Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008-04-23 nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal LR BK 129 str. 2 d. laisvės atėmimu trylikai metų;pagal LR BK 284 str. 1 d. (nusikalstamos veikos epizodas 2006-10-28 22 val. 30 min.) laisvės atėmimu vieneriems metams;pagal LR BK 284 str. 1 d. (nusikalstamos veikos epizodas 2006-10-28 23 val. 15 min.) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 63 str. 5 d. 2 p. nuosprendžiu paskirtos bausmės: pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p. – 13 metų laisvės atėmimo; pagal LR 284 str. 1 d. – vienerius metus laisvės atėmimo; pagal LR BK 284 str. 1 d. – vienerius metus 6 mėn. laisvės atėmimo ir Zarasų rajono apylinkės teismo 2007-01-31 nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. paskirtą 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. yra subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2005-05-31 nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu dvejiems metams, jas subendrinus, paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams 3 mėn., subendrinta apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2007-01-31 nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 2 p. R. J. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Priteista iš R. J. A. J. B. 5 000 Lt (penki tūkstančiai) turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad 2006-10-28 apie 22.30 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – reikšdamas nepasitenkinimą tuo, kad nukentėjusysis S. Š. nesutiko nupirkti ir duoti jam alaus, nesilaikydamas elementarių moralės ir elgesio normų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia sudavė delnu S. Š. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiu būdu viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, R. J. nuteistas už tai, kad 2006-10-28 apie 23.15 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), 50 metrų atstumu nuo kelio (duomenys neskelbtini) sankryžos, kelio (duomenys neskelbtini) kelkraštyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam V. B. ne mažiau 6 smūgių į galvos sritį, padarydamas jam odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide, nosies kaulų lūžimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko, įvykus galvos smegenų suspaudimui ir pabrinkimui, nukentėjusysis V. B. mirė.

Be to, R. J. nuteistas už tai, kad 2006-10-28 apie 23.15 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), 50 metrų atstumu nuo kelių (duomenys neskelbtini) sankryžos, kelio (duomenys meskelbtini) kelkraštyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia, be jokios priežasties, priėjęs prie keliu einančio P. P. , iš nugaros pusės sudavė P. P. kumščiu į galvą, o nukentėjusiajam nukritus ant žemės, ne mažiau trijų kartų spyrė P. P. į galvos sritį, padarydamas kaktos dešinės pusės, pakaušio dešinės pusės nubrozdinimus, pakaušio kairės pusės ir kairio skruostikaulio srities kraujosruvas – sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tokiu būdu viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2008-04-23 nuosprendžiu dėl pripažinimo kaltu nužudžius V. B. dėl chuliganiškų paskatų. Nuteistojo teigimu, jis sudavė smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą dėl įžeidimo, nes nukentėjusysis išvadino nuteistąjį nepadoriais žodžiais, susijusiais su jo seksualine orientacija ir taip įžeidė jo vyrišką garbę ir orumą, todėl mano, jog smūgį sudavė ne dėl chuliganišku paskatų, o dėl asmeninių santykių. Be to, apeliantas netiki, kad jo suduotas vienas smūgis galėjo sukelti V. B. mirtį, nes to nuteistasis nesiekė. R. J. pažymi, kad specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 102-106) konstatuota, jog V. B. mirties priežastis – galvos smegenų sumušimas, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir mirtimi, o taip pat nurodyti net 4 galimi galvos smegenų sužalojimo būdai (galėjo būti padaryti tiek nuo smūgių visumos, tiek nuo atskiro smūgio kietu buku daiktu, tiek suduodant smūgius į veido sritį, tiek griūvant ir atsitrenkiant), o taip pat neatmetama galimybė, kad visus sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats pargriuvęs, griuvinėdamas. Apeliantas taip pat pažymi, kad nukentėjusiajam nustatyti mažiausiai 7 sužalojimai veido srityje ir 2 sužalojimai kairės kojos srityje, o V. B. įvykio metu buvo vidutinio girtumo ir tikėtinas jo griuvinėjimas. Visgi pakartotinėje teismo medicinos ekspertizėje, atliktoje praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo pirmesnės, konstatuota, jog galvos sužalojimai nėra būdingi griuvimui, o teisiamajame posėdyje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas negalėjo paaiškinti šių prieštaravimų. Tokiu būdu, nuteistojo nuomone, galima teigti, kad nukentėjusiojo mirtis galėjo įvykti nuo galvos traumų visumos, atsiradusios jam griūnant ir atsitrenkiant kaip nurodyta specialisto išvadoje, o ne nuo suduoto smūgio kumščiu į veidą. Taigi apeliantas prašo pašalinti abejones dėl priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir V. B. mirties.

