- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-5/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Peciulis (pirm.), Vigintas Višinskis, Ale Bukaviniene
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- R. G., J. B.
- Advokatai
- Gvidas Byčius, Edgaras Jautakis
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Ales Bukavinienes, Gintaro Peciulio (kolegijos pirmininkas ir pranešejas) ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posedyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo A. S. apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 9 d. sprendimo, kuriuo ieškiniai patenkinti iš dalies, civilineje byloje Nr. 2-379-555/2005 pagal ieškoves R. G. , veikiancios savo vardu ir atstovaujant nepilnamecio sunaus V. G. interesams, bei ieškoves J. B. , veikiancios savo vardu bei atstovaujancios nepilnameciu sunu L. B. ir D. B. interesams, ieškinius atsakovui A. S. del žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškove J. B. pareikštu ieškiniu praše priteisti iš atsakovo A. S. jos naudai vaiku D. B. iki 2018 m. sausio 27 d. ir L. B. iki 2014 m. gegužes 25 d. išlaikymui kiekvienam po 300 Lt kas menesi nuo 2004 m. sausio 1 d.; priteisti žalos atlyginima ieškoves naudai vaiku išlaikymui per 28 menesius - 16 800 Lt už laikotarpi iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir 1 800 Lt už 6 menesius, kai ji negalejo dirbti; priteisti 100 000 Lt neturtines žalos atlyginimui ir bylinejimosi išlaidas.
Ieškove nurode, kad 2001 m. rugsejo 1 d., apie 9 val. autoivykio metu kelyje Kaunas-Jurbarkas-Klaipeda žuvo jos vyras S. B. , o jai buvo padarytas apysunkis kuno sužalojimas. Pagal autotechnines ekspertizes duomenis A. S. nevykde KET 2, 4, 14.2, 15.1.3 punktu reikalavimu, kurie buvo tiesioginiame pagrindiniame priežastiniame ryšyje su autoivykio kilimu. Ieškove santuokoje su S. B. augino du mažamecius vaikus. Autoivykio metu ji su vaikais buvo visiškai išlaikoma žuvusio vyro. Vyrui žuvus šeima neteko pajamu. Ieškove del patirtu traumu negalejo vaikšcioti, prižiureti vaiku ir tik 2002 m. pabaigoje gavus darba atsirado pragyvenimo šaltinis, sunums buvo skirtos našlaiciu pašalpos po 119,90 Lt kas menesi. Kadangi iki tevo žuties kiekvienam šeimos nariui tekdavo po 427 Lt kas menesi, po vyro žuties kiekvienas sunus neteko daugiau kaip po 300 Lt kas menesi, o šiuos nuostolius turi atlyginti atsakovas. Nuo autoivykio 2001 m. rugsejo 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d. praejo 28 menesiai, todel žalos atlyginimas sudaro 8 400 Lt kiekvienam vaikui, o iš viso - 16 800 Lt. Nuo 2004 m. sausio 1 d. iš atsakovo priteistinos periodines išmokos kiekvienam vaikui kas menesi po 300 Lt. Kadangi po autoivykio del patirtos traumos ieškove 6 menesius negalejo dirbti, jai priteistina 1 800 Lt. Del vyro žuties ieškove jos patirtos fizines ir moralines traumos šeimai padaryta neturtine žala vertina 100 000 Lt.
Ieškove R. G. ieškiniu praše priteisti iš atsakovo A. S. jos naudai sunaus V. G. išlaikymui iki 2016 m. liepos 10 d. po 100 Lt kas menesi nuo 2004 m. sausio 1 d.; priteisti 2 800 Lt žalos atlyginima jos naudai sunaus išlaikymui už 28 menesiu laikotarpi iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir 400 Lt už 4 menesius, kai ji negalejo dirbti; priteisti 100 000 Lt neturtines žalos atlyginimui ir bylinejimosi išlaidas.
Ieškove nurode, kad 2001 m. rugsejo 1 d. autoivykyje, kurio metu A. S. automobilis susidure su S. B. vairuojamu automobiliu, žuvo jos vyras A. G. ir sunus P. G. . Autoivykio metu ieškove su dviem mažameciais vaikais buvo visiškai išlaikoma žuvusio vyro, todel jam žuvus, šeima neteko pajamu. Ieškove del patirtu pergyvenimu ilgai negalejo susirasti darbo, be to, sunus buvo mažametis, todel ji gavo darba tik 2002 m. sausio 22 d. Sunui buvo skirta našlaiciu pašalpa po 128,20 Lt kas menesi, o kitus nuostolius turi atlyginti atsakovas. Nuo autoivykio 2001 m. rugsejo 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d. praejo 28 menesiai, todel mokant vaikui po 100 Lt žalos atlyginima susidaro 2 800 Lt suma, o nuo 2004 m. sausio 1 d. priteistinos periodines išmokos vaikui kas menesi po 100 Lt. Kadangi po autoivykio del patirtos traumos ieškove nedirbo keturis menesius, jai priteistina 400 Lt, nes ji gauna tik 98,82 Lt pensija. Del autoivykyje žuvusiu vyro ir sunaus bei kito sunaus patirto išgascio ieškove patyre didele neturtine žala, kuria vertina 100 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinius patenkino iš dalies. Teismas priteise iš A. S. ieškovei R. G. 362,12 Lt dydžio turtines žalos atlyginima del netekto išlaikymo ir 25 000 Lt neturtines žalos atlyginima, sunaus V. G. išlaikymui už laikotarpi nuo 2001 m. rugsejo 1 d. iki 2005 m. birželio 1 d. - 4 380,30 Lt ir nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2016 m. liepos 10 d. kas menesi mokamomis išmokomis po 52,50 Lt; ieškovei J. B. - 1 793,23 Lt turtines žalos atlyginima del netekto išlaikymo ir 10 000 Lt neturtines žalos atlyginima, sunu L. B. ir D. B. išlaikymui už laikotarpi nuo 2001 m. rugsejo 1 d. iki 2005 m. birželio 1 d. - 27 497,92 Lt ir nuo 2005 m. birželio 1 d. sunaus L. B. išlaikymui iki 2014 m. gegužes 25 d., o sunaus D. B. išlaikymui iki 2018 m. sausio 27 d. - kas menesi mokamomis išmokomis po 237,52 Lt.
