Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. R. 2012-06-20 nutarimo Nr. 14N-1750252-12, kuriuo A. Š. už LR ATPK 110 str. 3 d. paskirta 500 Lt dydžio bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Prevencijos skyriaus tyrėjas A. M. A. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2012-04-27 apie 19.40 val., viešoje vietoje adresu V. Šopeno g. 3, Vilniuje, neužtikrino, kad jo šuo nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai. Šunį viešoje vietoje vedė be pavadėlio ir antsnukio, dėl to jo šuo du kartus įkando G. P. į ranką, bandė įkasti G. J. į kojas. Tokiais savo veiksmais A. Š. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.8. ir 24 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 3 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. R. 2012-06-20 nutarimu Nr.14N-1750252-12, A. Š. buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 3 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt bauda.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme 2012-07-30 gautas A. Š. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. R. 2012-06-20 nutarimo Nr.14N-1750252-12, panaikinimo. Skunde nurodo, kad su jo atžvilgiu priimtu nutarimu nesutinka ir prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.8 ir 24 punktų nepažeidė. Taisyklių 24 punktas numato, kad viešosiose vietose visi asmenys privalo vedžioti (vesti) šunis su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus Taisyklių 25 ir 26 punktuose nurodytas išimtis. Iki šunų vedžiojimo aikštelės prie F. Šopeno g. 3-ojo namo šunį vedžiojo su pavadėliu ir antsnukiu, o šunų vedžiojimo aikštelėje nuėmė antsnukį ir nusegė pavadėlį, kaip leidžia Taisyklių 26 punktas. Užtikrino, kad jo šuo nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Jam sėdint ant suoliuko, šunų vedžiojimo aikštelėje, pro šalį ėjęs vaikinas, G. P., pradėjo jį įžeidinėti, keiktis, mėtyti į jį akmenis, vienas akmuo pataikė jam į galvą. Būdamas uždaroje šunų vedžiojimo aikštelėje neturėjo galimybės apsiginti, todėl iš jos išėjo, užvėrė vartelius, tačiau dėl patirto streso užpuolimo metu, galėjo vartelius užverti ne iki galo, dėl ko jo šuo išbėgo iš voljero ir, bėgiodamas aplink jį ir G. P., lojo. Jei jo nebūtų užpuolęs G. P., būtų sulaukęs savo dukros ir anūko, aikštelėje šuniui uždėjęs antsnukį bei užsegęs pavadėlį ir nuėjęs.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato atstovė D. Š. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir palikti 2012-06-20nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad A. Š. neužtikrino, kad jo šuo nekeltų grėsmės ir nedarytų žalos aplinkinių sveikatai. Kadangi šuo bandė įkąsti policijos pareigūnui, jis buvo nušautas. A. Š. elgesį reikėtų vertinti kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. A. Š. kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str.).

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad A. Š. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.8. ir 24 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 3 d., už kurį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyr. tyrėjo D. R. 2012-06-20 nutarimu jam paskirta 500 Lt dydžio bauda.

LR ATPK 110 straipsnis numato atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, sukėlusios grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, – užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. LR ATPK 110 straipsnio norma pagal savo pobūdį yra blanketinė.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251 patvirtinų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.8. punktas numato, kad gyvūnų savininkai, gyvūnus prižiūrintys asmenys privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

Taisyklių 24 punktas numato, kad viešosiose vietose visi asmenys privalo vedžioti (vesti) šunis su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus Taisyklių 25 ir 26 punktuose nurodytas išimtis.

Viešosiose vietose šunys gali būti vedžiojami be antsnukio, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1. tam tikros veislės šunims antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina; 2. šuo registruotas Vilniaus mieste ir kompetentinga įstaiga ar organizacija (Lietuvos kinologų draugija ar kita) yra išdavusi pažymėjimą, liudijantį apie šio šuns sėkmingai išlaikytą šuns socializacijos testą. Pažymėjimas turi būti išduotas ne vėliau kaip prieš tris metus. (Taisyklių 25 punktas)

Taisyklių 26 punktas numato, kad šunų vedžiojimo aikštelėse šunys gali būti palaidi, tačiau asmenų prižiūrimi tik esant visoms šioms sąlygoms: 1. šuniui uždėtas antsnukis, jei šunų yra daugiau nei vienas. Antsnukis gali būti nededamas, jei aikštelėje esančio kito šuns savininkas tam neprieštarauja arba kompetentinga įstaiga ar organizacija (Lietuvos kinologų draugija ar kita) yra išdavusi pažymėjimą, liudijantį apie šio šuns sėkmingai išlaikytą šuns socializacijos testą. Pažymėjimas turi būti išduotas ne vėliau kaip prieš tris metus; 2. asmuo garantuoja ir atsako, kad šuo nekels grėsmės ir niekam nepadarys žalos; 3. Šunų vedžiojimo aikštelė yra visiškai uždara; 4. šuo dėl savo dydžio ar kitų savybių negali pabėgti iš šunų vedžiojimo aikštelės.

