Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. S. pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą pratęsimo, suinteresuoti asmenys: S. S., A. S., S. S., Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas bylą vedė per atstovę, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Pareiškėjo atstovė adv. D. Bajorinienė nurodė, kad pareiškėjas grįžo į Lietuvą 2012 m. birželio pradžioje. Atsitiktinai sutikta moteris paklausė, ką jis paveldėjo (mirus seneliui), o pareiškėjas net nežinojo, kad mirė jo senelis. Vėliau pareiškėjo atstovė tvirtino, kad apie senelio mirtį pareiškėjas sužinojo 2012 m. gegužės-birželio mėnesiais iš B. U.. Pareiškėjas nuvyko pas senelę S. S. ir paprašė senelio mirties liudijimo, kad galėtų kreiptis į notarą. Senelė mirties liudijimo nedavė ir pasakė, kad jam niekas nepriklauso, nes jo tėvas miręs.

Suinteresuotas asmuo S. S. bylą vedė per atstovą, teismo posėdžiuose nedalyvavo dėl sveikatos problemų (65-69, 94-95 b. l.).

Teismo posėdyje apklaustas suinteresuotas asmuo S. S. nurodė, kad 2012 m. sausio 9 d. mirė jo tėvas S. S.. Suinteresuotas asmuo parašė sūnėnui SMS žinutę, kad mirė jo senelis, ir nusiuntė ją telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakymo iš pareiškėjo negavo (suinteresuotas asmuo, gavęs pareiškimą, norėjo išimti iš telekomunikacijų bendrovės išklotinę, bet jam paaiškino, jog jos tiek ilgai nesaugomos). Tą pačią dieną jis nuvyko pas pareiškėjo motiną V. S. pasakyti, kad mirė jos buvęs uošvis. V. S. atsakė, kad skambino sūnus iš Airijos ir jai jau sakė, kad senelis mirė. V. S. su sugyventiniu 2012 m. sausio 10 d. atėjo pagerbti velionio, atnešė vainiką. Po senelio mirties pareiškėjas buvo atvykęs pas senelę S. S. praeitą vasarą (2012 m.); sakė, kad negalėjo atvykti iš Airijos į senelio laidotuves, nors į savo tėvo laidotuves buvo grįžęs, reikalavo žemių.