Sprendime nurodyta, jog žalos padarymo aplinkybes nustatytos baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-1050-01. Iš joje priimto procesinio sprendimo matyti, kad 2001 m. rugsejo 1 d., apie 9 val. Kauno rajone kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilute-Klaipeda 12 km 850 m automobilis Chrysler Voyager, vairuojamas atsakovo A. S. , lenkdamas ta pacia kryptimi važiuojancias transporto priemones, išvažiavo i priešinga eismo juosta ir joje susidure su automobiliu Mercedes Benz, priklausanciu ir vairuojamu S. B. . Del autoivykio žuvo ieškoves J. B. vyras - Mercedes Benz vairuotojas S. B. ir Mercedes Benz keleiviai - ieškoves R. G. vyras A. G. ir sunus P. G. . Prokuraturos nutarimu taip pat nustatyta, kad automobilio Chrysler Voyager vairuotojas A. S. , lenkdamas šiame kelio ruože transporto priemones, kada priešpriešiais apie 761 m atstumu važiavo automobilis Mercedes Benz, vairuojamas S. B. , techniniu požiuriu neivykde KET 2.4, 14.2 ir 15.1.3 punktuose nurodytu reikalavimu ir tuo požiuriu sudare pagrindine salyga autoivykiui kilti. Nutarime padaryta išvada, kad ivykio kaltininkas yra atsakovas A. S. , kadangi jo padaryti KET pažeidimai buvo pagrindine salyga eismo ivykiui kilti ir pasekmems – S. B. , P. G. ir A. G. mirtims bei J. B. apysunkiam kuno sužalojimui atsirasti. Baudžiamojoje byloje atlikus autotechnine ekspertize nustatyta, kad kitos autoivykyje dalyvavusios transporto priemones vairuotojo veiksmai techniniu požiuriu neatitiko KET 2.4, 4.2 punktuose nurodytu reikalavimu ir techniniu požiuriu turejo itakos eismo ivykiui kilti. Teismas, ivertines abieju padidinto pavojaus šaltiniu valdytoju veiksmu atitikima objektyviems elgesio standartams, nusprende, kad abu vairuotojai nesilaike KET reikalavimu, taciau ivertines ivykio kilimo priežastis bei ji salygojusias aplinkybes, laikesi nuostatos, jog padidintu pavojaus šaltiniu valdytoju kalte del kilusio autoivykio paskirstytina tokia proporcija: atsakovo A. S. - 90 procentu, kaip pagrindine salyga eismo ivykiui kilti ir pasekmems atsirasti, vairuotojo S. B. - 10 procentu, kaip turejusi itakos autoivykio kilimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurode, kad žuvusiojo S. B. nepilnameciai vaikai: Laurynas, gimes 1996 m. gegužes 25 d., Dominykas, gimes 2000 m. sausio 27 d., ir sutuoktine J. B. , auginusi sunus, bei žuvusiojo A. G. sunus Vilius, gimes 1998 m. liepos 10 d., ir žmona R. G. turi teise i žalos atlyginima. Ivykio metu vaikai buvo mažameciai, todel jie buvo išlaikomi žuvusiuju. Taip pat irodyta, jog iš žuvusiuju pajamu buvo išlaikomos ir ju sutuoktines. Jos tuo metu nedirbo, o ju auginami vaikai buvo mažameciai.
Teismas iš esmes tenkino ieškoviu reikalavimus priteisti del sutuoktiniu ir tevu mirties netekta išlaikyma. Žuvusysis A. G. gaudavo 600 Lt kas menesi realiu pajamu, kurias skirdavo šeimos išlaikymui. Tai sudare po 150 Lt kiekvienam šeimos nariui. Nepilnameciui A. G. sunui del tevo žuties buvo paskirta 64,10 Lt, o nuo 2004 m. spalio 1 d. V. G. gauna 91,66 Lt našlaiciu pensija. Žuvusysis S. B. gaudavo 1 709 Lt kas menesi realiu pajamu. Tai sudare po 427 Lt kiekvienam šeimos nariui. Žuvusiojo S. B. sunums del tevo žuties buvo paskirta po 119,90 Lt, o nuo 2004 m. spalio 1 d. sunus gauna po 163,09 Lt našlaiciu pensija. Kadangi socialinio draudimo išmokos turi buti iskaitomos i atlygintinos žalos dydi, vaiko netektas išlaikymas kas menesi sudaro: a) del A. G. mirties - už laikotarpi nuo 2001 m. rugsejo 1 d. iki 2003 m. gegužes 31 d. po 150 Lt, už laikotarpi nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2003 m. liepos 30 d. po 85,90 Lt, nuo 2003 m. rugpjucio 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. po 85,42 Lt (150 - 64,58), nuo 2004 m. gegužes 1 d. iki 2004 m. rugsejo 30 d. po 61,94 Lt (150 - 88,06), nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2005 m. birželio 1 d. po 58,34 Lt (150 - 91,66), o iš viso už laikotarpi nuo žalos padarymo dienos iki teismo sprendimo priemimo dienos - 4 867 Lt; sutuoktines R. G. netektas išlaikymas sudaro po 100,59 Lt (150 - 49,41); b) del S. B. mirties vaiku netektas išlaikymas kas menesi sudaro - už laikotarpi nuo 2001 m. rugsejo 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. po 427 Lt, nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gegužes 31 d. po 307,10 Lt (427-119,90), nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2003 m. liepos 31 d. po 305,85 Lt (427-121,15), nuo 2003 m. rugpjucio 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. po 304,44 Lt (427-122,56), nuo 2004 m. gegužes 1 d. iki 2004 m. liepos 31 d. po 299,44 Lt (427-127,56), nuo 2004 m. rugpjucio 1 d. iki 2004 m. rugsejo 30 d. po 273,93 (427-153,07), nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2005 m. birželio 1 d. po 263,91 Lt (427-163,09), o iš viso už minetus laikotarpius - po 15 276,62 Lt; sutuoktines J. B. netektas išlaikymas sudaro 332,08 Lt (427-94,92). Žalos