Kauno apygardos teismo nutartis

2009-10-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1-260/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-02
Bylos Nr.
2A-1-260/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Galina Blaževič, Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės “Justema ir Ko”
Ieškovas
valstybės įmonės Valstybės turto fondas
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1-260/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėjas A.Bacevičius
Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6;50.4; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Galinos Blaževič ir Egidijaus Tamašausko,sekretoriaujant Editai Vazgienei,dalyvaujant ieškovo atstovei Eglei Gudonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės “Justema ir Ko” apeliacinį skundą dėl panaikinimo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-235-5-20045 pagal ieškovo valstybės įmonės Valstybės turto fondas ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei “Justema ir Ko” ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas valstybės įmonė Valstybės turto fondas ieškiniu prašė nutraukti 2002 10 01 sudarytą tarp Smalininkų aukštesniosios žemės ūkio mokyklos ir A.Paulausko individualios įmonės patalpų nuomos sutartį Nr. 3N-002, iškeldinti atsakovą iš jo užimamų pagal nuomos sutartį 1657,31 kv.m. ploto patalpų Smalininkų aukštesniosios mokyklos Viešvilės skyriuje, esančių adresu: Jurbarko rajonas, Viešvilės seniūnija, Viešvilės kaimas, priteisti iš atsakovo ieškovui 18827,67 Lt nuomos mokesčio bei 1109,70 Lt delspinigių, o taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Bylą ieškovas prašė išnagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2003 m. spalio 21 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino pilnai.

Atsakovas pateikė byloje prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo.

Jurbarko rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, 2004 m. birželio 28 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo nusprendė 2003 m. spalio 21 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Palikdamas nepakeistą preliminarų sprendimą teismas pripažino, kad atsakovas privalėjo mokėti nuomos mokestį, o jo išlaidos, turėtos pagerinant išnuomotą turtą, negali būti užskaitytos kaip nuomos mokestis, nes 2002 m. birželio 19 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (Nr.IX-900) to neleidžia daryti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB "Justema ir Ko" prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Jis nurodo, kad šis teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normos, taip pat buvo pažeistos procesinės teisės normos, dėl kurių pažeidimo neteisingai išspręsta byla.

Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje atmetė atsakovo prieštaravimus, kad remiantis nuomos sutarties 4 punktu, bei 15.1 punktu atsakovo panaudotos lėšos rekonstrukcijos darbams 84 968 Lt. turėjo būti užskaitytos kaip nuompinigiai. Teismas nustatė, kad remiantis 2002 m. birželio 19d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-900 14 straipsnio 5 dalimi nuomininkui, pagerinusiam išnuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Tik šiuo argumentu vadovaudamasis teismas ieškinį patenkino. Tačiau teismas nieko nepasisakė dėl 2002 m. spalio l d. nuomos sutarties Nr.3N-002 galiojimo. Minėti sutarties 4 ir 15.1 punktai sprendimo priėmimo dieną galiojo. Ieškovas savo atsiliepimuose į prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad šios sutarties sąlygos yra niekinės, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl prašė teismo savo iniciatyva pripažinti sutarties sąlygas niekinėmis. Manytume, kad tik išsprendus atskirų sutarties sąlygų galiojimo klausimą teismas galėjo priimti sprendimą ieškovo ieškinį patenkinti ir netaikyti tam tikrų sutarties sąlygų. Kadangi sutartis buvo sudaryta laisva valia, sutarties sąlygos turėjo būti vykdomos iki teismas pripažins jas niekinėmis. Taip pat teismas,spręsdamas klausimą dėl tam tikrų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, turėjo išsiaiškinti ir šalių valią, ar be šių sutarties sąlygų atsakovas iš viso būtų sudaręs sutartį ( LR CK 6.226 straipsnis l dalis). Atsakovas įdėjo didžiules lėšas į svetimą turtą, nes, remdamasis sutartimi, pagrįstai tikėjosi jų atlyginimo nuompinigių užskaitymo sąskaita. Be šių punktų atsakovas nuomos sutarties nebūtų sudaręs, kadangi tai prieštarautų bet kokiai dalykinei praktikai, bei elementariems protingumo kriterijams. Be to, akivaizdu, kad sutarties šalis- nuomotojas- valstybinė įstaiga-sudarydama sutartį elgėsi nesąžiningai. Todėl šių sutarties sąlygų negaliojimas daro visą sutartį negaliojančia ir tokiu būdu teismas privalėjo taikyti restituciją - tai yra įpareigoti ieškovą grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką ji buvo gavusi pagal sandorį. (LR CK 1.80 str.2 dalis) . Be to, apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino ir sutarties sąlygas. Nors ir remiantis 2002 m. birželio 19d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-900 14 straipsnio 5 dalimi nuomininkui, pagerinusiam išnuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama, šiuo atveju sutartimi nuomotojas ne įsipareigojo atlyginti nuomininkui už pagerinimus, bet įsipareigojo neskaičiuoti nuomos mokesčio nuomininkui atlikus pagerinimus turte. Tokia sutarties sąlyga, kuria nuomotojas atsisako nuomos mokesčio nėra prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad ieškovas 2003 m. pasirašė patalpų nuomos sutarties Nr.3N-002 papildymą ir pakeitimą ( b.1.76-77), kurio l dalyje vėl numatė galimybę įskaityti objekto pagerinimo išlaidas į nuomą. Tai atspindėjo šalių valią sutarties sudarymo bei jos vykdymo metu. Be to, tokią galimybę numatė ir pats ieškovas savo informaciniame pranešime, patvirtintame 2003 m. sausio 10 d. Valstybės turto fondo Generalinio direktoriaus įsakymu Nr.007, kurio 1.10 punktas numatė galimybę pagerinimo išlaidas įskaityti į nuomos mokestį. Be to, atsakovas prašė ne atlyginti jam už pagerinimus, o įskaičiuoti juos į nuomos mokestį. Be to, teismas pažeidė ir LR CPK 93, 80 str. priteisdamas iš atsakovo 664,58 Lt. žyminio mokesčio. Byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka. Todėl sutinkamai su LR CPK 80 str. 1d. 4p.turėjo būti paskaičiuota pusė sumos, mokėtinos už ieškinį. Teismas preliminariame sprendime nurodė, kad iš atsakovo priteistina 282,41 Lt. žyminio mokesčio. Tuo tarpu 2004 m. birželio 28 d. galutiniu sprendimu teismas tik nusprendė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Sutinkamai su LR CPK 430 straipsniu priėmus prieštaravimus, žyminis mokestis neprimokamas, todėl žyminis mokestis turėjo būti tokio pačio dydžio, kaip ir nurodytas preliminariajame sprendime.

