko V. N. 784,30 Lt skolos, 286,70 Lt sutartinių palūkanų, 189,66 Lt delspinigių, 215,88 Lt kitų išlaidų, nuo kurių skaičiuojamas žyminis mokestis, 5 proc. procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11,00 Lt žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-21 nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Nordecum“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui V. N.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašoma priteisti 286,70 Lt sutartinių palūkanų ir 189,66 Lt delspinigių (bendra netesybų suma 476,36 Lt) suma yra aiškiai per didelė. Dėl to teismas prašomą priteisti sumą pripažino kaip neatitinkančią šalių (paskolos davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakė priimti kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis).
Kreditorė su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai jos prašomas priteisti sutartines, pelno (mokėjimo) palūkanas (CK 6.872 str.) įvardino netesybomis, t.y. kompensuojamosiomis palūkanomis (CK 6.261 str.). Dėl to nepagrįstai konstatavo, kad kreditorius reikalauja aiškiai per didelių netesybų (delspinigių ar palūkanų). Kreditorė teigia, jog Vartojimo kredito įstatyme numatyti maksimalūs palūkanų ir delspinigių dydžiai. Kreditorė, prašydama priteisti metines palūkanas, kurių norma atitinka 83,88 proc. ir 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, mano, jog reikalavimas yra protingas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga Nr. AC-37-1, kurioje konstatuojama, jog negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Dėl šių priežasčių tuo atveju, kai vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 431–440 straipsniais teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (delspinigių ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (Civilinio proceso kodekso 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (delspinigius ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aiškiai per didelės netesybos arba palūkanos turėtų būti nustatytos tik tais atvejais, kai palūkanų arba netesybų procentinė išraiška viršija maksimalius dydžius, nustatytus Vartojimo kredito įstatyme. Šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat šio įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog vartojimo kredito kaina sutarties sudarymo momentu negali būti didesnė kaip 200 proc. Kaip matyti iš teismo įsakymo, kreditorė prašo priteisti 83,88 proc. sutartinių palūkanų ir 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino Vartojimo kredito įstatyme numatytų maksimalių delspinigių ir palūkanų dydžių, todėl neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga ir pripažinti kreditorės prašomų priteisti delspinigių ir palūkanų aiškiai per didelėmis.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, dėl to naikintina, o kreditorės pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir kreditorės UAB „Nordecum“ pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.