Teismo posėdyje apklaustas suinteresuotas asmuo A. S. nurodė, kad, jo žiniomis, pareiškėjas į užsienį išvyko prieš 5 m. Suinteresuotas asmuo su pareiškėju ryšių nepalaikė. Kai mirė pareiškėjo tėvas (G. S.), anūkas atvykdavo pas senelius, bet pabūdavo labai trumpai (10-15 min.). Atstumas tarp senelių ir pareiškėjo motinos namų yra apie 2 km. 2012 m. sausio 9 d. mirė suinteresuoto asmens tėvas S. S.. Suinteresuoto asmens brolis S. paskambino E. pranešti apie senelio mirtį. Be to, jis, jo sutuoktinė G. ir brolis S. nuvažiavo pas pareiškėjo motiną ir jai taip pat pasakė apie buvusio uošvio mirtį. Pareiškėjo motina su sugyventiniu atėjo pagerbti velionio, atnešė vainiką.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. S., suinteresuoto asmens S. S. sutuoktinė, parodė, kad S. giminėje atsirado prieš 9 m. Tuo metu pareiškėjas buvo Lietuvoje, į užsienį jis išvyko maždaug prieš 5 m. Pareiškėjo tėvai gyveno atskirai. Ji pažinojo pareiškėjo tėvą G.; žino, kad jo buvusi sutuoktinė vardu V., tačiau liudytoja nėra tikra, ar galėtų atpažinti ją. Liudytojos uošvis S. S. mirė 2012 m. sausio 9 d. Apie tai pareiškėjui pranešė liudytojos sutuoktinis S.. Liudytoja neprisimena, kokiu būdu - paskambinęs ar pasiuntęs SMS žinutę - jos sutuoktinis pranešė pareiškėjui apie senelio mirtį. Iš pareiškėjo gavo atsakymą, kad gal parvažiuos, bet po kelių valandų pareiškėjas persigalvojo ir pasakė, kad neparvažiuos, nes nėra lėktuvo ar neturi pinigų. Liudytojos sutuoktinis S., dieveris A. ir brolienė G. nuvažiavo pranešti apie jos buvusio uošvio S. S. mirtį pareiškėjo motinai. V. S. su pareiškėjo patėviu atėjo į šermenis, atnešė vainiką, ant kurio užrašyta: „Nuo anūko“. Pareiškėjas nebuvo atvažiavęs. Jis pasirodė tik birželio mėnesį, buvo atėjęs pasikalbėti; sakė, kad žino, jog jam priklauso dalis senelio žemių.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. S., suinteresuoto asmens A. S. sutuoktinė, parodė, kad pareiškėjas buvo 6-7 m., kai skyrėsi jo tėvai G. ir V. S.. Pastaruosius 6-7 m. pareiškėjas gyvena Anglijoje. Kai mirė pareiškėjo tėvas G., jie jam apie tai pranešė. Pareiškėjas dalyvavo savo tėvo laidotuvėse. Mirus liudytojos uošviui, ji su sutuoktiniu A. ir jo broliu S. rūpinosi laidotuvėmis. Važiuodami iš bažnyčios, nutarė užsukti pas pareiškėjo motiną ir pranešti apie S. S. mirtį. A. liko laukti automobilyje, o liudytoja su S. nuėjo pas V. S. į namus. Pareiškėjo motina juos sutiko draugiškai, ji jau žinojo apie buvusio uošvio mirtį, sakė, kad E. turbūt neparskris į laidotuves. Iš S. žodžių liudytoja žino, kad kai uošvis buvo pašarvotas, vakare pareiškėjui paskambino S. ir pasakė, kad mirė jo senelis. Kitą dieną V. S. atnešė vainiką su užrašu „Liūdi anūkas E.“.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. P., suinteresuoto asmens S. S. uošvė ir G. S. motina, parodė, kad jos dukra su šeima ir senieji S. gyveno tame pačiame kieme J. kaime. Liudytoja yra mačiusi pareiškėją, o jo motinos nepažįsta, matė ją tik kartą per S. S. šermenis. Matė, kaip viena moteris atnešė vainiką su užrašu „Nuo anūko E.“ arba „Nuo anūko E.“. Spėja, kad, be pareiškėjo motinos, nieks nebūtų galėjęs atnešti vainiko su tokiu užrašu, todėl ta moteris tegalėjo būti tik V. S.. Pareiškėjo nebuvo. Daugiau suaugusių anūkų velionis neturėjo, t. y. turėjo suaugusių anūkių ir mažų anūkų/anūkių.