atlyginimas vaiku išlaikymui priteistas periodinemis išmokomis iki vaikams sukaks 18 metu, o sutuoktinems tenkantis išlaikymas priteistas už laikotarpi iki jos pradejo dirbti. Už praejusius laikotarpius, tai yra nuo žalos padarymo dienos iki 2005 m. birželio 1 d. isiskolinimas V. G. išlaikymui, atsižvelgiant i atsakovo kaltes laipsni, sudarytu 4 380,30 Lt, D. B. ir L. B. išlaikymui - po 13 748,96 Lt, o sutuoktinems atitinkamai: R. G. - 362,12 Lt (100,59 x 4 -10%), J. B. - 1 793,23 Lt (332,08 x 6 -10%). Nuo 2005 m. birželio 1 d. žuvusiuju vaikams priteistos periodines kasmenesines išmokos. Teismas atmete atsakovo atsikirtimus, jog ieškoves neturi teises i netekto išlaikymo atlyginima, kadangi žala atsiradusi del nenugalimos jegos. KET itvirtinta nuostata draudžiama susirgus vairuoti transporto priemone, jeigu tai gali sudaryti pavoju eismo saugumui. Atsakovo sveikatos sutrikimas turejo itakos autoivykio kilimui, nes del šio sutrikimo atsakovas nesugebejo ivykdyti atliekamo lenkimo manevro. Padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas transporto priemone esant sveikatos sutrikimams, negali remtis ištikusiu sveikatos sutrikimu kaip nenugalima jega. Tokiomis salygomis rupestingas ir apdairus transporto priemones vairuotojas privalo numatyti gresme eismo saugumui bei jai ruoštis. Atsižvelgiant i negalejima visiškai kontroliuoti transporto priemones, ligos atsiradimo rizika turejo buti protingai numanoma. Teismas nusprende, kad aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo atsikirtimus, kaip galincios pašalinti jo civiline atsakomybe, neatitinka force majeure kriteriju visumos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurode, kad ieškoves turi teise prašyti atlyginti neturtine žala. Jaunu darbingu asmenu - šeimos tevu, o ypac mažamecio vaiko netiketos staigios žutys sukele artimiesiems skaudžius dvasinius išgyvenimus, dvasini sukretima, emocine depresija. Teismas pripažino, kad žuvusiuju artimiesiems patirtos netektys sukele itin skaudžias pasekmes. Teismas ivertino tai, kad autoivykis ivyko del atsakovo sveikatos sutrikimo, nenustatyti aplaidus atsakingo už žala atsakovo veiksmai, atsakovo vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, jis autoivykio metu buvo blaivus. Nors patirta materialine žala taip pat yra nemaža, taciau ji iš dalies jau atlyginta, išmokant draudimo išmoka pagal transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarti, atsakovui geruoju atlyginus laidojimo ir kitas išlaidas. Šie geranoriški ir savalaikiai atsakovo veiksmai turejo sušvelninti netekciu sukelta trauma. Atsakovo turtine padetis yra sunki. Atsižvelgdamas i šiu aplinkybiu visuma, teismas nusprende, jog butu teisinga, sažininga ir protinga del sutuoktiniu žuties ieškovems priteisti po 10 000 Lt neturtines žalos atlyginima kiekvienai, o del sunaus žuties ieškovei R. G. priteisti 15 000 Lt neturtines žalos atlyginima.
Šalies argumentai
Atsakovas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dali, kuria iš jo priteista R. G. 362,12 Lt dydžio turtines žalos atlyginimas del netekto išlaikymo ir 25 000 Lt neturtines žalos atlyginimas, sunaus V. G. išlaikymui už laikotarpi nuo 2001 m. rugsejo 1 d. iki 2005 m. birželio 1 d. - 4 380,30 Lt, o nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2016 m. liepos 10 d. kas menesi mokomomis išmokomis po 52,50 Lt; ieškovei J. B. - 1 793,23 Lt turtines žalos atlyginimas del netekto išlaikymo ir 10 000 Lt neturtines žalos atlyginimas, sunaus L. B. ir D. B. išlaikymui už laikotarpi nuo 2001 m. rugsejo 1 d. iki 2005 m. birželio 1 d. - 27 497,92 Lt ir nuo 2005 m. birželio 1 d. L. B. išlaikymui iki 2014 m. gegužes 25 d., o D. B. išlaikymui iki 2018 m. sausio 27 d. kas menesi mokamomis išmokomis po 237,52 Lt, ir del šios dalies priimti nauja sprendima – ieškini atmesti. Skunde rašoma:
Atsakovo kaltes nera. Teismas neanalizavo kaltes klausimo, o apsiribojo bendro pobudžio konstatavimu, jog yra atsakovo kalte. Pasekmes atsirado todel, kad atsakova ištiko stenokardijos priepuolis, del kurio jis negalejo valdyti transporto priemones, o ne todel, jog jis neatsargiai pažeide KET. KET pažeidima salygojo ta aplinkybe, kad atsakova ištiko priepuolis. Atsakovo kalte galetu buti konstatuota tik tuo atveju, jeigu butu irodyta, jog jis žinojo ar numane, kad ji gali ištikti stenokardijos priepuolis. Teismas, konstatuodamas kaltes buvima, neatsižvelge i tai, kad nutarime, kuriuo nutraukta baudžiamoji byla, nurodyta, jog duotoje kelio situacijoje A. S. neprivalejo vykdyti KET 15.1.3 punkto reikalavimu. A. S. , lenkdamas automobilius ir pamates iš priekio atvažiuojanti automobili Mercedes, privalejo grižti i savo eismo juosta, taciau to padaryti negalejo, nes tuo metu ji ištiko stenokardijos priepuolis. Teismas neanalizavo atsakovo kaltes buvimo ar nebuvimo, o pasireme minetu nutarimu. Tai, kad atsakovas serga išemine širdies liga nera kontraindikacija transporto priemones