Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-09-15 · Civilinė byla Nr. e2-1107-881/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-15
Bylos Nr.
e2-1107-881/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00523-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
Rimantui Vižainiškiui, V. K.
Civilinė byla Nr. e2-1107-881/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00523-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.6;
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-3043-912/2020, pradėtoje pagal ieškovės ieškinį atsakovams Rimantui Vižainiškiui, V. K. dėl antstolio patvarkymo panaikinimo ir restitucijos taikymo, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretieji asmenys kredito unija „Taupa“, V. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti antstolio Rimanto Vižainiškio 2020 m. kovo 19 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, taikyti restituciją – grąžinti ieškovei ir trečiajam asmeniui V. M. nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo turtas), o atsakovui V. K. – sumokėtą 400 000 Eur sumą.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atlikti įrašą viešajame registre, draudžiantį disponuoti ginčo turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas vertindamas ieškovės prašymo pagrįstumą pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje jau sprendė analogišką ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi jo netenkino, padaręs išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, bet ieškovė neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus užtikrintas teismo sprendimo vykdymas. Teismas nustatęs, kad ieškovė naujų (neįvertintų 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi) aplinkybių, kurios sąlygotų poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė, prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė R. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6. Skundas grindžiamas šiuo pagrindiniu argumentu:

6.1. Teismas neįvertino, kad netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė, kurią įrodo atsakovo publikuojamas skelbimas dėl nekilnojamojo turto perleidimo.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas V. K. teismo prašo skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiuo pagrindiniu argumentu:

8.1. Ieškovė neįrodė vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo. Prašymas grindžiamas tik byloje pareikštu materialiniu teisiniu reikalavimu ir viešais skelbimais, kurie atsakovo nesąžiningumo ir poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindžia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimų pagrįstumą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodytą praktiką).

11. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, prašymo skundžiama nutartimi netenkino. Ieškovei pateikus skundą dėl aptariamos nutarties ir jį perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, faktinė situacija civilinėje byloje, kurios ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašoma taikyti laikinosios apsaugos priemones, iš esmės pasikeitė.

12. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-3043-912/2020, pradėta pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams Rimantui Vižainiškiui, V. K. dėl antstolio patvarkymo panaikinimo ir restitucijos taikymo, yra išnagrinėta – 2020 m. liepos 16 d. nutartimi buvo priimtas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo ir civilinė byla nutraukta.

13. Ieškovės atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutarties nagrinėjimo metu 2020 m. liepos 16 d. teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau susiklosčius aptartai teisinei situacijai (byla iš esmės pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėta ieškovei atsisakius nuo ieškinio) darytina išvada, kad viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – neegzistuoja. Nors dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties yra pateiktas atskirasis skundas (atsakovas V. K. yra pateikęs atskirąjį skundą, kuriuo prašo išspręsti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-1411-XX/2020), tai nepaneigia fakto, kad pati ieškovė pripažįsta, jog byloje nebeliko poreikio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi ieškovė atsisakė materialinio teisinio reikalavimo, kurio įvykdymo užtikrinimui jas buvo prašoma taikyti.

14. Nustačius, kad neegzistuoja viena iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais įrodinėjamas sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, o būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimas, nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako.

15. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį.

Teisėja Vilija Mikuckienė