Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Nelės Maroščikienės ieškinį atsakovui R. R. dėl nekilnojamojo turto teisinio rėžimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta asmeniškai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant ( CPK 246 str. 2d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas laiko, kad ieškovė pagrįstai pateikė ieškinį teismui dėl santuokos įgyto turto pripažinimo jos mirusios mamos asmenine nuosavybe, nes ji, po motinos mirties, palikimą yra priėmusi, ir turi teisę įgyvendinti paveldėtojo teises dėl mirusios motinos turto įgyto jos santuokos metu teisinio režimo nustatymo, tai yra pripažinimo šio paveldėto turto asmenine mirusios motinos nuosavybe.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad B. E. Rudminienei nuosavybės teise priklauso butas/patalpa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų dokumentų ir ieškovės paaiškinimų matyti, jog B. E. R. buvo susituokusi su P. R. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), o santuoka tarp jų nutraukta 2000-05-02 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu, nepadalijant santuokinio turto. 2000-05-18 Tauragės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota ištuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš išduoto 1977-03-1 buto orderio, 1975-11-26 d. kvito Nr. (duomenys neskelbtini), 1992-04-28 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos, 2016-07-22 Nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, kad B. E. R. sumokėjo 2603,51 rublius už kooperatinio buto statybą, yra išmokėjusi visą pajų bei jai yra įregistruota nuosavybes teisė į butą 1999-10-19. Iš gyventojų registro išrašo matyti, kad 2006-05-19 mirė P. R., o 2016-06-28 mirė ieškovės motina B. E. R., kuri savo dukrai parašė testamentą, jog po mirties visą turtą palieka dukrai. Ieškovė pagal testamentą palikimą priėmė, tačiau paveldėjimo liudijimas jai dar nėra išduotas. Taip pat iš gyventojų registro centro išrašo matyti, kad miręs P. R. turi sūnų R. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Kaip teigia ieškovė, P. R. su jos motina jokių ryšių neturėjo nuo 1965 m. ir gyveno atskirai. Tas aplinkybes, kad P. R. negyveno bute (duomenys neskelbtini), patvirtina ir liudytojos M. Š. ir O. B., kurios buvo B.E. R. kaimynės nuo to momento, kai ji atsikraustė į tą butą. Todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Kaip jos teigia, tai B.E. R. gyveno su vyru, tačiau tai nebuvo P. R.. Ieškovė teigia, kad tai tas vyras buvo jos tėvas D. Š., kuris yra jau miręs.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmenine jos motinos B. E. R. nuosavybe, nors butas su rūsiu ir įgytas jai esant santuokoje su P. R..

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnio l dalis). Ieškovės motinai ir atsakovo tėvui P. R. nutraukiant santuoką bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas sutuoktinių turtas nebuvo padalintas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr. VIII-1864) 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Iš šeimos teisinių santykių (teisių ir pareigų) kylančios pasekmės – turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas (CK trečios knygos III dalies VIII skyrius) ir kt. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.), todėl sprendžiant sutuoktinių turto teisinį režimą teismas turi vadovautis 2000 m. CK teisės normomis. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nors nagrinėjamoje byloje šalių nurodytas turtas – dvejų kambarių butas įgytas 1977 metais, ( išduotas buto orderis), įregistruotas nuosavybės teise 1999-10-19, t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau - SŠK), tačiau bylą dėl šio turto padalijimo ir nuosavybės teisės į šį turtą gynimo teismas turi spręsti pagal galiojančio CK normas (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis). Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais nustatyta, jog dvejų kambarių butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1977 metais, (išduotas buto orderis), įregistruotas nuosavybės teise 1999-10-19, t.y. santuokos metu, todėl paprastai toks turtas turėtų būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtame bute ieškovės motina gyveno nuo 1977 metų, o atsakovo tėvas P. R. niekada negyveno minėtame bute, kadangi jų santuoka nuo 1965 m. buvo faktiškai iširusi ir jie gyveno atskirai, bendro ūkio nevedė, šeimai būdingų santykių nepalakė. Kaip teigia ieškovė, jos motina butą išmokėjo iš asmeninių lėšų. Duomenų, kad P. R. prisidėjo prie buto įsigijimo ir išlaikymo, byloje nėra. Ieškovės motina šiuo turtu pastoviai, nepertraukiamai naudojosi ir jį valdė, prižiūrėjo ir išlaikė. Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad ieškovė įrodė, jog jos motinos santuokoje su P. R. įgytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir registruotas ieškovės motinos B. E. R. vardu, yra asmeninė jos nuosavybė, todėl ieškinys tenkintinas (CK 3.88 straipsnio 2 dalis 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gavęs sprendimą į teismo posėdį neatvyko, laikytina, kad jis sutiko su pareikštu ieškiniu, nekėlė ginčo, todėl tai įvertintina, kaip jo elgesį nesiekiant ginčo kėlimo, be to ieškovei nebuvo kito teisinio pagrindo, nors ir atsakovas būtų sutikęs su ieškovės reikalavimais, įgyvendinti savo teisę kaip tik kreiptis į teismą, todėl teismas nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) paskirstymo patenkinus ieškinį ir nepriteisia iš atsakovo ieškovės naudai sumokėtą 41,55 Eur žyminio mokesčio ( CPK 93 straipsnio 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad dvejų kambarių butas su rūsiu 3,70 kv. m, pažymėtu R-35, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1999-09-22 gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas B. E. R. vardu, yra asmeninė B. E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2016-06-29 (mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybė.

Nepriteisti iš atsakovo R. R. ieškovės naudai 41,55 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.