vairavimui. Joks apdairus, atidus ir atsargus žmogus tokiomis aplinkybemis nebutu žalos išvenges, todel nera atsakovo kaltes. Teismas nepagristai paskirste kalte, nustatydamas 90 procentu A. S. kaltes ir 10 procentu S. B. kaltes. S. B. pažeide KET 2.4 ir 14.2 punktuose nurodytus reikalavimus, kas techniniu požiuriu salygojo autoavarijos kilima. Teismas, nustatydamas atsakovo kaltes dydi, nebuvo iki galo nuoseklus ir neivertino to, kad atsakovo sveikatos sutrikimas turejo itakos autoivykiui kilti, nes del atsiradusios ligos atsakovas nesugebejo ivykdyti atliekamo lenkimo, o tai turi buti ivertinta kaip priežastis atsakovo kaltes dydžiui sumažinti.Teismo išvada, kad KET draudžia vairuoti transporto priemone susirgus, jeigu tai gali sudaryti pavoju eismo saugumui, nepagrista irodymais. Išemine širdies liga nera kontraindikacija vairavimui. Stenokardijos priepuolis ištinka staiga, jo nuspeti nera galimybes. Atsakovas, prieš pradedamas vairuoti transporto priemone, jautesi gerai, jam nebuvo ligos simptomu, jam nebuvo pagrindo tiketis priepuolio.Teismas be pagrindo konstatavo, kad padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas transporto priemone esant sveikatos sutrikimams, negali remtis ištikusiu sveikatos sutrikimu kaip nenugalima liga. Atsakova ištikes stenokardijos priepuolis turi buti pripažintas force majeure, nes yra visi ji kvalifikuojantys požymiai. Atsakovas tiek prieš stenokardijos priepuoli, tiek po jo, atsižvelgiant i sveikatos stovi galejo ir gali vairuoti transporto priemone. Atsakovas tiketis stenokardijos priepuolio, tuo labiau konkreciomis aplinkybemis, negalejo, todel ji ištikes priepuolis laikytinas nenugalimos jegos aplinkybemis. Atsakovas, atsižvelgiant i sveikatos bukle, galejo ir gali vairuoti transporto priemone. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad ieškoves turi teise prašyti atlyginti neturtine žala. Ieškoves, pareikšdamos reikalavimus del turtines žalos atlyginimo, o teismas, priteisdamas atitinkamas sumas, neivertino atsakovo sumoketu sumu ir ju neateme iš priteistinu sumu.
Atsiliepimas
Ieškoves R. G. ir J. B. atsiliepimu i atsakovo apeliacini skunda prašo atsakovo skunda atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendima palikti galioti. Atsiliepime rašoma, kad teismas išdeste visas ivykio kilimo aplinkybes, salygas, pasireme baudžiamojoje byloje nustatytais faktais ir irodymais. Baudžiamojoje byloje nustatyta apelianto kalte, kad jo KET pažeidimai buvo pagrindine salyga autoivykio kilimui. Atsakovas, pradedamas lenkima, jautesi gerai, nebuvo jokiu sveikatos sutrikimu, taciau jis išvažiavo i priešinga eismo juosta, nors nebuvo isitikines, kad tai bus saugu. Vien tai leidžia daryti išvada, kad apeliantas, budamas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, elgesi rizikingai, todel jo veiksmuose yra kalte. Teismas pagristai atmete apelianto atsikirtimus del jo nurodomu force majeure aplinkybiu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. lapkricio 8 d. nutartimi sustabde civilines bylos nagrinejima apeliacine tvarka iki bus išspresta baudžiamoji byla Nr. 61-1-1050-01, kurioje A. S. buvo itariamas pagal LR BK 246 straipsni. 2009 m. kovo 20 d. nutartimi bylos nagrinejimas atnaujintas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje apeliacijoje nagrinejama, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkinti ieškoviu ieškiniai, laikytinas pagristu ir teisetu. Byloje aktualus klausimai sprendžiami vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nera absoliuciu skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 320 str.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2001 m. rugsejo 1 d., apie 9 val. Kauno rajone kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilute-Klaipeda 12 km 850 m automobilis Chrysler Voyager, vairuojamas atsakovo A. S. , lenkdamas ta pacia kryptimi važiuojancias transporto priemones, išvažiavo i priešinga eismo juosta ir joje susidure su priešpriešiais važiavusiu automobiliu Mercedes Benz, vairuojamu S. B. . Del autoivykio žuvo ieškoves J. B. vyras - Mercedes Benz automobilio vairuotojas S. B. ir Mercedes Benz automobiliu važiave keleiviai - ieškoves R. G. vyras A. G. ir sunus P. G. .
Del atsakovo kaltes ir nenugalimos jegos (force majeure) aplinkybiu
Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemoniu, mechanizmu, elektros ir atomines energijos, sprogstamuju ir nuodingu medžiagu naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala, jeigu neirodo, kad žala atsirado del nenugalimos jegos arba nukentejusio asmens tycios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Pagal šias nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, valdytojo atsakomybe už didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atsiranda be kaltes. Pagal CK 6.270 straipsnio 5 dali, didesnio pavojaus šaltiniu valdytojams del šaltiniu saveikos padaryta žala atlyginama bendraisiais pagrindais.
