Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-172-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-18
Bylos Nr.
1A-39-172-2013
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-01378-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pavelas Frolovas (pirm.), Jurgita Mačionytė, Stasys Lemežis
Nuteistasis
E. D.
Nukentėjusysis
A. M.
Kategorijos
  • 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas P.Frolovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-172/2013

Teisėjas G. Viederis Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01378-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,teisėjų Jurgitos Mačionytės, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,gynėjai Ingridai Botyrienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-26 nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat nuosprendžiu priteista iš E. D. nukentėjusiajam A. M. 1 Lt turtinei ir 4500 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 4000 Lt turėtų išlaidų advokatui.

Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t.y. jis, 2011 m. birželio 18 d., apie 02.50 val., viešoje vietoje – Savanorių pr. 1, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, einančiam nukentėjusiajam A. M. vieną kartą spjovė į nugarą, o vėliau, priėjęs arčiau, vieną kartą dešine ranka trenkė A. M. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. kraujosruvą su paviršiniu gleivinės nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, 11, 12, 21 dantų panirimą su 11 danties lūžiu apikaliniame trečdalyje, sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais savo veiksmais E. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-26 nuosprendį: pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, priteisti nukentėjusiajam ne didesnę nei 3000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam priteista 4000 Lt advokato išlaidoms atlyginti.

Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad vienintelis smūgis A. M. buvo suduotas dėl jo įžeidžiančių žodžių. E. D. nuomone, apylinkės teismas visiškai netyrė įvykio situacijos ir neįvertino to, kad po pokalbio su A. M., jam išreiškus aiškų nenorą toliau su E. D. bendrauti, jie išsiskyrė ir nuėjo į skirtingas puses, o tai rodo, kad įvykio situacija tuo iš esmės ir baigėsi. A. M. tokio teismo sprendime nurodomo E. D. veiksmo kaip spjūvis negalėjo nei matyti, nei pajausti, nes, jiems išsiskyrus, jie pradėjo eiti į skirtingas puses ir nutolo vienas nuo kito nemažu atstumu. A. M., eidamas link namo durų, visą laiką buvo nuo jo nusisukęs (tai patvirtina bylos medžiagoje esantis vaizdo įrašas), o atsisuko tik tada, kai priartėjo prie namo durų, ir tik tam, kad jam kažką pasakyti. Tai rodo, kad, priešingai nei teigiama nuosprendyje, A. M. ne reagavo į kokį nors jo, E. D., neteisėtą veiksmą prieš jį, bet savo pasakytais žodžiais išprovokavo jo sugrįžimą ir smūgio sudavimą. Šios aplinkybės matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo. Taigi, nuteistojo nuomone, A. M. provokuojantis elgesys (įžeidžiančių žodžių pasakymas po to, kai jie išsiskyrė ir nuėjo į skirtingas puses) lėmė tokią situaciją, kad, kaip atsakas į jo pasakytus įžeidžiančius žodžius, jam buvo suduotas smūgis, beje vienintelis. E. D. mano, kad atsižvelgiant į įvykio situaciją, ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę, kadangi A. M. neįžeidus jo, jis prie jo nebūtų sugrįžęs ir nebūtų jam sudavęs smūgio, kurio pasėkoje jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Taip pat, nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybės, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kadangi jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl A. M. suduoto smūgio pripažino, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina ir jo pastangos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu susitaikyti su nukentėjusiuoju (šią aplinkybę teisme patvirtino ir pats nukentėjusysis). E. D. nuomone, jo prisipažinimas neabejotinai padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui bei teismui nustatyti šio įvykio situaciją ir išsiaiškinti jo kaltus veiksmus, kadangi jokių kitų įrodymų dėl smūgio sudavimo A. M. byloje surinkta nebuvo.

Šalies argumentai

E. D. teigia, kad savo nusikalstamų veiksmų apimties jis niekada nemenkino, kadangi tokia situacija, kai nurodomos tokios įvykio aplinkybės, kurios objektyviai byloja apie provokuojantį paties nukentėjusiojo elgesį, negali būti vertinamos kaip savo veiksmų apimties menkinimas, nes tokios aplinkybės šiuo atveju nekeičia veikos kvalifikacijos, iš esmės nekeičia ir tyčios turinio.

Skunde teigiama, kad nepripažinus aukščiau nurodytų E. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jam buvo neteisingai paskirta bausmė. Nuteistasis mano, kad atsižvelgiant į aukščiau aptartas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į teismų praktiką tokios kategorijos baudžiamosiose bylose, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad veikos pavojingumo laipsnis yra nedidelis (padarytas nesunkus nusikaltimus), kad šios veikos pasėkoje nukentėjusiajam nekilo sunkių pasekmių (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), veika padaryta veikiant ne bendrininkų grupėje, veika padaryta suduodant nukentėjusiajam tik vieną smūgį, jam skirtina bet kuri LR BK 284 str. 1 d. numatyta alternatyvi laisvės atėmimui bausmė, t.y. su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Šalies argumentai

