Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. B. ir nuteistojo M. M. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 1 (vienerių) metų laivės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant O. B. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. M. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 3 punktu, po nuosprendžio įsiteisėjimo nutarta konfiskuoti G. P. priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

2025 m. kovo 24 d. prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. M. turtui – 4 590 eurų, paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys dėl 28 223 Eur padarytos žalos (nesumokėto akcizų mokesčio) bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo priteisimo paliktas nenagrinėtas, išaiškinant civilinei ieškovei teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

J. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, K. V. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK199² straipsnio 1 dalyje, tačiau šių asmenų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. O. B. nuteista pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis esant šioms aplinkybėms: O. B., pažeisdama nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių su pakeitimais (suvestinė redakcija nuo 2021 m. rugsėjo 10 d.) 3 punkto 3. 1, 3. 2, 3. 1. 1 papunkčių reikalavimą, nustatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, kontrabandinius tabako gaminius; 4 p. 4. 1. 2 papunkčio reikalavimą, nustatantį, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, įvežtus į Lietuvos Respubliką, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 200 vienetų cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, 2025 m. kovo 3 d. apie 12 val. M. M. automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežus ir iškrovus į O. B. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini) akcizais apmokestinamas prekes – 1000 pakelių cigarečių „NZ Black“, 1500 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 500 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“, 500 pakelių cigarečių „Queen Menthol“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos bei sudaro 15 974 Eur, taip O. B. šias akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes įgijo ir laikė garaže (duomenys neskelbtini), kol 2025 m. kovo 3 d. 22.40 val. kratos metu cigaretes rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

2. M. M. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis esant šioms aplinkybėms: M. M., pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių su pakeitimais (suvestinė redakcija nuo 2021 m. rugsėjo 10 d.) 3 punkto 3. 1, 3. 2, 3. 1. 1 papunkčių reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, kontrabandinius tabako gaminius; 4 punkto 4. 1. 2 papunkčio reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, įvežtus į Lietuvos Respubliką, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 200 vienetų cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, 2025 m., kovo 3 d. ryte, veikdamas pagal nenustatyto asmens nurodymus ir už pažadėtą 100 Eur atlygį už vieną cigarečių dėžę, automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į nenustatytą vietą miške šalia (duomenys neskelbtini) miesto ir į šį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidėjo ir taip įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 1000 pakelių cigarečių „NZ Black“, 1500 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 500 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“, 500 pakelių cigarečių „Queen Menthol“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė 15 974 Eur bei šias cigaretes automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. kovo 3 d. apie 12 val. cigaretes ten iškrovė; toliau veikdamas pagal nenustato asmens nurodymus, automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į nenustatytą vietą miške šalia (duomenys neskelbtini) miestelio ir 2025 m. kovo 3 d. apie 12.30 val. į automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidėjo ir taip įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 1500 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ ir 1520 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė 13 783,2 Eur ir šias cigaretes automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su tikslu palikti gabeno į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau 2025 m. kovo 3 d. apie 16.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) buvo patikrintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, kurie automobilyje „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado gabenamas cigaretes, kurių bendra vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumą ir sudaro 29 757,2 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistoji O. B. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, skiriant baudą.

1.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantei laisvės atėmimo bausmę turėjo atsižvelgti į jos asmenybę teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, jos elgesį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, tinkamai įvertinti, kokia bausmės rūšis jos atžvilgiu yra teisinga. Pasak skundo autorės, apylinkės teismas netinkamai įvertino jos kaip kaltininkės ir pačios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Ji yra sulaukusi pensinio amžiaus, gailisi padariusi nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, savo kaltės neneigė nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu.

1.2. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą neskirti jai baudos bausmės motyvavo tik tuo, kad nėra duomenų, jog ji turės galimybę sumokėti baudą, tačiau teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad baudą jai padėtų sumokėti dukra. Prašo atsižvelgti į jos amžių, į tai, kad yra našlė ir gyvena viena bei nori likusį gyvenimą nugyventi sąžiningai ir dorai. Įprastai už tokio pobūdžio nesmurtinį nusikaltimą yra skiriama bauda. Bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, tuo tarpu baudos bausmė šiuo atveju užtikrintų teisingos bausmės paskirtį, atitiktų teismų praktiką ir proporcingumo principą.

4. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis M. M. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, skiriant baudą, taip pat prašo nedelsiant grąžinti pinigus – 4 590 Eur.

2.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog apeliantas yra teistas, nes nors praeityje jis ir buvo teistas du kartus, tačiau teistumai už ankstesnes nusikalstamas veikas yra išnykę. Abi nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis buvo nuteistas, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis), viešųjų darbų bausmę jis atliko ir iš probuojamųjų asmenų registro buvo išregistruotas 2019 m. rugpjūčio 7 d., paskirtą baudą pilnai sumokėjo 2020 m. sausio 22 d. Taigi, turinčiu teistumą jis buvo laikomas iki 2023 m. sausio 23 d. Apylinkės teismo argumentas, kad jis praeityje buvo teistas yra neteisėtas ir nekorektiškas – išnykus teistumui asmuo laikomas neteistu ir turi būti vertinama, kad jis teisiamas pirmą kartą. Atitinkamai nustačius, kad jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė išnykus teistumui, BK 55 straipsnio prasme jis turi būti laikomas kaip pirmą kartą teisiamas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-326303/2019). Be to, jo ankščiau padarytos nusikalstamos veikos yra kitokio pobūdžio ir nėra susiję su jo naujai padarytu nusikaltimu, kas pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taip pat nėra kliūtis vadovautis BK 55 straipsnio nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88/2008).

2.2. Skundo autorius pažymi, kad jam inkriminuota nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgęs į BK 55 straipsnio nuostatas, visų pirma turėjo apsvarstyti galimybę skirti jam straipsnio sankcijoje numatytą, su laisvės atėmimu nesusijusią baudos bausmę. Tuo tarpu procesinis sprendimas paskirti jam laisvės atėmimo bausmę turėjo būti išsamiai motyvuotas, tačiau toks pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės buvo nemotyvuotas, taip pažeidžiant ne tik BK 55 straipsnio nuostatas, tačiau ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Vienintelis pirmosios instancijos teismo argumentas skirti jam laisvės atėmimo bausmę buvo tai, kad jis verčiasi individualia veikla, o jo darbo užmokestis priklauso nuo to, kiek jis pats sau išmoka pinigų, tad teismas padarė išvadą, kad jo pajamos yra labai mažos ir nėra duomenų, kad jis galės sumokėti baudą. Pagal teismų praktiką, tokia motyvacija nėra pakankamas pagrindas neskirti baudos bausmės ir atimti asmeniui laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70/2012).

2.3. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kuo jo padaryta nusikalstama veika pagal savo pobūdį, atlikimo būdą bei kitas aplinkybes ir jo asmenybė savo pavojingumu yra išskirtinės nei įprastai ir dėl ko tai sudaro pagrindą skirti jam ne baudos bausmę, o laisvės atėmimo bausmę ir kodėl bausmės tikslų nebūtų galima pasiekti paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Anot skundo autoriaus, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nėra numatyto imperatyvaus baudos sumokėjimo termino, tuo tarpu vadovaujantis BK nuostatomis, paskirtoji bauda gali būti pakeista kita bausmės rūšimi, taigi, nesuteikus asmeniui galimybės savo noru įvykdyti baudos bausmę, negalima daryti išvados apie galimą jos neįvykdymą. Jis yra dirbantis, gauna pastovias pajamas, todėl gali sumokėti jam paskirtą baudą, juolab, teismas gali nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, kuris gali trukti iki trejų metų.

2.4. Skundo autoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vis tik sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, tačiau nepasinaudojo galimybe jam skirti straipsnio sankcijoje numatytą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nėra numatyto draudimo skirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą, nors straipsnio sankcijoje yra ir kitų švelnesnių bausmių, tačiau visais atvejais, o ypač skiriant bausmę asmeniui, pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką, bei straipsnio sankcijoje esant alternatyvių bausmių, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymą. Teismas BK 75 straipsnio nuostatas turi taikyti tik tais atvejais, kuomet BK specialiosios dalies straipsnio sankcija jam nesuteikia pasirinkimo iš kitų alternatyvių bausmių rūšių, o bylos aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-361-1073/2017).