Nuteistasis R. J. taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2008-04-23 nuosprendžio dalimi dėl jo nuteisimo už viešosios tvarkos pažeidimą nukentėjusiojo P. P. atžvilgiu. Apeliantas nurodo, kad pats P. P. , priartėjus nuteistajam, pastarąjį užpuolė ir pradėjo naudoti fizinį smurtą, o R. J. galėjo nežymiai sužaloti P. P. gindamasis, tačiau jokios tyčios pažeisti viešėją tvarką neturėjo

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis R. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008-04-23 nuosprendį dalyse dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. (už viešosios tvarkos pažeidimą P. P. atžvilgiu).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs įrodymus, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d., tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, tuo pačiu padarydamas motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su šiomis teismo išvadomis, tuo pačiu savo gynybinę versiją paremdamas subjektyviu tų pačių įrodymų vertinimu, teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindas teigti, kad minėtos teismo išvados skundžiamame nuosprendyje yra neteisingos. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų tiriant ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė. Nuosprendis atitinka BPK 301 – 307 str. str. reikalavimus.

Nors nuteistasis R. J. neigia savo kaltę tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, nužudęs V. B. bei be jokios priežasties sumušęs P. P. , taip padarydamas viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau šie jo teiginiai esminiai prieštarauja ištirtiems įrodymams.

Pažymėtina, kad R. J. parodymai byloje itin nenuoseklūs ir prieštaringi. Apklausiamas įtariamuoju R. J. iš pradžių aplamai neigė įvykio vakarą matęs V. B. , neigė pavartojęs fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, o pas jį nustatytus kūno sužalojimus pasidaręs pats, t. y. ranką susižalojęs suduodamas kumščiu į stalą, o koją – užsigavęs į stalą ar suoliuką. Vėlesnėje apklausoje R. J. jau pripažino įvykio vakarą sumušęs ant kelio sutiktus du vyriškius, iš kurių vienas prasilenkdamas užkabino jį pečiu, o po to pažeminęs jo orumą pasakytu įžeidžiančiu žodžiu. Šias aplinkybes R. J. patvirtino duodamas parodymus ir pirmosios instancijos teisme teigdamas pirmajam vyriškiui sudavęs į veidą kumščiu vieną smūgį, dėl ko pastarasis nugriuvo, o po to gindamasis nuo jį užpuolusio antrojo vyriškio, grūmėsi su juo pargriuvęs, tuo pačiu suduodamas jam keletą smūgių. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nuteistasis konkretizavo, kad prasilenkiant, petimi jį užkabino būtent V. B. , kuris pasakytu necenzūriniu žodžiu dar įžeidė ir jo vyrišką orumą, dėl ko ir sudavė pastarajam tik vieną smūgį į veidą. Apeliantas taip pat pripažįsta galėjęs nežymiai sužaloti ir nukentėjusįjį P. P. , tačiau teigia tai padaręs neturėdamas tikslo pažeisti viešėją tvarką, o tik pats gindamasis nuo jį užpuolusio nukentėjusiojo, ėjusio keliu priekyje V. B. . Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistasis R. J. apklausiamas įtariamuoju pradžioje neigė parduotuvėje įvykio vakarą smurtavęs ir prieš nukentėjusįjį S. Š. . Šią savo nusikalstamą veiką jis pripažino tik akistatoje su minėtu nukentėjusiuoju, žinodamas, kad įvykio aplinkybes matė liudytojai S. M. bei R. P. .