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja B. U., suinteresuoto asmens S. S. sesuo ir suinteresuotų asmenų A. S. ir S. S. teta, parodė, kad pareiškėjas gyvena Airijoje apie 3-4 m. Jo motina 4-5 m. taip pat buvo išvykusi į užsienį, grįžo neseniai iki S. S. mirties. Liudytojos žiniomis, V. S. serga onkologine liga. Jos buvęs uošvis S. S. mirė 2012 m. sausio 9 d. Į šermenis 2012 m. sausio 10 d. K. g., Šiauliuose, atėjo V. S. su vyru. V. S. atnešė nedidelį vainiką su užrašu „Nuo anūko E.“; priėjusi pabučiavo liudytoją, suinteresuotą asmenį S. S. ir atsisėdo prie liudytojos dukters J. M.. Per laidotuves nei V. S., nei pareiškėjo nebuvo. Po S. S. mirties praėjus kokiems 5 mėn. liudytoja susitiko E., kai šis atvažiavo pas ją į vieną iš kavinių, esančią (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Jis teiravosi, kaip reikia atsiimti senelio žemę.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. M., suinteresuotų asmenų A. S. ir S. S. pusseserė, parodė, kad 2012 m. sausio 9 d. mirė S. S.. 2012 m. sausio 10 d. liudytoja buvo šarvojimo salėje, kuri yra G. g., Šiauliuose. Be giminių, šalia liudytojos sėdėjo V. S. su vyru. Kaip liudytojai pasakojo suinteresuotas asmuo A. S., V. S. į buvusio uošvio laidotuves pakvietė jis (A. S.) su sutuoktine. V. S. atnešė vainiką, ant kurio buvo užrašyta „Nuo E.“. Prie liudytojos V. S. nebuvo priėjusi, nepasisveikino, nepareiškė užuojautos, t. y. elgėsi arogantiškai. V. S. pabučiavo tik buvusią anytą S. S., apsikabino su A. S. sutuoktine, su kuria buvo gana artimos (A. ir G. yra E. krikšto tėvai). Pabuvusi pusvalandį, V. S. atsistojo eiti, o G. pakvietė ją į kambariuką kavos ar arbatos. Laidotuvėse nei V. S., nei jos sūnus nedalyvavo, nors į tėvo laidotuves E. buvo atvykęs; jam netgi teko kviesti greitąją medicinos pagalbą. Savo buvusio vyro laidotuvėse V. S., tuo metu gyvenusi užsienyje, nedalyvavo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. P. (buvusi pavardė – S.), pareiškėjo motina, parodė, kad su G. S. išsituokė prieš 10 m. Jų sūnus E. gyvena Airijoje apie 8 m. Liudytoja taip pat gyveno Airijoje ir į Lietuvą grįžo 2011 m. lapkričio mėn. gydytis. Būdama Lietuvoje, liudytoja gyvena S. k., apie 4-5 km atstumu nuo buvusio uošvio namų. E. tėtis yra miręs, nei su buvusiu sutuoktiniu, nei su jo giminaičiais liudytoja nebendrauja. Nežino, ar sūnus E. palaikė ryšius su tėvu, jam esant gyvam. Sūnus į Lietuvą grįžta labai retai, liudytoja su juo bendrauja per „skype“ą ir telefonu. Paskutinį kartą E. lankėsi Lietuvoje pernai vasarą. 2011 m. grįžusi į Lietuvą, liudytoja nesidomėjo buvusių uošvių gyvenimu, nes turi rimtų sveikatos problemų: būdavo arba namuose, arba ligoninėje (sanatorijoje). Apie buvusio uošvio S. S. mirtį liudytoja sužinojo iš sūnaus, neatsimena, kada jis jai pasakė. Neatsimena, kad pas ją būtų atvykę S. S., A. S. ir/ar jo sutuoktinė G., kad ji būtų ėjusi į šermenis ar E. vardu nešusi vainiką.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. S. ir V. Ž. susituokė 1988 m. rugsėjo 24 d. (7 b. l.); (duomenys neskelbtini) jie susilaukė sūnaus E. (6 b. l.). Pareiškėjo tėvas G. S. mirė 2008 m. balandžio 11 d. (8 b. l.). G. S. tėvai yra (buvo) S. S. ir S. S., jie susituokė 1959 m. liepos 19 d. (11 b. l.). S. S. mirė 2012 m. sausio 9 d. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, pareiškėjas – S. S. (12, 14 b. l.). Mirus S. S., liko nekilnojamasis turtas: žemės sklypai su/be pastatų (16-23 b. l.). Velionio S. S. įpėdiniai pagal įstatymą yra jo sutuoktinė S. S.. Savo paveldėjimo teises jai padovanojo sūnūs (suinteresuoti asmenys) A. S. ir S. S. (35 b. l.).