Lietuvos teismo ekspertizes centro 2002 m. rugsejo 27 d. ekspertizes akte Nr. 11-2046 (baudžiamoji byla Nr. 65-1-1050-01 t. 1, b. l. 155-159) nurodyta, kad automobilio Chrysler Voyager vairuotojas A. S. , lenkdamas konkreciame kelio Jurbarkas – Kaunas ruože, kada priešpriešiais apie 761 m atstume važiavo automobilis, vairuojamas S. B. , techniniu požiuriu nevykde KET 2.4., 14.2, 15.1.3. punktuose nurodytu reikalavimu ir tuo požiuriu sudare salyga kilti autoavarijai. Automobilio Mercedes Benz automobilio vairuotojo S. B. veiksmai, – atsiradus automobilio eismo juostoje lenkianciam automobiliui Chrysler Voyager, ir matydamas, kad šio automobilio vairuotojas nesiima priemoniu grižti i savo eismo juosta, - laiku nemažino automobilio važiavimo greicio tikslu sustoti kaip galima arciau dešiniojo krašto, išvengti susidurimo, techniniu požiuriu neatitiko KET 2.4 ir 14.2 punktuose nurodytiems reikalavimams ir tuo požiuriu salygojo šios autoavarijos kilima, jeigu autoavarijos esamomis kelio Kaunas-Jurbarkas salygomis turejo objektyvia galimybe pamatyti lenkiantiji automobili ne mažesniame kaip 283 m atstume. Lietuvos teismo ekspertizes centro 2004 m. rugpjucio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1835 konstatuojama, kad apspresta techniniu požiuriu galima eismo ivykio eiga ir baudžiamosios bylos medžiagoje nustatytu eismo ivykio kilimo aplinkybiu tyrimo rezultatai igalina techniniu požiuriu teigti, jog jei autoavarijos vietoje esamomis kelio Kaunas-Jurbarkas salygomis automobilio Mercedes Benz automobilio vairuotojas S. B. turejo objektyvia galimybe pamatyti lenkiantiji automobili ne mažesniame kaip 283 m. atstume, tai S. B. veiksmai susidariusioje eismo situacijoje, - laiku nesieme priemoniu išvengti susidurimo su lenkianciuoju automobiliu, kada tokia galimybe jis turejo, - techniniu požiuriu neatitiko tuo metu galiojusiu KET 2.4. ir 14.2. punktu reikalavimams ir techniniu požiuriu itakojo šio eismo ivykio kilima. Techniniu požiuriu tiketina, kad betarpiškai prieš susidurima automobilio Mercedes Benz automobilio vairuotojas S. B. galejo pradeti stabdyti automobili, pasukdamas ji link kelio Kaunas-Jurbarkas dešiniojo krašto, taciau tokie jo veiksmai techniniu požiuriu buvo nesavalaikiai. Eismo ivykio, kurio metu automobilis Chrysler Voyager, vairuojamas A. S. , vairuotojui lenkiant tris automobilius, susidure su priešpriešiais važiavusiu automobiliu Mercedes Benz, vairuojamu S. B. , techniniu požiuriu galima eiga (mechanizmas) yra aptarta akto tiriamojoje dalyje (baudžiamoji byla Nr. 65-1-1050-01 t. 1, b. l. 206-208). Transporto priemone laikoma didesnio pavojaus šaltiniu todel, kad jos judejimo energija negali buti visiškai žmogaus suvaldoma. Šiuo atveju itin didele rizika suprantama kaip objektyvus negalimumas visiškai kontroliuoti žala daranti veiksni, o del to gali buti padaroma didele žala. Negalimumas pašalinti rizika atsargumo priemonemis reiškia, kad numatant ir laikantis imanomu atsargumo priemoniu žalos negali buti išvengta (pvz., judancios transporto priemones energija negali buti suvaldyta del greicio, mases). Iš nurodytu ekspertinio tyrimo aktu matyti, kad pagrindine salyga autoivykiui kilti sudare atsakovo A. S. veiksmai, taciau juose minima ir kito didesnio pavojaus šaltinio valdytojo - S. B. veiksmu (neveikimo) galima itaka autoivykio kilimui. Teiseju kolegija, vertindama aukšciau paminetu tyrimo aktu turini pažymi, kad šiuo atveju tyrimo aktuose nurodytas S. B. nesilaikymas kai kuriu bendruju KET nuostatu nebuvo pagrindine salyga autoivykiui kilti. Tam tikri S. B. veiksmai ar neveikimas KET reikalavimu aspektu, esant tam tikroms tyrimo aktuose ivardintoms salygoms, tiketinai galejo tik padeti išvengti neigiamu pasekmiu arba sumažinti tokiu pasekmiu masta. Del autoivykio žuvo ne tik ieškoves J. B. vyras - Mercedes Benz automobilio vairuotojas S. B. (didesnio pavojaus šaltinio valdytojas), bet ir Mercedes Benz automobilio keleiviai - ieškoves R. G. vyras A. G. ir sunus P. G. (tretieji asmenys didesnio pavojaus šaltinio valdytoju atžvilgiu). Šiuo atveju vadovaujantis aukšciau išdestytomis teises normomis darytina išvada, kad žala, padaryta del dvieju didesnio pavojaus šaltiniu saveikos ju valdytojams (šiuo atveju sprendžiant žalos atlyginimo klausima del Mercedes Benz automobilio vairuotojo S. B. žuties), atlyginama bendrais pagrindais (CK 6.270 str. 5 d., 6.263 str.). Tai reiškia, kad ja atlygina kaltasis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Šiuo atveju žala yra atlyginama nustatant ja padariusio asmens kalte ir jos laipsni. Žala, padaryta del keliu didesnio pavojaus šaltiniu saveikos šiu šaltiniu valdytojams, esant kaltei, atlyginama taip: a) kai del keliu didesnio pavojaus šaltiniu saveikos kaltas vienas iš valdytoju, tai žala turi atlyginti kaltasis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas; b) kai del didesnio pavojaus šaltiniu saveikos kalti keli tu šaltiniu valdytojai, tai žala turi atlyginti kaltieji valdytojai priklausomai nuo kiekvieno iš ju kaltes laipsnio, išreikšto procentais. Nagrinejamu atveju, aukšciau išdestytu aplinkybiu pagrindu sprendžiant žalos atlyginimo klausima, nustatytinas kiekvieno didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltes laipsnis del neigiamu pasekmiu atsiradimo. Teiseju kolegijos isitikinimu, pagal bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismo nustatyta kaltes laipsnio del autoivykio proporcija, pagal kuria 90 procentu konstatuota A. S. kaltes, o S. B. - 10 procentu kaltes, pripažintina teisinga ir pagrista. Šiuo atveju pagrindine arba esmine salyga (lot. conditio sine qua non) žalos atsiradimui buvo vieno iš didesnio pavojaus šaltiniu valdytoju - A. S. veiksmai. Pirmosios instancijos teismas pagristai tokios kaltes laipsnio proporcijos pagrindu sprende žalos atlyginimo klausima del ieškoves J. B. vyro - Mercedes Benz automobilio vairuotojo S. B. (didesnio pavojaus šaltinio valdytojo) ir Mercedes Benz automobilio keleiviu - ieškoves R. G. vyro A. G. ir sunaus P. G. žuties. Bylos aplinkybes neduoda pagrindo daryti išvados, kad autoivykis ivyko del S. B. didelio neatsargumo, nes šiuo atveju ne jo veiksmai nuleme autoivykio kilima. S. B. veiksmai (neveikimas) atitinkamomis salygomis ir atitinkamu budu galejo tik tureti itakos neigiamu pasekmiu neatsiradimui arba atsiradusiu pasekmiu mastui.