Atsiliepimas

Atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė ieškovas Valstybės įmonė Valstybės turto fondas. Jis prašo apeliacinį skundą atmesti dėl tokių priežasčių.

Pirma. Atsakovas, teigdamas, kad teismas , patenkindamas Valstybės turto fondo ieškinį vadovavosi vieninteliu argumentu, tai yra Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis dėl išnuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo nuomininkui ir nieko nepasisakė dėl 2002 m. spalio l d. nuomos sutarties Nr. 3N-002 galiojimo, neteisingai interpretuoja teismo sprendimą. Pažymėtina, kad Valstybės turto fondas kreipėsi su reikalavimu į teismą dėl pažeistų subjektinių teisių, atsiradusių iš 2002 m. spalio l d. patalpų nuomos sutarties Nr. 3N-002. Atsakovas netinkamai vykdė prievolę, tai yra naudodamasis valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nemokėjo nuomos mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad nuomininkas nevykdė nuomos sutartyje nustatytos pagrindinės sąlygos mokėti nuomos mokestį, tai davė pagrįstą pagrindą Valstybės turto fondui nesitikėti, kad nuomos sutartis bus vykdoma tinkamai ateityje. Teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi konkrečiomis materialiosios teisės normomis dėl prievolių vykdymo ir jų neįvykdymo teisinių pasekmių, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir jų pagrindu patenkino ieškinį. Todėl, jų nuomone, teismo sprendime nurodyti ieškinio patenkinimo motyvai ir pagrindai dėl nuomos sutarties nutraukimo, atsakovo iškeldinimo ir skolos už nuomą priteisimo yra pakankami ir pagrįsti.

Antra. Patalpų nuomos sutarties galiojimo klausimas nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku šioje byloje, todėl teismas, negalėdamas peržengti byloje pareikštų reikalavimų, šio klausimo, priimdamas sprendimą, nenagrinėjo.

Trečia. Teismo nuomonė dėl atsakovo investuotų lėšų į išnuomotas patalpas užskaitymo į nuomos mokestį negalimumo yra pagrįsta, kadangi LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-900 , įsigaliojusio 2002 m. birželio 19d. 14 straipsnio 5 d. nuostata dėl neatlyginimo už perduoto nuomos pagrindais ilgalaikio materialiojo turto pagerinimą netaikoma sutartims, kurios buvo sudarytos iki įstatymo įsigaliojimo. Ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta po įstatymo įsigaliojimo, todėl nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą ši nuostata taikoma ir už pagerinimą neatlyginama.