CK 5.12 straipsnis nustato, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Taigi jeigu pareiškimas būtų patenkintas, jis pareiškėjui sukeltų teisines pasekmes.

Byloje kilo ginčas, ar yra svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą priimti 2012 m. sausio 9 d. mirusio senelio S. S. palikimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartyje konstatuota, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005).

Teisinių paslaugų sutartį pareiškėjas sudarė 2012 m. birželio 13 d. (25 b. l.), į teismą kreipėsi spalio 4 d. (1, 26 b. l.).

Ištyręs ir įvertinęs suinteresuotų fizinių asmenų paaiškinimus bei liudytojų parodymus, bylą nagrinėjantis teismas sutinka su pareiškėjo atstovės argumentais, kad suinteresuotų fizinių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai tam tikrais aspektais nesutampa. Pvz., suinteresuotas asmuo S. S. teismo posėdyje teigė, kad informavo pareiškėją apie senelio mirtį SMS žinute, atsakymo iš pareiškėjo nesulaukė, o suinteresuotas asmuo A. S. nurodė, jog brolis S. informavo pareiškėją apie senelio mirtį telefono skambučiu. Liudytoja G. S. tvirtino, kad jos sutuoktinis S. S. pranešė pareiškėjui apie senelio mirtį, bet nurodyti pranešimo būdą: SMS žinute ar telefono skambučiu, negalėjo. Liudytoja G. S. parodė, kad iš suinteresuoto asmens S. S. žino, jog kai uošvis buvo pašarvotas, vakare pareiškėjui paskambino dėdė S. S. ir pasakė, kad mirė pareiškėjo senelis. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuoto asmens S. S. veiksmuose taip, kaip apie juos pasakojo liudytoja G. S., trūksta logikos: jeigu ji su sutuoktinio A. S. broliu S. S. užsuko pas pareiškėjo motiną ir pranešė apie buvusio uošvio S. S. mirtį, o pareiškėjo motina V. S. (dabartinė pavardė – P.) jau žinojo apie buvusio uošvio mirtį, nes atsakė, kad E. turbūt neparskris į laidotuves, kodėl tuomet suinteresuotas asmuo S. S. vakare skambino sūnėnui pasakyti, kad jo senelis numirė.

Liudytoja V. P. nei patvirtino, nei paneigė (pasak jos, neatsimena), kad suinteresuotas asmuo A. S. ar jo sutuoktinė G. S. su S. S. būtų atvykę pas ją į namus 2012 m. sausio 9 d. ir pranešę apie buvusio uošvio S. S. mirtį. Ji taip pat neprisiminė, ar buvo nuėjusi į šermenis, ar nešė vainiką.

Liudytojos G. S., G. S., L. P., B. U., J. M. taip pat skirtingai parodė, koks tekstas buvo užrašytas ant vainiko, kurį esą atnešė pareiškėjo motina: atitinkamai: „Nuo anūko“, „Liūdi anūkas E.“, „Nuo anūko E.“/„Nuo anūko E.“, „Nuo anūko E.“, „Nuo E.“, nors, liudytojų teigimu, pareiškėjo motina atnešė tik vieną vainiką su vienu užrašu.

Kita vertus, pažymėtina, kad tuo atveju, jei hipotetiškai galimos tik dvi įvykio versijos (lot. tertium non datur – liet. trečia galimybė neegzistuoja), vienos iš jų paneigimas automatiškai lemia kitos patvirtinimą. Aptariamu atveju teoriškai įmanomi daugiau nei du tos paties įvykio scenarijai. Tai reiškia, kad paneigus dalį suinteresuotų fizinių asmenų paaiškinimų bei liudytojų parodymų, pareiškimo turinys savaime netampa įrodytas.

