- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- e2-4085-812/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01535-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Atsakovas
- A. G. J.
- Trečiasis asmuo
- J. G., M. J., Vilniaus
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Arvydas Penelis
tretiesiems asmenims J. G., M. J., trečiojo asmens Vilniaus g. 14-ojo namo savininkų bendrijos pirmininkei J. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. G. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, J. G., M. J., Vilniaus g. 14-ojo namo savininkų bendrijai dėl žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 425,42 Eur turtinės žalos atlyginimą, 14,34 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2016 m. lapkričio 14 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos buto koridoriaus lubos ir sienos. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu.
Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.
Ieškovė, vadovaudamasi Būsto draudimo sutartimi, turto sugadinimo, sunaikinimo aktu apskaičiavo ir išmokėjo 425,42 Eur dydžio draudimo išmoką (483,42 Eur nuostolio suma - 58,00 Eur besąlyginė išskaita).
Atsakingas už minėtą įvykį asmuo – atsakovas A. G. J.. Ieškovės apdraustas butas buvo užlietas todėl, kad atsakovo bute atliekant unitazo montavimo darbus buvo pažeistas bendro naudojimo vamzdynas. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovui, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala nebuvo atlyginta.
Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Atsakovas privalo atlyginti atsiradusią 425,42 Eur žalą LR CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes nevykdė pareigos elgtis rūpestingai, nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui, elgėsi neteisėtai, dėl vandens pratekėjimo iš atsakovui priklausančio buto buvo sugadintas ieškovės apdraustas turtas, t. y. atsirado žala, žala yra tiesioginis atsakovo nesugebėjimo elgtis taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, rezultatas.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, kaip minimalius ieškovės nuostolius, patirtus dėl laiku nesumokėtos žalos nuo reikalavimo įvykdyti prievolę dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos 14,34 Eur (425,42 Eur×5%/ 365 d.×410 pradelstų dienų skaičius) ir įstatymų nustatyto dydžio 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovas A. G. J. nesutinka su pareikštu ieškiniu. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovui priklauso du butai penktame gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), aukšte, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Po butu Nr. (duomenys neskelbtini) žemesniame aukšte gyvena trečiasis asmuo J. G., o dar žemesniame bute – A. M. P..
Ieškovė nepagrįstai remiasi trečiojo asmens Vilniaus g. 14-ojo namo savininkų bendrijos pirmininkės J. C. 2017 m. sausio 16 d. elektroniniame laiške nurodytomis aplinkybėmis, kad žalą sukėlė atsakovas, keisdamas klozetą ir pažeisdamas vamzdyną. Tokie trečiojo asmens atstovės teiginiai yra akivaizdžiai nepagrįsti. 2015 m. vasario mėnesio pabaigoje atsakovas nusipirko ir kovo mėnesį keitė vonios patalpoje klozetą. Darbus atlikę meistrai pamiršo įdėti tarpinę, dėl to galimai vanduo pratekėjo iš atsakovo buto į J. G. butą. Tačiau dėl šio įvykio J. G. pretenzijų atsakovui neturėjo, nes pratekėjimas buvo nežymus, tekėjo švarus vanduo. Keičiant klozetą, bendrasis nuotekų stovas nebuvo ir negalėjo būti pažeistas. Atsakovo iniciatyva iškviestas meistras teleskopiniu vamzdžiu tikrino nuotekų stovą ir nenustatė jokių stovo pažeidimų. Šios aplinkybės buvo žinomos bendrijos pirmininkei J. C., nes ji pati dalyvavo tikrinant stovo būklę.