Apeliantas pažymi, kad neigiamos pasekmes atsirado todel, kad ji ištiko stenokardijos priepuolis, del kurio jis negalejo valdyti transporto priemones, o ne todel, jog neatsargiai elgdamasis jis pažeide KET. Apelianto isitikinimu, žala atsirado del nenugalimos jegos, todel jam reiškiami reikalavimai del žalos atlyginimo turi buti atmesti (CK 6.270 str. 1 d., 6.212 str.). CK 6.253 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nenugalima jega yra neišvengiamos ir nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalejo buti numatytos (CK 6.212 str.). Šalis atleidžiama nuo atsakomybes, jeigu irodo, jog žala atsirado del aplinkybiu, kuriu ji negalejo kontroliuoti bei protingai numatyti, ir kad negalejo užkirsti kelio šiu aplinkybiu ar ju pasekmiu atsiradimui. Taigi, kad ivyki ar veiksma pripažinti force majeure aplinkybe, jis turi atitikti požymius, išplaukiancius iš istatymo apibrežimo (CK 6.212 str.). Nesant šiu požymiu visumos, ivyki ar veiksma lemusios faktines aplinkybes negali buti pripažintos nenugalima jega.
Teismo medicinos instituto 2001 m. rugsejo 29 d. teismo medicinos ekspertizes akte Nr. 3384 nurodyta, kad ivertinus pateiktus medicininius dokumentus, nukentejusiojo nurodytus nusiskundimus, galima butu teigti, jog tiriamaji buvo ištikes krutines anginos (stenokardijos) priepuolis, nes tai patvirtina medicininiu dokumentu duomenys ir nera objektyviu medicininiu duomenu, kurie tai galetu paneigti (baudžiamoji byla Nr. 65-1-1050-01, t. 1, b. l. 118-119). Teismo medicinos instituto 2001 m. lapkricio 26 d. papildomos teismo medicinos ekspertizes akte Nr. 170-3384/2001 nurodyta, kad ivertinant pateiktus medicininius dokumentus tiriamaji galejo buti ištikes stenokardijos priepuolis jo nurodytu laiku (2001 m. rugsejo 1 d.) ir jo nurodytomis aplinkybemis, kurio metu jis galejo suprasti savo veiksmus, bet keleta sekundžiu negalejo judeti, tai yra valdyti savo veiksmu. Medicininiu duomenu, kurie galetu paneigti tiriamojo nurodytas aplinkybes, nera (baudžiamoji byla Nr. 65-1-1050-01 t. 1, b. l. 132-133). Kauno rajono policijos komisariato 2004 m. birželio 15 d. užduotimi buvo pavesta atlikti kompleksini objekto tyrima bei atsakyti i nurodytus klausimus. Teismo medicinos instituto specialisto išvada Nr. KG 24/04 (02) (tyrimas pradetas 2004 m. lapkricio 1 d., baigtas 2004 m. lapkricio 9 d.) nurodyta, kad A. S. , serganti išemine širdies liga, gali ištikti stenokardijos priepuolis bet kuriuo metu. Tiksliai nustatyti šio priepuolio laiko ir trukmes negalima. Be to, skausmo priepuolis A. S. galejo ištikti ir del kairiojo inksto akmenliges. Staigus skausmo priepuoliai gali sukliudyti automobilio vairavimui. Objektyviu požymiu, nurodanciu konkretaus stenokardijos priepuolio buvimo laika, nera. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad A. S. sirgo ir serga išemine širdies liga, padidejusio kraujospudžio liga, kairio inksto akmenlige, letiniu duodenitu. Šios ligos nera kontraindikacija transporto priemones vairavimui (baudžiamoji byla Nr. 65-1-1050-01 t. 1, b. l. 200-201). Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas savo argumentus grinde žalos padarymo aplinkybemis, užfiksuotomis prijungtos baudžiamosios bylos medžiagoje esanciose specialistu ekspertinese išvadose bei byla tirianciu pareigunu procesiniuose sprendimuose, iš kuriu paskutinis prieš priimant šioje civilineje byloje skundžiama teismo sprendima buvo Kauno rajono apylinkes prokuraturos 2004 m. gruodžio 10 d. nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima (baudžiamoji byla Nr. 65-1-1050-01 t. 1, b. l. 209-210). Taciau veliau baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, ji atliekant buvo nustatytos ir konstatuotos naujos arba papildomos aplinkybes del autoivykio priežasciu, reikšmingos sprendžiant klausima del civilines atsakomybes už žalingu padariniu atsiradima taikymo. Kauno rajono policijos komisariato tyrejo 2006 m. rugsejo 27 d. užduotimi pavesta atlikti kompleksini medicinini objekto (A. S. sveikatos bukles autoivykio metu) tyrima (baudžiamoji byla Nr. 65-1-1050-01 t. 2, b. l. 49-50). Ten, be kita ko, buvo nurodyta, kad paskutinis A. S. sveikatos tyrimas prieštarauja ankstesnems ekspertinems išvadoms, todel reikalingas papildomas tyrimas. Atliekant tyrima i komisijos sudeti itrauktas kardiologas. Teismo medicinos instituto specialisto išvada Nr. KG 128/06 (01) (tyrimas pradetas 2006 m. rugsejo 27 d., baigtas 2006 m. spalio 31 d.) konstatuota, kad nera objektyviu duomenu, jog A. S. eismo ivykio metu buvo ištikes stenokardijos priepuolis. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad A. S. sirgo ir serga išemine širdies liga, padidejusio kraujospudžio liga, kairio inksto akmenlige, letiniu duodenitu. Šios ligos nera kontraindikacija transporto priemones vairavimui (baudžiamoji byla Nr. 65-1-1050-01 t. 2, b. l. 59-65). Kauno rajono policijos komisariato tyrejo 2006 m. gruodžio 11 d. užduotimi pavesta atlikti papildoma kompleksini medicinini objekto tyrima, kadangi reikalingi atsakymai i papildomus klausimus. Teismo medicinos instituto specialisto išvada Nr. KG 3(51/172)/08 (01) (tyrimas pradetas 2007 m. sausio 4 d., baigtas 2008 m. birželio 12 d.) konstatuota, kad objektyviu duomenu, jog eismo ivykio metu A. S. neištiko stenokardijos priepuolis, nera. A. S. nurodyti požymiai (negalavimai eismo ivykio metu) neatitinka stenokardijos priepuolio požymiu, o 2005 m. VI Kauno II klinikines ligonines ligos istorijos Nr. 05/02044-1 bei 2006 m. VšI Abromiškiu reabilitacijos ligonines ligos istorijos Nr. 3716/1781 duomenys (nurodyta koronarine anamneze 2-3 metai) nepatvirtina, kad eismo ivykio metu (2001 m. rugsejo 1 d.) A. S. turejes koronarine išemine širdies liga (baudžiamoji byla Nr. 65-1-1050-01 t. 2, b. l. 80-87).