E. D. teigimu, teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiojo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi šioje dalyje ieškinys nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat, nuteistojo nuomone, priteisdamas nukentėjusiajam neturtinę žalą, apylinkės teismas nesivadovavo CK 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, jų neaptarė ir neįvertino bei, priteisdamas tokią didelę sumą, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai, vieno smūgio pasėkoje, nukentėjusysis nepatyrė tokių sveikatos sutrikimų, kurie būtų apriboję jo bendravimo galimybes, sutrikdę jo darbinę ar profesinę veiklą, neigiamai paveikę jo ateities planus, nutraukę atostogas ar sukėlę kokias nors kitas panašaus pobūdžio neigiamas pasekmes ar nepatogumus; nukentėjusiajam nepadaryta iš esmės jokia turtinė žala, jo, kaip žalą padariusio asmens, turtinė padėtis yra bloga, nes nuosavybės teise jis neturi jokio vertingo turto. Tokios kategorijos bylose neturtinė žala, atsiradusi nežymiai sutrikdžius kito žmogaus sveikatą vienu trauminiu poveikiu, teismų yra vertinama vidutiniškai 3000 Lt suma.

Taip pat, nuteistojo teigimu, teismas, priteisdamas iš jo tokią didelę sumą nukentėjusiojo turėtoms išlaidoms advokatui padengti (4000 Lt), visiškai neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, taipogi neįvertino, kad ši baudžiamoji byla yra nesudėtinga ir nedidelės apimties, kad į bylą pateiktas civilinis ieškinys yra labai nesudėtingas, todėl nei ieškinio parengimui, nei dalyvavimui tokiame procese nereikėjo nei didelių laiko sąnaudų, nei ypatingo jam atstovavusio advokato pasirengimo. Todėl, atsižvelgiant į sunkią jo turtinę padėtį, o taip pat į šios baudžiamosios bylos kategoriją, jos mažą apimtį ir nesudėtingumą, nukentėjusiajam nepriteistinos iš E. D. jo turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. D., nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Už E. D. padarytą nusikalstamą veiką skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – E. D. padarė nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Iš E. D. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad nors jis ir prisipažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam A. M., tačiau stengėsi savo elgesį sumenkinti, pateisinti savo veiksmus, neigdamas, kad spjovė A. M. į nugarą, teigdamas, kad norėjo tik susipažinti su krepšininku, o smūgį jam sudavė tik todėl, kad buvo nukentėjusiojo išprovokuotas taip pasielgti. Tačiau, iš nukentėjusiojo A. M. parodymų matyti, kad konfliktą išprovokavo E. D., kuris su grupe jaunuolių A. M. užgauliojo, spjovė jam į nugarą ir vėliau sudavė smūgį į veidą. Nuteistasis neneigė, kad pats priėjo prie nukentėjusiojo, tačiau išdėstė savą įvykio versiją, kurios nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Kad E. D. spjovė A. M. į nugarą nurodė ne tik pats nukentėjusysis. Šiuos jo parodymus patvirtino ir liudytojas D. V.. Byloje esančiame 2011-06-23 vaizdo įraše (laikas 02:51:03) matosi, kaip E. D. spjauna A. M. į nugarą, po ko abu eina į skirtingas puses. Taigi, šie bylos duomenys patvirtina nukentėjusiojo A. M. parodymus ir paneigia E. D. versiją, kad jis A. M. į nugarą nespjovė ir konflikto neprovokavo.

Kolegija pažymi, kad teismas gali pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p. tik konstatavęs, kad kaltininkas ne tik pilnai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, bet ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų. Jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, E. D. ne tik nepripažino visų byloje nustatytų aplinkybių, o būtent, kad spjovė A. M. į nugarą, bet ir stengėsi savo veiksmus, t.y. smūgio sudavimą nukentėjusiajam, pateisinti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, E. D. prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu, todėl BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatos jo atžvilgiu netaikytinos.

Aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 6 p., gali būti pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia tuomet, kai nusikaltimo padarymui įtakos turi provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidinėjimu, smurtu ar kitais tyčiniais veiksmais prieš kaltininką, ar kitus asmenis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2011-06-18, t.y. iš karto po įvykio, E. D. negalėjo tiksliai įvardinti, kokius žodžius jo atžvilgiu pavartojo A. M., tik parodė, jog nukentėjusysis jam kažką sumurmėjo, jam atrodo, kad įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius. Tuo tarpu apklausiamas teisme 2012-09-26, t.y. praėjus daugiau nei metams ir trims mėnesiams po įvykio, E. D. jau įvardijo žodžius, kuriuos jam, atsakydamas į jo kvietimą kartu išgerti, pasakė A. M.. Tokius E. D. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi abejotina, jog neatsimindamas įvykio detalių netrukus po įvykio, kaltininkas galėjo praėjus daugiau nei metams jas tiksliai prisiminti. Be to, išskyrus E. D. parodymus, byloje nėra daugiau jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad A. M. įžeidinėjo E. D. ir taip savo elgesiu išprovokavo jį suduoti smūgį. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad konflikto iniciatoriumi buvo pats E. D. – jis pats, būdamas neblaivus, priėjo prie A. M., jį užkalbino, o pastarajam neparodžius noro bendrauti, spjovė jam į nugarą. Be to, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, netgi ir tikint E. D. parodymais apie tai, kad A. M. jo atžvilgiu galėjo pasakyti kažkokius įžeidžiančius žodžius, akivaizdu, kad tai tebuvo nukentėjusiojo reakcija į spjūvį jam į nugarą, t.y. paties E. D. neteisėtus veiksmus. Taigi, E. D. teiginys, kad smūgį nukentėjusiajam jis sudavė tik išprovokuotas jo įžeidžiančių žodžių, laikytini jo gynybine pozicija, siekiant sušvelninti savo atsakomybę, ir tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apylinkės teismas, nenustatęs E. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas jam bausmę ir nustatydamas jos dydį įvertino tai, kad buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas bei pagrįstai atsižvelgė į tai, jog E. D. būdamas praeityje 3 kartus teistas, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kas rodo, kad E. D. teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei E. D. asmenybę, apylinkės teismas pagrįstai jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.