Gyvenamojo namo nuotekų vamzdynas, už kurio priežiūrą atsakinga šio namo bendrija, buvo fiziškai susidėvėjęs ir dėl namo bendrijos pirmininkės neveiklumo ir neūkiškumo, nebuvo keičiamas. 2016 m. lapkričio mėnesį bendro naudojimo nuotekų stovas prakiuro ir nuotekos užliejo eilę namo butų, esančių žemesniuose aukštuose nei atsakovo butas. Apie įvykį atsakovas sužinojo, nes į jį kreipėsi trečio aukšto kaimynė A. M. P.. Jos bute bendrojo naudojimo vamzdynų anga yra neuždengta, todėl ji pastebėjo, kad smarkiai bėga vanduo. Buvo iškviesti gyvenamąjį namą aptarnaujančios UAB „Merlangas“ darbuotojai, kurie atsakovo buto vonios patalpoje išardė sieną ir nustatę, kad prakiuro bendro naudojimo nuotekų stovas, užklijavo stovo trūkimo vietą smala, apvyniojo trūkimo vietą izoliuojančia medžiaga, tačiau stovo remonto darbų neatliko. Atsakovo vonios patalpos siena tebėra išardyta. Bendrijos pirmininkė atsisakė spręsti problemą, todėl gyventojai savo lėšomis pakeitė bendro naudojimo nuotekų stovą bei karšto bei šalto vandens stovus. Nuo to laiko pratekėjimų nebuvo.
Dėl 2016 m. lapkričio mėnesio draudiminio įvykio atsakovas nėra atsakingas, trečiojo asmens J. G. butas buvo užlietas ne iš atsakovo buto, o trūkus bendrojo naudojimo nuotekų stovui, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tokiu būdu žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Civilinė deliktinė atsakomybė taikoma kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė (LR CK 6.246 - 6.249 straipsniai).
Nustatyta, kad atsakovui A. G. J. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Butas yra penktame namo aukšte. Ketvirtame aukšte esantis po butu Nr. (duomenys neskelbtini) yra trečiajam asmeniui J. G. priklausantis butas, o trečiame aukšte – liudytojai A. M. P. priklausantis butas. Daugiabučiame name veikia bendrija, jos pirmininkė – J. C.. Daugiabučio namo šilumos punkto, šilumos ir karšto vandens sistemas prižiūri bei buhalterines paslaugas teikia UAB „Merlangas“. Tačiau UAB „Merlangas“ neprižiūri šalto vandens ir nuotekų sistemų (liudytojo UAB „Merlangas“ santechnikos padalinio vadovo S. L. parodymai).
Trečiasis asmuo J. G. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 19 d. buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu butą, (duomenys neskelbtini). (Būsto draudimo liudijimas LD Nr. 106170896). 2016 m. lapkričio 23 d. surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 14 d. įvyko įvykis, kurio metu trūko bendras kanalizacijos stovas. Įvykio aprašymo skiltyje nurodytos sekančios aplinkybės: 2016 m. lapkričio 14 d. pas draudėją atėjo žemiau gyvenanti kaimynė ir pasakė, kad į jos butą, esantį trečiame aukšte, bėga vanduo. Draudėjas kaimynei pasakė, kad vanduo nubėgęs iki rūsio patalpų, pranešė apie įvykį namo pirmininkei, kuri kvietė UAB „Merlangas“ darbuotojus. Atvykę meistrai nustatė, kad yra trūkęs bendras kanalizacijos stovas.
Byloje kilo ginčas dėl draudiminio įvykio laiko ir draudėjo patalpų apliejimo šaltinio.
Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Atsakovo A.G. J. nurodytas aplinkybes apie trečiojo asmens J. G. patalpų užliejimą 2015 m. ankstyvą pavasarį, kovo mėnesį, dėl to, kad buvo netinkamai pajungtas klozetas vonios patalpoje, patvirtino, tretieji asmenys - M. J. ir J. G. bei liudytoja A.M. P.. J. G. papildomai paaiškino, kad pretenzijų atsakovui dėl minėto įvykio neturėjo, nes užliejimas buvo nežymus – vonioje vandens pratekėjimo nebuvo, o koridoriuje palubėje, kampe apie 10 cm atšoko kreida. Patalpos šio užliejimo metu nebuvo draustos. Klozeto ir kitų jungiamųjų dalių įgijimo faktą 2015 m. vasario mėnesį patvirtina byloje pateikta 2015 m. vasario 27 d. UAB „Jaukurai“ sąskaita (b.l. 19). Minėtą įvykį buvus pripažino ir bendrijos pirmininkė J. C., kuri paaiškino, kad lankėsi J. G. bute, apžiūrėjo užliejimo vietą, po įvykio nuotekų stovą apžiūrėjo santechnikas specialiu įrenginiu ir nustatė, kad nuotekų stovas nepažeistas, gedimus pašalino atsakovo kviesti santechnikai. Nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad 2015 m. kovo mėnesį buvo įvykis, kurio metu buvo užlietos trečiojo asmens J. G. buto koridoriaus lubos, o vandens pratekėjimo šaltinis buvo atsakovo A. G. J. bute.