Pagal CPK 178 straipsni šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybemis, kuriu CPK nustatyta tvarka nereikia irodineti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas ivertina byloje esancius irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jokie irodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Aiškindamas ir taikydamas šias teises normas, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas laikosi praktikos, kad byla nagrinejantis teismas savo išvadas privalo pagristi procesiniame istatyme suformuluotu irodymu vertinimo taisykliu tvarka. Irodymu vertinimas civilineje byloje grindžiamas vadinamaja tiketinumo taisykle, kurios esme – laisvo irodymu vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesne irodomaja galia tam irodymui, kuris suponuoja didesne vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybe. Teismas, vertindamas irodymus, vadovaujasi istatymo reikalavimais ir remiasi logikos desniais, sprendžia apie gautu faktiniu duomenu tikruma, sasajuma, leistinuma, tarpusavio ryši, pakankamuma irodinejimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-405/2009). Ivertindamas irodymu viseta, teismas turi isitikinti, ar ju pakanka reikšmingoms bylos aplinkybems nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta irodinejimo pareiga, ar nepaneigtos pagal istatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudiciniu faktu. Teismas gali daryti išvada apie tam tikru aplinkybiu buvima tada, kai byloje esanciu irodymu visuma leidžia manyti, jog labiau tiketina atitinkama fakta buvus, nei jo nebuvus. Be to, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra pažymejes, kad irodymu pakankamumo klausimas turi buti sprendžiamas atsižvelgiant i ginco pobudi ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas irodymus teismas privalo ivertinti byloje esanciu irodymu sasajuma, leistinuma, patikimuma, irodomaja reikšme, palyginti tiriamose irodinejimo priemonese esancia informacija ir patikrinti, ar ji nera prieštaringa (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkricio 23 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-601/2005; ir kt.). Apeliantas - atsakovas šioje civilineje byloje nepateike irodymu, kurie neabejotinai itikintu, kad ji autoivykio metu iš tikruju buvo ištikes krutines anginos (stenokardijos) priepuolis, del kurio jis tam tikra laika nebegalejo valdyti savo veiksmu. Paminetuose ekspertiniu tyrimu aktuose taip pat nera konstatuota, kad A. S. autoivykio metu iš tikruju buvo ištikes stiprus krutines anginos (stenokardijos) priepuolis. Juose keliama tik prielaida, kad A. S. galejo buti ištikes stenokardijos priepuolis jo nurodytu laiku ir jo nurodytomis aplinkybemis. Veliau i atliekamu tyrimu komisijos sudeti itraukus specialista kardiologa buvo konstatuota, kad nera objektyviu duomenu, jog A. S. eismo ivykio metu butu ištikes stenokardijos priepuolis, o paskutinio tyrimo (pradetas 2007 m. sausio 4 d., baigtas 2008 m. birželio 12 d.) metu konstatuota, kad objektyviu duomenu, jog eismo ivykio metu A. S. neištiko stenokardijos priepuolis nera, taciau A. S. nurodyti požymiai (negalavimai eismo ivykio metu) neatitinka stenokardijos priepuolio požymiu, o 2005 m. VI Kauno II klinikines ligonines ligos istorijos Nr. 05/02044-1 bei 2006 m. VšI Abromiškiu reabilitacijos ligonines ligos istorijos Nr. 3716/1781 duomenys (nurodyta koronarine anamneze 2-3 metai) nepatvirtina, kad eismo ivykio metu (2001 m. rugsejo 1 d.) A. S. turejes koronarine išemine širdies liga (baudžiamoji byla Nr. 65-1-1050-01 t. 2, b. l. 80-87). Teiseju kolegijos isitikinimu, šiuo atveju egzistuoja teisinis pagrindas vadovautis butent paskutiniuoju medicininiu tyrimu. Atliekant ši tyrima buvo ivertinti visi anksciau atlikti tyrimai, ji atliekant dalyvavo ir specialistas kardiologas, be to, konstatuota, jog A. S. nurodyti sveikatos sutrikimo požymiai (negalavimai eismo ivykio metu) neatitinka stenokardijos priepuolio požymiu; o aukšciau ivardintu ligos istoriju (Nr. 05/02044-1 bei Nr. 3716/1781) duomenys taip pat nepatvirtina, kad eismo ivykio metu (2001 m. rugsejo 1 d.) A. S. turejo koronarine išemine širdies liga. Išdestytu aplinkybiu pagrindu teiseju kolegija daro išvada, kad šiuo atveju yra labiau tiketina, kad autoivykio metu A. S. nebuvo ištikes stenokardijos priepuolis, del kurio jis nebegalejo valdyti savo veiksmu.
Be to, teiseju kolegija, ivertindama Teismo medicinos instituto 2001 m. rugsejo 26 d. teismo medicinos ekspertizes akte Nr. 3384 nurodyta aplinkybe, jog pats A. S. paaiškino, kad „/..../prieš mineta autoivyki jaute nemalonu jausma (maudima už krutinkaulio), buvo lyg nutirpe kaires plaštakos pirštai /..../. Skausma, maudima kakle, krutineje jaute ta pacia diena prieš ivyki /..../ (baudžiamoji byla Nr. 65-1-1050-01 t. 1, b. l. 118-119), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas A. S. ta diena turejo ir (ar) galejo numatyti sveikatos sutrikimu, galinciu tureti neigiama itaka saugiam padidinto pavojaus šaltinio valdymui (automobilio vairavimui), atsiradimo rizika. Atsakovui galejo buti kiles ir kitokios, nei jis nurode, kilmes skausmo priepuolis (pvz., del kairio inksto akmenliges, kaip nurodyta Specialisto išvadoje Nr. KG 24/04 (02), esancioje prijungtos baudžiamosios bylos tome 1 b. l. 200-201), taciau atsakovas, kaip rupestingas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, galejo ir privalejo numatyti sveikatos bukles pablogejimo (jeigu, pasak paties atsakovo, prieš ivyki jautesi negerai) galima itaka saugiam automobilio vairavimui ir turejo imtis atitinkamu priemoniu ta aplinkybe kontroliuoti (pvz., ta diena atsisakyti ketinimo paciam vairuoti automobili), taip užkirsdamas kelia galimoms neigiamoms pasekmems atsirasti. Aplinkybe, kuri nebuvo neišvengiama, kuria buvo galima numatyti, kontroliuoti ir pašalinti, nelaikytina nenugalima jega ir nepašalina atsakovo atsakomybes bei turtines prievoles atlyginti padaryta žala. Šiuo atveju atsakovo nurodyti požymiai del galimo priepuolio ir jo itakos teisiškai nera reikšmingi, nes neatitinka force majeure kriteriju visumos.
