- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- PK-3273-311/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-3-00135-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- J. P.
- Kaltinamasis
- A. P.
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje nukentėjusioji J. P. kaltino A. P., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvę, LR pilietę, ištekėjusią, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
nukentėjusioji J. P. privataus kaltinimo tvarka kaltino A. P., kad 2011-10-16 apie 12 val. J.P. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio konflikto metu jos sūnaus žmona A. P. pradėjo šaukti ant jos, kad ši ne laiku atėjo į virtuvę, koliojo ją necenzūriniais žodžiais, po to sugriebė J.P. už drabužių, kumščiais kelis kartus sudavė, po to trenkė J.P. į sieną, dėl ko J.P. susimušė galvą, buvo sužalotos rankos kelis kartus į galvą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. J. P. kaltina A. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Kaltinamoji A. P. kalta neprisipažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), trijų kambarių bute kartu su sutuoktiniu S.P. ir dviem mažamečiais vaikais dviejuose kambariuose. Tame pačiame bute, trečiame kambaryje gyvena jos sutuoktinio motina J.P. Kartu gyvena 6 metus. Pastaruoju metu santykiai tarp jos ir vyro motinos pradėjo prastėti, nes ji pastoviai savo sūnui-A. P. vyrui sakydavo, kad pastaroji bloga mama. Nors ji kalbėjo su vyru, kad reikia iš to buto išsikraustyti, tačiau S.P. nesutiko.
2011-11-16 A. P. buvo virtuvėje, gamino maistą. Atėjusi į virtuvę J.P. norėjo uždegti viryklę. .P. paprašė, kad ši palaukti 10 minučių, kol baigs kepti kotletai. Tačiau J.P. pasakė: „tu išeisi, šliundra ir čia gyvensi prie Neries palapinėje“. Jos apsižodžiavo, tačiau A.P. nekoliojo J.P., gal ginčo metu tik nusikeikė. Po to ji nustūmė kotletus nuo viryklės ir nuėjo į kambarį. Jokio smurto prieš J.P. ji nenaudojo, jos nestumdė.
Nukentėjusioji J. P. parodė, kad nuo 2005 m. A. P. gyvena jos bute kartu su savo vyru-J.P. sūnumi bei jų mažamečiais vaikais. Tarp jos ir A.P. vyksta dažni konfliktai, nes A.P. sąmoningai kenkia jos sveikatai, protrūkio metu tranko duris, laksto po koridorių, priekaištauja J.P., kad ši nesirūpina savo sūnumi.
2011-10-16 J.P. atėjo į virtuvę, matė, kad A.P. užėmusi viryklės du degiklius. J.P. užėmė laisvą degiklį, nors A.P. prašė, kad ši palauktų 10 minučių. J.P. reikėjo gerti vaistus, o juos gerti galima tik pavalgius, todėl ji pasakė, kad nėra ko laukti. A.P. liepė jai dingti iš virtuvės, po to pradėjo ją daužyti kumščiais, smūgiuodama į krūtinę, rankas, išstūmė ją iš virtuvės į jos kambarį. Tačiau J.P. sugrįžo atgal. Į virtuvę atėjo jos sūnus-A.P. vyras, sakė jai ir A.P. pastabas.
Liudytoja G. B. parodė, kad ji yra J.P. duktė, gyvena atskirai nuo motinos, tačiau su ja bendrauja. Pirmadienį, t.y. 2011-10-16 jai paskambino mama ir pasakė, kad tarp jos ir marčios, t.y. J.P. sūnaus žmonos įvyko konfliktas. Po kelių dienų ji atvažiavo pas mamą, matė, kad ši sutrikusi, sakė, kad ją sumušė marti. G.B. matė ant mamos rankų ir pečių mėlynes.
Liudytojas S. P. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su žmona A.P. ir dviem vaikais. Tame pačiame bute gyvena ir jo mama. Žino, kad tarp jo žmonos ir motinos vyksta dažni konfliktai, nes žmona pareiškia pretenzijas dėl tvarkos, švaros, tėvo girtavimo. Kadangi 2006 m. jis patyrė traumą ir negalėjo dirbti, jie neturėjo lėšų įsigyti kitą butą. 2011-10-16 jokio konflikto tarp jo žmonos ir mamos nebuvo. Jis apie pietus buvo namuose, į kambarį atėjo žmona A.P. ir pasakė, kad apsižodžiavo su jomama.Po 3-ar 4 dienų mama pasakė, kad buvo pas teismo med. Ekspertus, taip pat pasakė, kad jie, t.y. jis ir žmona sumokėtų mamai už ekspertizę.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2011-10-18 specialisto išvados Nr. G 2830/11(02) matyti, kad J.P. konstatuota poodinės kraujosruvos kairiame petyje, žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame rieše. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 9-8).
Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Žaliakalnio seniūnijos 2011-11-02 pažymos gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) Nr. (2011-47740-PS)-154 matyti, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) deklaravę gyvenamąją vietą M. P., J. P., S. P., D. P., J. P., A. P., K. P. (b.l. 12).
Išanalizuotų nukentėjusiosios J.P., kaltinamosios A.P., liudytojų G.B., S.P. parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad A.P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d., kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.
LR BK 140 str. 1 d. numatytu nusikaltimu kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą arba į sveikatą. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinanti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J.P., kaip privati kaltintoja, privalėjo teismui pateikti neginčijamus A.P. kaltumo įrodymus.
Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad tarp J.P. ir A.P., gyvenančių tame pačiame bute, dažnai kyla barniai. Tačiau nei pati nukentėjusioji J.P., nei kaltinamoji A.P., nei liudytojai S.P., G.B. neparodė, kad kada nors tarp J.P. ir A.P. būtų įvykusios kokios muštynės ar A.P. naudotų fizinę prievartą.
Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors J.P. ir nurodė, kad tuoj po konflikto į virtuvę atėjo jos sūnus, kuris joms sakė pastabas, tačiau šios aplinkybės nenurodė nei A.P., nei liudytojas S.P.. Pastarasis, atvirkščiai, nurodė, kad jis buvo kambaryje, jokio konflikto negirdėjo.
Taip pat nukentėjusioji J.P. savo skunde nurodė, kad A.P. trenkė ją į sieną, dėl ko J.P. susitrenkė galvą. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių ji nenurodė, apie kokius nors galvos sumušimus ar sužalojimas specialisto išvadoje nepasisakyta.
Kaip matyti iš surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, jokių duomenų apie tai, kad A.P. būtų panaudojusi fizinį smurtą nukentėjusiosios J.P. atžvilgiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta, tokių neginčijamų įrodymų nepateikė ir pati nukentėjusioji J.P., todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes A. P. išteisintina, neįrodžius, kad ji dalyvavo darant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Nukentėjusiosios J.P. civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str. 1 d., 302 str., 303 str. 1 d., 5 d.2 p., 304 str., 305 str. 3 d., , 307 str. 4 d., 308 str., 115 str. 3 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A.P., nukentėjusiosios J. P. privataus kaltinimo tvarka kaltintos padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Nukentėjusiosios J.P. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.