Tokie nenuoseklūs nuteistojo R. J. parodymai ir neigimas savo kaltės dėl V. B. nužudymo dėl chuliganiškų paskatų bei smurtavimo P. P. atžvilgiu, sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, kelia abejones savo objektyvumu, tuo labiau, kad apelianto nurodytos įvykio aplinkybės prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams.

Nukentėjusysis P. P. parodė įvykio vakarą ėjęs iš parduotuvės keliu į namus kartu su V. B. , kuris ėjo atsilikęs keletą metrų jam iš paskos, kai staiga iš nugaros pusės gavo smūgį į galvą. Krisdamas pasisuko ir pamatė R. J. , kuris jam dar spyrė į galvą. Kaip R. J. priėjo iš nugaros pusės negirdėjo. Griūdamas nuo pirmojo smūgio į galvą nepastebėjo iš paskos iki tol ėjusio V. B. , todėl mano, kad R. J. pirmiausia galėjo smūgius suduoti pastarajam. Išskyrus nuteistąjį, kitų žmonių įvykio vietoje nematė, negirdėjo, kad iš paskos ėjęs V. B. būtų su kuo nors kalbėjęs ar pasakęs kam necenzūrinius žodžius.

Liudytoja S. M. parodė, kad įvykio vakarą V. B. , P. P. gėrė alkoholinius gėrimus prie staliuko šalia parduotuvės, vėliau jie kartu ir nuėjo. Tuo metu parduotuvėje matė ir R. J. , kuris pavartojo smurtą prieš S. Š. . Praėjus kuriam laikui po to kai V. B. ir P. P. jau buvo nuėję, į parduotuvę vėl grįžo R. J. , kurio ranka buvo kruvina ir patinusi ir į jos klausimą paaiškino buvęs užpultas kelių asmenų, kuriuos pats sumušė, o vieną gal ir užmušė.

Biologiniais tyrimais nustatyta, kad ant R. J. kai kurių rūbų rasta V. B. bei P. P. kraujo pėdsakų.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad V. B. mirties priežastimi yra galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu kelių trauminių poveikių veido srityje pasėkoje. Mirtis galėjo įvykti tiek nuo vieno trauminio poveikio galvoje, tiek ir nuo galvos traumų visumos. Apibendrindamas tyrimo duomenis ir pasisakydamas apie galvos traumavimo mechanizmą teismo medicinos specialistas nurodė, kad V. B. mirtį sukėlę galvos sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius į galvą kietais bukais daiktais, tuo pačiu padarydamas nemotyvuotą prielaidą apie tai, jog konstatuotus kūno sužalojimus nukentėjęs galėjo pasidaryti pats pargriuvęs, griuvinėdamas.

Siekiant pilnai ir visapusiškai ištirti reikšmingas bylai aplinkybes, nustatyti kiekvieno V. B. kūno sužalojimo sunkumą, jų padarymo mechanizmą teismo nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Dviejų ekspertų pasirašyto akto išvadoje konstatuota, kad galvos sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, suduodant smūgius rankomis ir/ar kojomis. Kiekvienas iš galvos sužalojimų gali būti sietinas su mirtimi, todėl visi galvos sužalojimai tiek kartu, tiek ir atskirai atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui. Galvos sužalojimai galėjo būti padaryti šešiais smūgiais. Tuo pačiu ekspertai motyvuotai ir kategoriškai išvadoje konstatavo, kad galvos sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui/griuvinėjimui.

Įvertinus V. B. lavono teismo medicininius tyrimus apie tai, kad veido srityje užfiksuoti šeši sužalojimai tiesiogiai susiję su mirtimi, padaryti suduodant šešis smūgius rankomis ir/ar kojomis galima teigti, kad nuteistojo R. J. parodymai apie V. B. būk tai suduotą tik vieną smūgį kumščiu į veidą, yra paneigti. Netikėti ekspertų išvados teiginiu apie tai, kad mirtį sukėlę galvos sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui/griuvinėjimui, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teisme teismo medicinos ekspertas motyvuotai paaiškino ir argumentavo šį išvados teiginį nurodydamas, kad galvos sužalojimai, dėl kurių įvyko mirtis, lokalizuoti veido dalyje (apie abi akis, nosies, lūpų, smakro srityse), t. y. skirtingose veido vietose, kuriose neįmanoma patirti tokių sužalojimų griuvinėjant.