Iš A. Š. teismui pateikto skundo nustatyta, kad A. Š. savo šunį iki šunų vedžiojimo aikštelės vedė su pavadėliu bei antsnukiu, kaip to reikalauja Taisyklių 24 punktas. Tuo tarpu šunų vedžiojimo aikštelės viduje nuėmė antsnukį bei nusegė pavadėlį. Jam sėdint ant suoliuko šunų vedžiojimo aikštelėje, pro šalį ėjęs vaikinas, G. P., pradėjo jį įžeidinėti, keiktis, mėtyti į jį akmenimis. Kadangi, būdamas uždaroje šunų vedžiojimo aikštelėje neturėjo jokios galimybės apsiginti, išėjo iš jos, užvėrė vartelius, tačiau dėl patirto streso užpuolimo metu, galėjo tai padaryti ne iki galo, dėl ko šuo išbėgo iš aikštelės ir bėgiodamas aplink jį bei G. P., lojo. (b.l. 19-20)

Iš Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio pranešimo dėl tarnybinio ginklo panaudojimo (b.l.5-8) nustatyta, kad policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą, pamatė du besimušančius vyrus, kaip vėliau nustatyta tai buvo G. P. ir A. Š.. Šalia jų buvo agresyvus šuo, be antsnukio ir pavadėlio, kuris kelis kartus įkando G. P.. Į perspėjimus nutraukti muštynes vyrai nereagavo. Policijos pareigūnui G. J. priėjus arčiau, šuo lodamas prie jo puolė, bandė įkąsti į kojas. Kadangi kilo realus pavojus policijos pareigūno sveikatai ir gyvybei, policijos pareigūnas iššovė vieną šūvį iš tarnybinio ginklo į šunį.<...>

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad A. Š., būdamas šuns savininkas, neužtikrino, kad šunų vedžiojimo aikštelė yra visiškai uždara ir šuo negali iš šios aikštelės pabėgti bei tai, kad šuo nekels grėsmės ir niekam nedarys žalos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju grėsmė asmens sveikatai, turtui ar gyvybei buvo sukelta dėl aplaidžių pačio pareiškėjo veiksmų. Faktą, kad galimai šuo išbėgo iš uždaros šunų vedžiojimo aikštelės dėl pareiškėjo kaltės, pripažįsta ir pats A. Š.. Todėl teismas A. Š. skunde išdėstytus argumentus - tai, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi šuo iš šunų vedžiojimo aikštelės pabėgo ne dėl jo kaltės, vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės.

Be to, iš į bylą patekto tarnybinio pranešimo nustatyta, kad A. Š. šuo buvo pakankamai didelis, agresyvus ir pavojingas. Ištrūkęs iš šunų vedžiojimo aikštelės šuo viešoje vietoje buvo be antsnukio bei pavadėlio, išimčių, numatytų Taisyklių 25 punkte nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl kėlė pavojų aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui. Tai, kad pareiškėjo šuo kėlė realią grėsmę aplinkiniams patvirtina tas faktas, kad šuo bandė įkąsti policijos pareigūnui į kojas. Todėl policijos pareigūnas, akivaizdžiai suvokdamas jam ir kitiems asmenims galimai gresiantį pavojų sveikatai ir gyvybei, panaudojo tarnybinį šaunamąjį ginklą ir šunį nušovė. Atliktas tarnybinis patikrinimas patvirtino, kad policijos pareigūnas šaunamąjį ginklą prieš gyvūną panaudojo teisėtai ir pagrįstai.

Teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, t. y. kad jis būdamas šuns savininkas neužtikrino, kad jo šuo nekeltų grėsmės asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.

LR ATPK 30 straipsnio reikalavimai skiriant nuobaudą nepažeisti. A. Š. kaltė padarius LR ATPK 110 str. 3 d., numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai, skundžiamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Prevencijaus skyriaus vyr. tyrėjo D. R. 2012-06- 20 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

atmesti A. Š. skundą ir palikti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. R. 2012-06-20 nutarimą Nr. 14N-1750252-12, kuriuo A. Š. pagal LR ATPK 110 str. 3 d, paskirta 500 litų bauda, nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.