2.5. Skunde pažymima, kad apeliantas buvo pripažintas kaltu dėl vieno apysunkio nusikaltimo padarymo, yra teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ar išimtinių aplinkybių, didinančių jo asmenybės ar padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Jis yra dirbantis ir turi galimybę sumokėti baudą, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus baudos bausmę.

2.6. Ikiteisminio tyrimo metu iš apelianto buvo paimti jo turėti pinigai – 4590 Eur, kuriems prokurorės nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, jo terminą nustatant nuo 2025 m. kovo 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d. Pirmosios instancijos teismas nusprendė laikiną nuosavybės teisės apribojimą šiam turtui palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Šis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes prokurorės nutarimu šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas iki 2025 m. rugsėjo 24 d., tuo tarpu šis terminas pratęstas nebuvo, todėl apelianto įsitikinimu, minimi pinigai privalo jam būti grąžint nedelsiant, nelaukiant nuosprendžio įsiteisėjimo.

5. Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartimi, gavus Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Almos Markvaldienės prašymą atšaukti jos apeliacinį skundą, prokurorės apeliacinį skundą nutarta palikti nenagrinėtą ir teismo procesą šioje dalyje nutraukti, tuo tarpu apeliacinį procesą dėl nuteistųjų O. B. ir M. M. apeliacinių skundų tęsti BPK nustatyta tvarka.

6. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistoji O. B. ir jos gynėja advokatė Kristina Česnauskienė palaikė nuteistosios apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, nuteistojo M. M. gynėja advokatė Gintarė Leškevičienė palaikė nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad civilinis ieškinys, įvertinus naujausią teismų praktiką (2K-7-43-788/2026), turi būti atmestas. Prokurorė nuteistųjų apeliacinius skundus dalyje dėl bausmės prašė atmesti, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo, įvertinus teismų praktiką, jį atmetant bei panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios O. B. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo M. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio1 dalies 3 punkto, 2 dalies 2 punkto, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktų pagrindais.

7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistųjų apeliacinių skundų turiniu sprendžia, kad O. B. ir M. M. neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų kvalifikacijos ar pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, tačiau nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis prašant jas sušvelninti ir paskirti baudos bausmes. Kartu M. M. prašo panaikinti jam taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą bei grąžinti pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį apeliantų skundų ribose.

9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu bei apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajai O. B. parinkdamas bausmės rūšį nepagrįstai nesivadovavo BK 55 straipsnio nuostatomis, tad netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei neteisingai paskyrė bausmę, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai). Vis tik, įvertinęs apylinkės teismo motyvus dėl M. M. paskirtos bausmės rūšies bei atsižvelgęs į baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, apygardos teismas pagrindo šiam nuteistajam sušvelninti bausmę nenustatė. Be kita ko, nors apeliaciniuose skunduose nebuvo keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo dalyje dėl civilinės ieškovės byloje pareikšto civilinio ieškinio, tačiau nuteistojo gynėjai bei prokurorei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme akcentavus, jog šiuo klausimu kasacinės instancijos teismo praktika yra pasikeitusi, apygardos teismas patikrins pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą ir šioje dalyje.

Dėl nuteistajai O. B. paskirtos bausmės

10. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

11. BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra įtvirtintos baudos arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu O. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 1 (vienerių) metų laivės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 8 punktu, buvo atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

12. Apylinkės teismas O. B. parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistoji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Skundžiamame nuosprendyje pažymėta tai, kad O. B. praeityje yra teista tris kartus, buvo nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Motyvuojant savo procesinį sprendimą neskirti nuteistajai baudos bausmės, apylinkės teismas atsižvelgė į jos galimybes įvykdyti šią bausmę, t. y. akcentavo, kad nuteistoji yra nedirbanti, pensinio amžiaus ir gaunanti nedidelę pensija, todėl padarė išvadą, kad nėra duomenų, jog ji galės sumokėti baudą, tad skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

13. Visgi, apygardos teismas šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus dėl bausmės rūšies parinkimo ir jos paskyrimo laiko nepakankamais. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad BK 55 straipsnis taikomas, jei nustatomos trys vienu metu egzistuojančios sąlygos: 1) asmuo padarė nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (pagal 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakciją – ir neatsargų nusikaltimą); 2) už padarytą nusikalstamą veiką asmuo teisiamas pirmą kartą; 3) BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis yra numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2013, 2K-297/2013, 2K–272–648/2015).