Del neturtines žalos atlyginimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje itvirtinta nuostata, kad asmeniui padarytos turtines ir neturtines žalos atlyginima nustato istatymai. Neturtines žalos dydi nustato teismas, vadovaudamasis istatyme nurodytais kriterijais ir pagal konkrecios bylos aplinkybes atsižvelgdamas i suformuota teismu praktika. Istatymu leidejas nera numates neturtines žalos atlyginimo dydžio ribu, o tik itvirtines nebaigtini neturtines žalos dydi pagrindžianciu kriteriju saraša, todel teismas, kaip teises subjektas, nustatantis tokios žalos dydi, turi diskrecija sprendžiant del teisingo žalos nukentejusiam asmeniui atlyginimo. Apeliantas nesutikima su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistas neturtines žalos atlyginimas ieškovems, grindžia jo kaltes del autoivykio nebuvimu bei nenugalimos jegos (lot. force majeure) aplinkybemis. Teiseju kolegijos isitikinimu, aukšciau išdestytu aplinkybiu pagrindu padarius išvada, kad atsakovas atsakingas už padaryta žala, teismas pagristai tenkino ieškoviu reikalavimus del neturtines žalos atlyginimo.
Del žalos atlyginimo dydžio
CK 6.284 straipsnio nuostatos numato, kad fizinio asmens mirties atveju teise i žalos atlyginima turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties diena turejo teise gauti iš jo išlaikyma (nepilnameciai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tevai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimes po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teise i neturtines žalos atlyginima. Asmenims, turintiems teise i žalos atlyginima netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamu dalis, kuria jie gavo ar turejo teise gauti mirusiajam esant gyvam. Atlygintinos žalos dydis negali buti keiciamas, išskyrus atvejus, kai po maitintojo netekimo gimsta vaikas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškove J. B. praše priteisti iš atsakovo A. S. jos naudai vaiku D. B. - iki 2018 m. sausio 27 d. ir L. B. - iki 2014 m. gegužes 25 d. išlaikymui kiekvienam po 300 Lt kas menesi nuo 2004 m. sausio 1 d.; priteisti žalos atlyginima ieškoves naudai vaiku išlaikymui - 16 800 Lt per 28 menesius už laikotarpi iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir priteisti jai 1 800 Lt už 6 menesius, kai ji negalejo dirbti; priteisti 100 000 Lt neturtines žalos atlyginimui ir bylinejimosi išlaidas. Ieškove R. G. praše priteisti iš atsakovo A. S. jos naudai sunaus V. G. išlaikymui iki 2016 m. liepos 10 d. po 100 Lt kas menesi nuo 2004 m. sausio 1 d.; priteisti 2 800 Lt žalos atlyginima jos naudai sunaus išlaikymui už 28 menesiu laikotarpi iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir priteisti jai 400 Lt už 4 menesius, kai ji negalejo dirbti; priteisti 100 000 Lt neturtines žalos atlyginimui ir bylinejimosi išlaidas.
Bylos medžiagoje esanciais duomenimis, A. S. perdave iš viso 10 000 Lt R. G. materialinei žalai (laidotuviu išlaidoms) atlyginti (prideta civiline byla Nr. 2-120-153/2005 b. l. 37-41), o J. B. - 4 000 Lt materialines žalos atlyginimui (b. l. 31). Pirmosios instancijos teismas nurodytu sumu perdavimo fakta ivertino spresdamas klausima del ieškovems priteistino iš atsakovo A. S. konkretaus neturtines žalos dydžio. Kadangi ieškoves pareiške reikalavimus del išlaikymo vaikams, taip pat joms pacioms priteisimo tuo pagrindu, kad jos po žalos atsiradimo kuri laika nedirbo, o ju auginami vaikai buvo mažameciai, teismas ieškovems žalos atlyginima vaiku išlaikymui priteise periodinemis išmokomis iki vaikams sukaks 18 metu, o sutuoktinems tenkantis išlaikymas (proporcingai žuvusiojo sutuoktinio gautu pajamu daliai) priteistas už laika iki jos pradejo dirbti ir gauti pajamas. Ieškoves ieškiniu nereiške reikalavimu del kitokios patirtos turtines žalos atlyginimo, o tik del išlaikymo priteisimo (CK 6.249, 6.284 str. 2 d.), todel šiuo atveju del atsakovo geranoriškai sumoketu ieškovems sumu, skirtu žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo mažinti vaiku naudai priteistina išlaikyma arba nepriteisti žalos atlyginimo ieškoviu naudai už laikotarpi, kai jos negalejo dirbti (CK 6.284 str.). Laikytina, kad atsakovo geranoriškai perduotomis pinigu sumomis buvo kompensuojama kita ieškoviu patirtos žalos dalis.
Remdamasi išdestytomis aplinkybemis teiseju kolegija daro išvada, kad apelianto skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendima (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teiseju kolegija taip pat nenustate absoliuciu skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 320 str.), todel jis paliekamas nepakeistas.
Atmetant atsakovo A. S. apeliacini skunda, iš jo i valstybes biudžeta priteistinos išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu apeliacines instancijos teisme (CPK 93, 88 str. 1 d., 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 9 d. sprendima palikti nepakeista.
Priteisti iš A. S. i valstybes biudžeta 15,70 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu apeliacines instancijos teisme.