Teismo nuomone, pareiškėjas iš dalies netinkamai įgyvendino įrodinėjimo pareigą (lot. onus probandi), įtvirtintą CPK 178 straipsnyje. Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog jo tėvai buvo išsituokę, be to, tėtis seniai miręs; jis kelerius pastaruosius metus gyvena užsienyje, apie Lietuvoje gyvenusio senelio iš tėvo pusės S. S. mirtį sužinojo 2012 m. birželio pradžioje iš atsitiktinai sutikto pašalinio žmogaus, kada grįžo į Lietuvą. Baigiamosiose kalbose (nota bene: šiame teismo posėdžio etape nei teismas, nei kiti dalyvaujantys asmenys nebegali užduoti klausimų) pareiškėjo atstovė iš dalies pakeitė pareiškimo turinį nurodydama, kad apie senelio mirtį pareiškėjas sužinojo 2012 m. gegužės-birželio mėnesiais ir įvardino konkretų žmogų – iš liudytojos B. U.. Prieš tai teismo posėdyje apklausta liudytoja B. U. pripažino, kad matė pareiškėją praėjus maždaug 5 mėn. po velionio S. S. mirties, kai pareiškėjas atvažiavo pas ją į vieną iš kavinių, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir teiravosi, kaip reikia atsiimti senelio žemę. Bet iš šių minėtos liudytojos parodymų negalima daryti išvados, kad būtent ji buvo informacijos apie velionio S. S. mirtį šaltinis, juo labiau pirminis. Kadangi paveldėjimo atstovavimo teise instituto ar su šiuo teisės institutu susijusių niuansų teisiškai neišprusę žmonės paprastai nežino, abejotinai skamba pareiškėjo atstovės teiginys, kad atsitiktinai sutikta moteris paklausė pareiškėjo, ką šis po senelio mirties paveldėjo.

Ir vive versa, kaip tik ta aplinkybė, kad paveldėjimo atstovavimo teise instituto ir/ar su šiuo teisės institutu susijusių niuansų teisiškai neišprusę žmonės (o tokie yra dalyvaujantys byloje fiziniai asmenys) paprastai nežino, duoda pagrindo manyti, kad, 2012 m. sausio 9 d. mirus S. S., suinteresuoti fiziniai asmenys nejautė baimės, kuri būtų juos stabdžiusi nuo tokio veiksmo, pasakyti apie tai pareiškėjui ir/arba jo motinai. Nagrinėjant bylą iš esmės, pareiškėjas apsiribojo tuo, kad jo interesams atstovauja advokatė, duoti paaiškinimų (tokiu atveju būtų reikėję prisiekti, CPK 186 str. 2 d.) pareiškėjas į teismą neatvyko, o teismas neturėjo pagrindo jo dalyvavimą in personam pripažinti būtinu (CPK 13 str., 160 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjo motina V. P. yra sunkus onkologinis ligonis (gėrė cheminius vaistus, švitinta, atlikta operacija), todėl tikėtina, kad kai kurių svarbių bylai faktinių aplinkybių gali neprisiminti (CPK 185 str.). Teismas atmeta pareiškėjo atstovės iškeltą mintį, kad jei V. P. nedalyvavo buvusio sutuoktinio šermenyse ir/ar laidotuvėse, tai juo labiau nebūtų ėjusi į buvusio uošvio S. S. šermenis. Esminis skirtumas tarp šių dviejų mirčių yra tas, kad mirus G. S., V. P. (tuo metu – S.) rezidavo užsienyje, o S. S. mirties metu ji buvo savo gyvenamojoje vietoje Lietuvoje (S. k.). Todėl nepaisant išvardintų prieštaravimų tarp suinteresuotų fizinių asmenų paaiškinimų ir liudytojų (išskyrus V. P.) parodymų, teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog dėdė S. S. vienaip ar kitaip (SMS žinute, telefono skambučiu), anksčiau ar vėliau (2012 m. sausio 9 d. dieną ar vakare) pranešė pareiškėjui apie jo senelio (savo tėvo) S. S. mirtį, o pareiškėjas praleido 3 mėn. terminą priimti senelio S. S. palikimą atstovavimo teise nesant pateisinamų priežasčių.

Suinteresuoti asmenys A. S. ir S. S. naudojosi advokato paslaugomis (63-64 b. l.), už tai jam sumokėjo po 700 Lt honorarą (96-99 b. l.). Iš pareiškėjo suinteresuotiems asmenims priteisiamos jų patirtos teisinių paslaugų teikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1-2 d.).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 57,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos į valstybės biudžetą priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 ir 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo E. S. suinteresuotiems asmenims S. S. ir A. S. po 700 Lt (septynis šimtus litų) kiekvienam atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjo E. S. į valstybės biudžetą 57,30 Lt (penkiasdešimt septynis litus 30 ct.) pašto išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.