14. Viena vertus, nors BK 55 straipsnio nuostatos imperatyviai neįpareigoja teismo pirmą kartą už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau kita vertus tai vis tik suponuoja išvadą, jog teismas visų pirma turėtų svarstyti galimybę skirti švelnesnę bausmę, tuo tarpu priėmus sprendimą skirti laisvės atėmimo bausmę, tokį savo sprendimą tinkamai motyvuoti. Šiuo gi atveju, teismas konstatavo, kad nuteistajai turi būti paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau kartu taikė ir BK 75 straipsnio nuostatas, atidėdamas šios bausmės vykdymą, nurodydamas neišsamius laisvės atėmimo bausmės parinkimo motyvus, bei iš esmės nenurodydamas bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo motyvų. Taigi, tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, nuteistajai turi būti paskirta griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis, tačiau kartu ir tai, kad be kita ko, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Apygardos teismo vertinimu, toks bausmės skyrimo turinys šioje konkrečioje situacijoje yra prieštaringas.

15. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad O. B. praeityje iš tiesų buvo teista tris kartus, už nusikalstamų veikų padarymą jai atitinkamai buvo paskirtos baudos bausmės bei terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant (5 t., b. l. 57–60). Paskutinysis Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis jos atžvilgiu buvo priimtas 2012 m. rugsėjo 28 d., 2013 m. spalio 21 d. ji buvo išregistruota iš probuojamųjų asmenų registro, duomenų apie tai, kad po šio laikotarpio iki šios aptariamos nusikalstamos veikos ji būtų padariusi daugiau nusikalstamų veikų, nėra. Taigi, akivaizdu, kad ankstesnis O. B. teistumas yra išnykęs, nuo paskutiniosios bausmės atlikimo yra praėję daugiau nei dvylika metų, ir šios padarytos nusikalstamos veikos momentu ji buvo laikoma neteista. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmą kartą teisiamu asmeniu teismų praktikoje laikomas ir toks asmuo, kuris neturi teistumo (teistumas išnykęs, panaikintas, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–272–648/2015). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, penkerių metų laikotarpiu O. B. nėra bausta administracine tvarka (5 t., b. l. 62), šiuo metu ji nedirba (5 t., b. l. 64), tačiau yra sulaukusi pensinio amžiaus (7 t., b. l. 23), kaip nurodė pati nuteistoji, ji gauna senatvės bei našlės pensijas, pragyventi jai taip pat padeda (duomenys neskelbtini) gyvenanti dukra, siųsdama pinigines lėšas. Be kita ko, nuteistajai yra nustatytas penkiasdešimties procentų dalyvumo lygis (7 t., b. l. 22). Taigi, šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistosios asmenybė yra tokio pavojingumo, dėl ko jai reikėtų skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

16. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas savo procesinį sprendimą dėl baudos bausmės neskyrimo nuteistajai iš esmės motyvavo tik tuo, kad ji neturės finansinių galimybių sumokėti baudą. Vis tik, iš Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad O. B. praeityje jai paskirtas dvi baudos bausmes yra įvykdžiusi. Kaip jau minėta, nors nuteistoji nedirba, tačiau gauna senatvės bei našlės pensijas, finansinę paramą jai taip pat teikia dukra. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Nuteistoji savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, davė išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos teisei priešingi veiksmai iš esmės pasireiškė leidimu pasinaudoti savo gyvenamąja vieta, sudarant sąlygas joje iškrauti ir laikyti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikoje galiojančiais specialiaisiais ženklais – banderolėmis.