Minėta teismo medicinos ekspertų išvada bei eksperto motyvuoti paaiškinimai teisme apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, paneigia teismo medicinos specialisto padarytą nemotyvuotą išvadą apie tai, kad galvos sužalojimus, esančius priežastiniame ryšyje su mirtimi, V. B. galimai galėjo pasidaryti pats pargriuvęs. Specialisto išvados minėtas teiginys vertintinas tik kaip prielaida, kuri prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Tuo labiau, kad toje pačioje išvadoje specialistas pripažino, jog galvos sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kietais bukais daiktais į veido sritį.

Išanalizavus ir įvertinus nužudytojo V. B. mirties priežastį, tiesioginiame priežastiniame ryšyje esančią su sužalojimais veide, kurie teismo medicinos ekspertų nuomone yra padaryti suduodant smūgius kietais bukais daiktais ir nėra būdingi savęs žalojimui griūnant ar griuvinėjant, teisėjų kolegijos nuomone paneigti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog V. B. buvo suduotas į veidą tik vienas smūgis kumščiu, kuris būk tai negalėjęs būti mirties priežastimi.

Teisėjų kolegijos nuomone, R. J. kaltė tyčia nužudžius V. B. , yra įrodyta.

Apeliantas ginčija teismo išvadą apie tai, kad jis V. B. nužudė dėl chuliganiškų paskatų bei padarė viešosios tvarkos pažeidimą smurtaudamas toje pačioje įvykio vietoje prieš nukentėjusįjį P. P. , teigdamas, jog V. B. sudavė smūgį kumščiu dėl pastarojo išsakyto įžeidimo, o P. P. padarė kūno sužalojimus pats, gindamasis nuo užpuolimo.

Teisėjų kolegijos nuomone apeliacinio skundo argumentai dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo yra nepagrįsti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas dėl chuliganiškų paskatų yra tada, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba nužudymas be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimas dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose, punktas Nr. 19).

Pirmosios instancijos teismas ištyręs bei išsamiai išanalizavęs surinktus įrodymus teisingai nustatė, kad R. J. tyčia nužudė V. B. dėl chuliganiškų paskatų, o tuo pačiu smurtaudamas ir padarydamas kūno sužalojimus P. P. , pažeidė viešąją tvarką. Jis viešoje vietoje, ant kelio netoli parduotuvės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, faktiškai visai be dingsties sudavė V. B. smūgius į galvą veido srityje, ko pasėkoje nukentėjusysis mirė. Kolegijos nuomone, nuteistojo teiginys apie būk tai V. B. išsakytą įžeidimą, paneigtas, aukščiau minėtais ir nuosprendyje išanalizuotais įrodymais. Tas pats pasakytina ir apie nuteistojo fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį P. P. . Nuosprendžiu nustatyta, kad R. J. viešoje vietoje, t. y. ant kelio, netoliese parduotuvės, tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas, t. y. suduodamas smūgius rankomis ir kojomis, taip nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo pačiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. R. J. elgesys su nukentėjusiaisiais V. B. ir P. P. , smūgių sudavimas buvo susijęs su akivaizdžiu nepagarbos aplinkiniams demonstravimu ir dorovės normų nepaisymu. Tokie veiksmai pagrįstai pripažinti įžūliais, be abejo, jais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Teisėjų kolegijos nuomone nuteistojo R. J. kaltė tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudžius V. B. bei smurtaujant prieš P. P. pažeidus viešąją tvarką yra įrodyta teismo ištirtais bei nuosprendyje išanalizuotais, o taip pat įvertintais įrodymais. Šios nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. (nužudymas dėl chuliganiškų paskatų) bei BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas smurtaujant prieš nukentėjusįjį P. P. ).

Vadovaujantis aukščiau paminėtais motyvais, nuteistojo R. J. apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais, todėl panaikinti nuosprendį dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.