Taip pat E. D. apeliaciniame skunde ginčija ir nukentėjusiajam A. M. apylinkės teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Kolegijos nuomone, nukentėjusiojo A. M. pareikštą civilinį ieškinį apylinkės teismas išsprendė tinkamai, pagrįstai patenkindamas jį iš dalies. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstamais E. D. veiksmais A. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kraujosruva su paviršiniu gleivinės nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, 11, 12, 21 dantų panirimu su 11 danties lūžiu apikaliniame trečdalyje. Atsižvelgiant į 2011-06-20 specialisto išvadą bei 2012-08-30 Vilniaus implantologijos centro klinikos raštą, teismas neturi pagrindo netikėti A. M. parodymais, kad jis ilgą laiką gydėsi patirtus sužalojimus, kadangi buvo sužaloti jo dantys. Taigi, akivaizdu, kad turtinė žala nusikalstamais E. D. veiksmais A. M. buvo padaryta. Negalėdamas pagrįsti padarytos turtinės žalos dydžio, nukentėjusysis prašė teismo priteisti iš kaltininko simbolinę sumą – 1 Lt. Nors nukentėjusysis ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių šį jo patirtos turtinės žalos dydį, kolegija sutinka su apylinkės teismo argumentu, kad nėra pagrindo netikėti A. M. parodymais, o iš jų akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl E. D. veiksmų patyrė mažiausiai 1 Lt turtinę žalą. Todėl naikinti apylinkės teismo nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar asmens gyvybės atėmimo, taigi nukentėjusysis A. M. turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, priešingai, nei teigia nuteistasis savo skunde, apylinkės teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad dėl tyčinių E. D. veiksmų nukentėjusiajam A. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaip matyti iš bylos duomenų (2011-06-20 specialisto išvados, UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ pateiktų duomenų) dėl jam padarytų sužalojimų nukentėjusysis buvo priverstas ilgai gydytis, nešioti plokštelę, nurodyta, kad jis gali būti stebimas iki trejų metų, neatmestina dantų šalinimo ir implantavimo galimybė. Taigi, dėl E. D. veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bet ir iki šiol patiria fizinį bei dvasinį diskomfortą, nepatogumus, jaučia pasekmes. Atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į teismų praktiką, apylinkės teismas sumažino nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos sumą ir pagrįstai priteisė nukentėjusiajam 4500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad apylinkės teismas priteisė nepagrįstai didelę sumą nukentėjusįjį atstovavusio advokato paslaugoms atlyginti, o atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį bei bylos nesudėtingumą, šių išlaidų iš viso turėjo nepriteisti. Šie E. D. argumentai nepagrįsti.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tačiau sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinų proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu, teismas atsižvelgia ne tik į kaltininko turtinę padėtį, bet ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį, nukentėjusiojo turtinę padėtį, advokato suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato kvalifikaciją, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką ir panašias aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas V. Sviderskis orderį dėl nukentėjusiojo A. M. atstovavimo baudžiamojoje byloje pateikė 2011-06-22. Advokatas atstovavo nukentėjusįjį ir jam teisinę pagalbą teikė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Procesas šioje baudžiamojoje byloje truko daugiau nei 1,5 metų. Į bylą pateiktas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, buvo teikiami su nukentėjusiojo sveikatos būkle susiję dokumentai. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į proceso trukmę bei advokato suteiktas teisines paslaugas, o taip pat į tai, kad procesas nebuvo paprastas, kadangi kaltinamasis ginčijo įvykio aplinkybes, kolegijos nuomone proceso išlaidos iš E. D. nukentėjusiajam priteistos pagrįstai, o 4000 Lt suma advokato paslaugoms atlyginti nėra aiškiai per didelė.

Nors E. D. teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, E. D. yra nevedęs, duomenų apie išlaikytinius ar turtinius įsipareigojimus byloje nėra, todėl nėra pagrindo mažinti priteistos žalos dydį ir nepriteisti proceso išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegijos nuomone, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-26 nuosprendžiu E. D. paskirta bausmė yra teisinga, o civilinis ieškinys iš dalies patenkintas ir proceso išlaidos priteistos pagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo E. D. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Pavelas FrolovasTeisėjai Jurgita MačionytėStasys Lemežis