17. Šiuo atveju O. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, yra laikoma neteista, o BK 1992 straipsnio 1 dalyje be laisvės atėmimo bausmės yra įtvirtinta ir kita – baudos bausmė. Pirmosios instancijos teismas, be to, kad nuteistoji neturės galimybių sumokėti baudos bausmę, jokių kitų argumentų, kurie sudarytų pagrindą nuteistajai paskirti laisvės atėmimo bausmę, nepateikė, tad apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis motyvas nėra pakankamas baudos bausmės neskyrimui, juolab, kad nuteistoji nurodė gaunanti pastovias pinigines lėšas ir turinti galimybę baudos bausmę įvykdyti. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir O. B. skirtina baudos bausmė. Įvertinus jos garaže rastų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikoje galiojančiais specialiaisiais ženklais – banderolėmis vertę, baudos bausmės dydis nustatytinas didesnis nei minimalus – 320 MGL, t. y. 16 000 Eur (šešiolika tūkstančių eurų). Taip pat įvertinus tai, kad O. B. yra sulaukusi pensinio amžiaus, jai nustatytas penkiasdešimties procentų dalyvumo lygis bei tai, jog nuteistajai skirtina pakankamai ženklaus dydžio bauda, nustatytinas vienerių metų baudos sumokėjimo terminas.

Dėl nuteistajam M. M. paskirtos bausmės

18. Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde taip pat prašė skirti jam švelnesnę bausmę, t. y. vietoje terminuoto laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą atidedant, paskirti baudos bausmę. Visgi, šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laivės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, nuteistajam skyrė pagrįstai.

19. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. M. nurodė, kad jis yra teistas du kartus. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų išrašo matyti, kad M. M. praeityje iš tiesų buvo teistas du kartus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (paskirta baudos bausmė) bei Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (paskirta viešųjų darbų bausmė) (4 t., b. l. 163–167). Kaip teisingai pažymima nuteistojo apeliaciniame skunde, šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos metu jis buvo laikomas neteistu, nes atlikus viešųjų darbų bausmę iš probuojamųjų asmenų registro jis buvo išregistruotas 2019 m. rugpjūčio 7 d., tuo tarpu baudos bausmė iš jo dalinai išieškota 2020 m. sausio 22 d., taigi, baudžiamojoje byloje nesant daugiau duomenų apie baudos bausmės kitą įvykdymo datą, spręstina, kad teistu jis buvo laikomas iki 2023 m. sausio 22 d., tuo tarpu šią aptariamą nusikalstamą veiką įvykdė 2025 m. kovo 3 d. Vis tik, nors nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu M. M. buvo laikomas neteistu, o tai patenka į pirmą kartą teisiamo asmens apibrėžtį, tačiau priešingai nei nuteistosios O. B. atveju, nuo ankstesnių M. M. atžvilgiu priimtų teismų procesinių sprendimų yra praėję ženkliai mažiau laiko, tad tai suponuoja išvadą, jog nuteistasis iš savo ankstesnio teisei priešingo elgesio nepasimokė, praėjus pakankamai nedideliam laiko tarpui nuo jo teistumo išnykimo nusikalto pakartotinai, tuo tarpu praeityje jam paskirtos švelnesnės bausmės, tame tarpe ir baudos bausmė, pakankamos įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo. Be to, iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad penkerių metų laikotarpiu nuteistasis buvo ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra sumokėjęs ne visas jam paskirtas baudas (4 t., b. l. 169–182).

20. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį nuteistajam taip pat atkreipė dėmesį, kad nors M. M. vykdo individualią veiklą, ką patvirtina ir Sodra duomenų išrašas (4 t., b. l. 183), tačiau kaip nurodė pats nuteistasis, jo gaunamos pajamos priklauso nuo to, kokį darbo užmokestį jis sau išmoka. Vis tik, iš baudžiamojoje byloje esančios Mokesčio mokėtojo veiklos analizės išvados matyti, kad tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2020-2024 m. M. M. gautos pajamos tik nežymiai – 615 Eur viršijo patirtas išlaidas (30 659 Eur – 30 044 Eur) (3 t., b. l. 103–107), kitų, tikslesnių duomenų apie jo gaunamas pajamas ar jų dydį bei pastovumą pats nuteistasis nepateikė, tad tai iš esmės kelia pagrįstų abejonių, ar jis iš tiesų turėtų realią galimybę įvykdyti baudos bausmę. Be to, Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, nuteistasis neturi jokio nekilnojamojo turto (3 t., b. l. 4), AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenimis, turi du automobilius (3 t., b. l. 6). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti AB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys, iš kurių matyti, kad šioje įmonėje M. M. turėjo aktyvų kreditą, tačiau dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo sutartis buvo nutraukta 2024 m. lapkričio 5 d., o skolos administravimo procesas perduotas skolų išieškojimo įmonei (3 t., b. l. 19–27). Taigi, šios aplinkybės iš esmės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog nuteistajam paskyrus baudos bausmę, ji ne tik nepasiektų bausmės tikslų, tačiau vertinant nuteistojo finansinę padėtį, jos įvykdymas būtų apsunkintas.