Tačiau sekantys bylos įrodymai ir aplinkybės patvirtina, kad ginčijamas draudiminis įvykis, kurio metu buvo užlietas trečiojo asmens J. G. butas, įvyko 2016 m. lapkričio 14d., o vandens pratekėjimo šaltinis buvo bendrojo naudojimo nuotekų stovas.
Šias aplinkybes, kurios pirmiausia buvo nurodytos 2016-11-23 Turto sunaikinimo sugadinimo akte, žalos bylos Nr. 1786751, teismo posėdžio metu patvirtino atsakovas A.G. J., tretieji asmenys J. G., M. J.. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus patvirtino ir liudytoja A. M. P., teismo posėdžio metu paaiškinusi apie du patalpų užliejimo įvykius. Vieno įvykio metu iš (duomenys neskelbtini) buto bėgęs vanduo buvo užliejęs jos butą – buvo drėgnas tualeto patalpos kampas. Prabėgimas buvo nedidelis. Dėl užliejimo liudytoja kreipėsi į bendrijos pirmininkę. Liudytojai žinoma, kad A.G. J. iškvietė meistrus, sutvarkė gedimą ir vanduo daugiau nebebėgo. Minėtas įvykis įvyko pavasarį. Minėti liudytojos parodymai patvirtina aplinkybes apie 2015 m. kovo mėnesį įvykusį trečiojo asmens J. G. patalpų apliejimą iš A.G. J. buto. O kito įvykio metu pro bendro naudojimo stovą bėgo fekalijos, vandens užliejimas buvo stiprus, buvo užlietas liudytojos butas, užliejimo metu vanduo su fekalijomis bėgo net į koridorių. Dėl šio įvykio buvo atvažiavę meistrai iš UAB „Merlangas“. Liudytojai žinoma, kad buvo rasti gedimai vamzdyne, dėl to buvo pakeisti vamzdžiai ir įvykių daugiau nebebuvo. Dėl 2018 m. rugpjūčio 21 d. liudytojos vardu parašyto paaiškinimo, liudytoja parodė, kad paaiškinimą rašė jos duktė, o jį parašyti padėjo bendrijos pirmininkė J. C.. Dėl nurodyto teismas nesiremia minėtame liudytojos vardu rašytame paaiškinime nuodytomis aplinkybėmis kaip teisingomis.
Atsakovo A.G. J., trečiųjų asmenų M. J., J. G. paaiškinimus apie nuotekų vamzdyno keitimo darbus, susidėvėjusią vamzdyno būklę patvirtino liudytoju apklaustas šaltkalvis santechnikas A. Š., parodęs, kad paprašytas J. G. 2016 m. keitė (duomenys neskelbtini), nuotekų, karšto ir šalto vandens vamzdžius ir matė, kad ant kanalizacijos stovo buvo ankstesnių pratekėjimų žymės, stovas ir vandens vamzdžiai buvo susidėvėję. Medžiagas liudytojas pirko iš UAB „Savata“. Šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad liudytojas 2016 m. gruodžio 8 d. pirko iš UAB „Savata“ vamzdynų keitimui reikalingas medžiagas, dėl įgytų medžiagų apimties buvo parengta ataskaita. (b.l. 18).
Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo, trečiųjų asmenų M. J., J. G., liudytojų A.M. P., A. Š. nuosekliais, papildančiais vienas kitą parodymais ir atmeta trečiojo asmens Vilniaus g. 14-ojo namo savininkų bendrijos pirmininkės J. C. parodymus (toliau tekste – pirmininkė) kaip nepagrįstus, prieštaringus ir prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams.
Pirmininkės paaiškinimams teisme apie tai, kad buvo tik vienas įvykis 2015 m. pavasarį, kurio metu buvo užlietas trečiojo asmens J. G. butas, o užliejimo šaltinis buvo atsakovo A.G. J. butas, prieštarauja kiti byloje surinkti įrodymai ir pačios pirmininkės paaiškinimai, rašyti ieškovei 2017 m. sausio 16d. Pirmininkė nurodė draudimo bendrovei, kad atsakovas A.G. J., keisdamas klozetą, sudaužė bendro naudojimo vamzdyną. Tokių pirmininkės paaiškinimų nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Nors bendrijos pirmininkė teigė, kad 2015 m. pavasarį ji iškvietė daugiabutį namą aptarnaujančios bendrovės UAB „Merlangas“ darbuotojus, kurie su specialia įranga tikrino nuotekų stovą, tai patvirtinančių įrodymų, nepateikė. Kiti bylos dalyviai (atsakovas, tretieji asmenys) paneigė pirmininkės paaiškinimus parodę, kad būtent atsakovo, o ne UAB „Merlangas“ santechnikas tikrino nuotekų stovo būklę ir nustatė, kad nuotekų stovas nebuvo pažeistas. Aplinkybę, kad po stovo apžiūrėjimo 2015 m. pavasarį buvo nustatyta, kad stovas nepažeistas, teisme patvirtino ir pati J. C.. Tačiau tokie jos parodymai akivaizdžiai prieštarauja jos pačios 2017 m. sausio 16 d. rašytame ieškovei elektroniniame laike nurodytoms aplinkybėms, kuriame ji nurodė, kad būtent atsakovas A.G. J., keisdamas klozetą, sudaužė kanalizacijos vamzdyną. Be to, pirmininkė nurodė draudimo bendrovei ir aplinkybes apie tai, kad buvo ne vienas apliejimas – pirmas buvo 2016 m. pavasarį, kitas- po kelių mėnesių – vasarą, o paskutinis - 2016 m. gruodžio mėnesį. Nurodytas patalpų apliejimo laikas neatitinka jokių, net ir pačios pirmininkės nurodytų aplinkybių teismo posėdyje, tačiau patvirtina aplinkybę, kad trečiojo asmens J. G. butas buvo užlietas ne vieną kartą 2015 m. pavasarį ir leidžia teigti, kad pirmininkei buvo žinoma apie tai, kad J. G. butas buvo užlietas ir 2016 m. lapkričio mėnesį (pirmininkės laiške nurodytas laikas - 2016 m. gruodis - nežymiai skiriasi nuo draudiminio įvykio laiko 2016 m. lapkričio 14d.).
Aplinkybės, kad UAB „Merlangas“ 2016 m. gruodžio 2d. rašte ieškovei nurodė, kad 2016 m. lapkričio 14d. į bendrovę dėl (duomenys neskelbtini) kreiptasi nebuvo; 2018 m. rugpjūčio 20 d. rašte nurodė, kad 2015 - 2016 m. avarinės tarnybos iškvietimų iš butų Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kanalizacijos remonto darbų nebuvo gauta bei liudytoju apklaustas UAB „Merlangas“ Santechnikos padalinio vadovas S. L. parodė, kad bendrovėje nebuvo registruoti iškvietimai, susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais 2015 m. pavasarį, 2016 m. lapkričio mėnesį, neturi esminės reikšmės nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Atsakovo, trečiųjų asmenų, trečiojo asmens atstovės paaiškinimų visuma leidžia daryti išvadą, kad daugiabutį namą aptarnaujanti UAB „Merlangas“ ne visais atvejais registravo iškvietimus ir įvykius, todėl vien faktas, kad iškvietimai nebuvo registruoti žurnale, nepaneigia jų buvimo. Pati bendrijos pirmininkė paaiškino, kad dėl nuotekų stovo keitimo darbų susitarimo iškvietė UAB „Merlangas“ darbuotojus atvykti į bendriją neoficialiai. Jei tikėti bendrijos pirmininkės paaiškinimais, - ji kvietė avarinę tarnybą ir 2015 m. pavasarį, jos darbuotojai tikrino nuotekų stovą, taigi atliko papildomai apmokamas paslaugas, tačiau nė vienas iš iškvietimų nebuvo registruotas ir už suteiktas paslaugas apmokėta nebuvo. Liudytojas S. L. parodė, kad bendrovė nevykdo bendro naudojimo nuotekų stovų keitimo darbų, neaptarnauja šalto vandens ir nuotekų vamzdynų. Kaip galėjo atsitikti, kad bendrovės darbuotojai galėjo atlikti avarijos priežasčių ieškojimo, padarinių sustabdymo darbus, išardyti atsakovo vonios patalpoje sieną, paaiškinti negalėjo, nes tuo metu dirbo kitoje darbo vietoje, praėjo daug laiko, šių aplinkybių patikrinti galimybės nebėra, duodamas parodymus vadovavosi iškvietimų žurnalo duomenimis.
Nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad 2016 m. lapkričio 14 d. įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo aplietas draudėjo trečiojo asmens J. G. butas, o apliejimo šaltinis – bendro naudojimo nuotekų stovas.
Įvykio metu buvo aplietos patalpų - koridoriaus Nr. (duomenys neskelbtini)ir kambario Nr. (duomenys neskelbtini) lubos. Užlietų lubų plote atsilupę dažai, dažytinas plotas – 23,2 kv.m. Taip pat įvykio metu užlieta koridoriaus siena, koridoriuje nuo vandens parudavę ir atsiklijavę tapetai, keistinas tapetų plotas – 17 kv.m. Viso apskaičiuota padaryta žala dėl draudiminio įvykio – 483,42 Eur, išmokėtina suma sumažinta 58 Eur frančizės dydžiu – 425,42 Eur. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės žalų ekspertės vertintojos nustatytu turto sugadinimu bei įvertinimu. Turto sugadinimo apliejus vandeniu faktą patvirtina kartu su turto sunaikinimo sugadinimo aktu pateiktos fotonuotraukos. Pirmininkės paaiškinimai apie tai, kad ji matė 2015 m. pavasarį aplietas trečiojo asmens J. G. buto koridoriaus lubas toje pačioje vietoje, nepaneigia 2016 m. lapkričio mėnesį įvykusio draudiminio įvykio metu padarytos žalos butui apliejimu fakto.
Byloje nenustatyta, kad dėl nuotekų stovo trūkimo kaltas atsakovas A. G. J., kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, neužtikrinęs tinkamo naudojimosi turtu. Byloje nenustatytos atsakovo A. G. J. civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, todėl ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestinas.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 34,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 15 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, 70,08 Eur ieškovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, 400 Eur atsakovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos. Ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovės priteisiamos procese patirtos išlaidos: 34,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos į valstybės biudžetą ir 400 Eur atstovavimo išlaidos atsakovui A. G. J. (LR CPK 79, 88, 93, 96, 98 straipsniai).
Atsakovui A.G. J. grąžintinas nepanaudotas 40 Eur avansas bylinėjimosi išlaidoms padengti, sumokėtas į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2018 m. spalio 9d.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834:
400 Eur (keturis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų atsakovui A. G. J., a.k. (duomenys neskelbtini)
34,20 Eur (trisdešimt keturis eurus 40 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.
Grąžinti A. G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 40 Eur (keturiasdešimt eurų) avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti, 2018 m. spalio 9d. sumokėtą į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliaciniu skundu, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.