21. Nesutiktina ir su apelianto skundo argumentu, kad BVK nėra įtvirtinto imperatyvaus baudos sumokėjimo termino. BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo nuosprendžio įsiteisėjimo baudos bausmė sumokama per du mėnesius ar kitą teismo nustatytą laikotarpį. Per teismo nustatytą terminą laiku nesumokėta arba nepervesta bauda išieškoma priverstinai (BVK 6 straipsnio 4 dalis). Taigi, paprastai baudos bausmės sumokėjimui nustatomas dviejų mėnesių terminas, arba, atsižvelgus į baudos dydį, asmens finansinę padėti ir kitas reikšmingas aplinkybes, teismas gali nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, tačiau šis terminas neabejotinai turi atitikti proporcingumo ir protingumo principus bei negali būti nepagrįstai per ilgas ar begalinis. Šiuo atveju pažymėtina, kad ankstesniu teismo procesiniu sprendimu nuteistajam paskirta bauda buvo išieškoma priverstinai, o administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra sumokėjęs ne visas jam paskirtas baudas, be to, nuteistajam neįvykdžius kredito sutarties sąlygų, skolos administravimo procesas buvo perduotas skolų išieškojimo įmonei. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad baudos bausmė nuteistajam nebūtų efektyvi priemonė BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

22. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad M. M. įvykdyta nusikalstama veika savo pobūdžiu yra pavojingesnė nei BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Ši išvada darytina vertinant ne tik tai, kad BK 1992 straipsnio 2 dalies dispozicijoje yra įtvirtintas pavojingesnis nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – disponavimas akcizais apmokestinamomis priemonėmis, pažeidžiant nustatytą tvarką, kai jų vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, tačiau ir tai, kad už šioje straipsnio dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, be baudos bausmės yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė, kai tuo tarpu BK 1992 straipsnio 1 dalyje terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas numatomas iki ketverių metų. Be kita ko, ne mažiau svarbu įvertinti ir nuteistojo aktyvų vaidmenį šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. Kaip matyti iš paties nuteistojo paaiškinimų duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, būtent jis gavo koordinates iš kontrabandines cigaretes nurodžiusio paimti asmens, su šiuo asmeniu susirašinėjo per „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ programėles, nusikalstamą veiką įvykdė siekdamas užsidirbti pinigų, suvokdamas, kad daro nusikalstamą veiką, žinojo, kad jam reikės paimti kontrabandines, t. y. akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikoje galiojančiais specialiaisiais ženklais – banderolėmis (7 t., b. l. 27–28). Taigi, nuteistasis suvokdamas savo veiksmų pavojingumą bei tai, kad atlieka teisei priešingus veiksmus, sąmoningai pasirinko taip veikti. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad M. M. ignoravo ir dabartinę susiklosčiusią geopolitinę situaciją, susijusią su Lietuvos Respublikos valstybei kylančiomis grėsmėmis dėl kontrabandinių cigarečių pateikimo į valstybę būdo ir mąsto bei dėl to kylančių bei galinčių kilti dar sunkesnių padarinių nacionaliniam valstybės saugumui. Būtent šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip jau minėta aukščiau šiame nuosprendyje, BK 55 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Vien tai, kad nuteistasis padarė apysunkį nusikaltimą yra laikomas teistu pirmą kartą, o jam inkriminuotos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje yra numatyta ir kita bausmės rūšis nei laisvės atėmimas, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad būtent švelnesnė bausmės rūšis ir turi būti paskirta nuteistajam. Šiuo atveju apygardos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo bausmės parinkimo motyvus bei akcentavęs kitas šiuo individualiu atveju aktualias aplinkybes, sprendžia, kad M. M. pagrįstai paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Apygardos teismo vertinimu, tokios rūšies bausmės paskyrimas reiškia, kad švelnesnė baudos bausmė šiuo atveju nepadės pasiekti bausmės tikslų, tad nuteistajam pagrįstai skirta griežtesnė – laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas nuteistajam atidėtas, suteikiant galimybę įrodyti teismui, kad jis gebės laikytis jam paskirtų įpareigojimų ir ateityje daugiau nenusikals. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl civilinio ieškinio

24. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, baigiamųjų kalbų metu tiek nuteistojo M. M. gynėja Gintarė Leškevičienė, tiek prokurorė akcentavo, kad įvertinus pasikeitusią teismų praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje turėtų būti ne paliktas nenagrinėtu, o atmestas. Nors nuteistųjų apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinkama tik su jiems paskirtomis bausmėmis, tuo tarpu skundų reikalavimuose nėra keliami klausimai dėl civilinio ieškinio išsprendimo, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-1214/2024 yra išaiškinęs, jog nors pagal teismų praktiką subjektams, turintiems teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžius ir nutartis apeliacine tvarka, nenustatyta teisė paduotą apeliacinį skundą papildyti naujais argumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422/2014, 2K-561-511/2015, 2K-239-976/2017), tačiau apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu taip pat turi teisę pateikti teismui įvairių prašymų, įskaitant ir susijusius su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422/2014, 2K-162-303/2017, 2K-147-788/2022).

25. Šioje baudžiamojoje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo, nurodant, kad ieškinio suma yra 28 223 Eur, kuri turi būti priteista valstybei atitinkamai iš M. M. – 9 202 Eur bei penkių procentų dydžio metinės palūkanos, solidariai iš O. B. ir M. M. – 10 665 Eur ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos, solidariai iš J. Č. ir K. V. – 8 227 Eur ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos, iš J. Č. 129 Eur ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos (2 t., b. l. 170–178).

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad pareiškiant civilinį ieškinį nebuvo vertinta aplinkybė, ar yra galimybė įvykdyti mokestinę prievolę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) nustatyta tvarka ir pagrindais, nes šio įstatymo 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokestiniams ginčams yra privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Apylinkės teismas nurodė, kad teismų praktika formuojama kryptimi, jog kol mokesčių išieškojimas Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka teisiškai bei faktiškai įmanomas, žalos faktas ir dydis, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, dar negali būti nustatytas, t. y. nėra galimybės iš esmės nuspręsti dėl ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo. Pažymėjo, kad nuteistųjų nusikalstamos veikos yra baigtos 2025 m. kovo 3 d., taigi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje numatyti terminai, numatantys mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus, nėra suėję, todėl mokestinė prievolė, jeigu tam yra pagrindas, gali būti apskaičiuota mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka.

27. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-37-648/2023, 2K-78-891/2025 suformuotą praktiką ir padarė išvadą, kad civilinė ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį, savo esme susijusį su iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, o ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, taigi – ieškinį, kurio nagrinėjimo ir sprendimo BPK nereguliuoja. Baudžiamajame procese nenumatyta galimybė sustabdyti bylą, kol paaiškės mokesčių išieškojimo procedūros mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka rezultatas, todėl pirmosios instancijos teismas civilinės ieškovės civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą ir civilinei atsakovei išaiškino, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

28. Vis tik, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo M. M. gynėja ir prokurorė baigiamųjų kalbų metu pagrįstai nurodė, jog civilinės ieškovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys šiuo nagrinėjamu atveju turi būti atmestas. Iš tiesų nuteistojo gynėjos nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-43-788/2026 kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog byloje susiklostė situacija atitinkanti vieną iš Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų skolos muitinei išnykimo sąlygų (apmokestinamos prekės sulaikomos ir vėliau konfiskuojamos), taip pat Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą analogišką neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį, pagrįstai Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį atmetė.

29. Nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės, kurios buvo paženklintos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais buvo rastos pas nuteistuosius ir sulaikytos (1 t., b. l. 11–30, 73–88, 128–130), paimtos saugojimui (1 t., b. l. 153–154, 158) bei konfiskuotos ir nutarta jas sunaikinti (1 t., b. l. 169, 176–177), tad į apyvartą jos nepateko. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta pakoreguota skolos muitinei išnykimo sąlyga: kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę, C-489/20, konstatavo, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 124 straipsnio 1 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip, jog skola muitinei išnyksta, kai prekės sulaikomos ir vėliau konfiskuojamos, nors jos jau buvo neteisėtai įvežtos į Europos Sąjungos muitų teritoriją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-43-788/2026). Taigi šioje baudžiamojoje byloje nuteistieji neturi prievolės sumokėti akcizų už neteisėtai disponuotas cigaretes, kartu spręstina ir tai, jog jie turtinės žalos, kiek tai susiję su nesumokėtais akcizais, nepadarė.

30. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-43-788/2026, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu ir civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmetamas.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

31. BPK 151 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Ši procesinė prievartos priemonė panaikinama, jeigu tampa nebereikalinga (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

32. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Almos Markvaldienės 2025 m. kovo 24 d. nutarimu M. M. turtui – pinigams 4 590 Eur buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, jo terminą nustatant nuo 2025 m. kovo 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d. (1 t., b. l. 151–152). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. M. turtui – 4 590 eurų, pratęstas trims mėnesiams šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 24 d., tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu nutarta laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. M. turtui – 4 590 Eur, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

33. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. M. turtui pirmosios instancijos teismo buvo pratęstas nutartimi, kuria baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajam posėdžiui ir ši nutartis yra neskundžiama. Tuo tarpu pagal BPK 151 straipsnio 6 dalį, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla ir ši teismo nutartis skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsė pažeisdamas BPK nuostatas, nenurodydamas, jog nuteistasis turi teisę procesinį sprendimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo skųsti BPK X dalyje nustatyta tvarka. Vis tik, šioje baudžiamojoje byloje nustačius, kad civilinės ieškovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys turi būt atmestas, M. M. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui – 4 590 eurų, netenka prasmės ir yra nebereikalingas, tad šioje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra panaikinamas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

34. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gautos 2026 m. sausio 20 d. bei 2026 m. sausio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminės pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymose nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant M. M. sudaro 250 Eur, tuo tarpu O. B. – 164,58 Eur.

35. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės.

36. Nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje apeliacinius skundus pateikė nuteistieji O. B. ir M. M.. Nuteistosios O. B. apeliacinis skundas tenkinamas pilna apimtimi, taip pat ji yra pensinio amžiaus, gauna senatvės pensiją ir našlės pensiją, jai nustatytas penkiasdešimties procentų dalyvumo lygis, šiuo nuosprendžiu nuteistajai skirtina baudos bausmė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistosios O. B.. Nuteistajam M. M. Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartimi buvo paskirta gynėja advokatė Alvyda Rima Medišauskienė (7 t., b. l. 184), tačiau apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad yra sudaręs susitarimą su advokate Gintare Leškevičiene, todėl advokatė Alvyda Rima Medišauskienė buvo atleista nuo tolimesnio dalyvavimo baudžiamojoje byloje (7 t., b. l. 197). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistąjį apeliacinės instancijos teisme gynė jo pasirinkta gynėja, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja buvo atleista nuo tolimesnio dalyvavimo baudžiamojoje byloje, valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo M. M..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendį pakeisti.

O. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 320 MGL, t. y. 16 000 Eur (šešiolikos tūkstančių eurų) baudą.

Įpareigoti O. B. per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos civilinį ieškinį dėl 28 223 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt trijų eurų) atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Almos Markvaldienės 2025 m. kovo 24 d. nutarimu M. M. turtui – pinigams 4 590 Eur skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Neišieškoti iš O. B. valstybės naudai 164,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 21 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Neišieškoti iš M. M. valstybės naudai 250 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 20 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.