Ketvirta. Atsakovas teigia, kad sutarties sąlygų dėl lėšų panaudotų nuomojamo turto pagerinimui užskaitymo į nuomą negaliojimas, daro visą sutartį negaliojančia. Nuomos sutarties 4 punktas numato, kad nuomininko lėšos, panaudotos kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbams, į nuompinigius įskaitomos su sąlyga, kad šios išlaidos neviršys nuompinigių sumos faktiniu nuomos laikotarpiu. Šis punktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl negalioja. Sutarčiai sudaryti ir galioti pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių jos sąlygų. Kurios sąlygos esminės, o kurios - ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių valios ir įstatymo. LR CK 6.477 straipsnis, aiškindamas nuomos sutarties sampratą, nurodo, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Tai ir apsprendžia nuomos sutarties esmę. Todėl ginčo šalys, išreikšdamos laisvą valią sudaryti konkrečią sutartį, nustatė, kad nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui dalį Praktinių užsiėmimų korpuso patalpų Smalininkų AŽŪM Viešvilės skyriuje naudoti gamybinei veiklai, o nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį mokėti nustatyto dydžio nuompinigius. Šalių susitarimas dėl užskaitos nebuvo esminė sutarties sąlyga, nes jos pripažinimas negaliojančia, nedaro patalpų nuomos sutarties negaliojančia. Ši sąlyga nėra tokia svarbi, kad galima būtų daryti išvada, jog be jos šalys apskritai nebūtų sudariusios sutarties. Pažymėtina, kad,vadovaujantis LR CK 6.226 str. nuostatomis, vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties. Pažymėtina, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti sutarties nutraukimo teisiniai padariniai, tai yra restitucija, neturi teisinio pagrindimo, nes šis civilinių teisių gynybos būdas, taikomas pripažinus visą sandorį negaliojančiu, o ne vieną iš sutarties sąlygų.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija bylą sutinkamai su CPK 320 str. reikalavimais išnagrinėjo neperžengdama apeliacinio skundo ribų ir absoliučių sprendimo negaliojimų pagrindų nenustatė.

Išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą teisėjų kolegija daro išvadą, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 28 d. galutinį sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl šis sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas Valstybės turto fondas kreipėsi su reikalavimu į teismą dėl gynimo pažeistų subjektinių teisių, atsiradusių iš 2002 m. spalio l d. patalpų nuomos sutarties Nr. 3N-002. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė prievolę, tai yra naudodamasis valstybės turtu, nemokėjo nuomos mokesčio, buvo pagrindas nuomos sutartį nutraukti, iškeldinti atsakovą iš nuomotų patalpų. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tai padaryti ir dėl šio ieškovo reikalavimo priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka buvo sustabdžiusi bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal atsakovo UAB „Justema ir Ko“ ieškinį dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Pastarojoje byloje, nagrinėtoje Kauno apygardos teisme, 2007 08 30 buvo sudaryta taikos sutartis, tačiau iš šios taikos sutarties (b.l.205-206) negalima daryti išvadų, kad ginčijama nuomos sutartis buvo pripažinta negaliojančia ir negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento. Todėl, net ir pasikeitus situacijai, t.y. atsakovui UAB „Justema ir Ko“ iškėlus bankroto bylą, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 28 d. sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu.

Teisėtu bei pagrįstu teisėjų kolegija pripažįsta ir apskųstojo sprendimo dalį dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo. Atsakovas, kaip matyti iš jo paaiškinimų, nemokėjo nuomos mokesčio, nes laikė, kad neprivalo to daryti, kadangi pagerino nuomojamas patalpas ir remiantis nuomos sutarties 4 punktu, bei 15.1 punktu atsakovo panaudotos lėšos rekonstrukcijos darbams 84 968 Lt. turėjo būti užskaitytos kaip nuompinigiai. Teismas tokius atsakovo argumentus atmetė. Pirmosios instancijos teismo nuomonė dėl atsakovo investuotų lėšų į išnuomotas patalpas užskaitymo į nuomos mokestį negalimumo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta, kadangi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo (Nr. IX-900) , įsigaliojusio 2002 m. birželio 19 d. 14 straipsnio 5 d. nuostata dėl neatlyginimo už perduoto nuomos pagrindais ilgalaikio materialiojo turto pagerinimą netaikoma sutartims, kurios buvo sudarytos iki įstatymo įsigaliojimo. Gi ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta 2002 m. spalio 1 d. , t.y. po įstatymo įsigaliojimo, todėl atsakovui, pagerinusiam išsinuomotą turtą ši nuostata taikoma ir už pagerinimą neatlyginama.

Teisėjų kolegijai yra žinoma, kad atsakovui UAB „Justema ir Ko“ iškėlus bankroto bylą, bankroto byloje 2008 03 20 buvo patvirtintas ieškovo kaip kreditoriaus 59767,51 Lt finansinis reikalavimas. Tokiu būdu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 06 28 sprendimu priteista suma jau nebus išieškota iš atsakovo. Tačiau atsakovui neatsisakius apeliacinio skundo, o ieškovui neatsisakius ieškinio šioje dalyje, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas priėmė nepagrįstą ar neteisėtą sprendimą.

Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per daug bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Šis teismo sprendimo netikslumas ištaisytinas. Kadangi bylinėjimosi išlaidų priteisimas, kada ieškovas buvo įstatymu atleistas nuo žyminio mokesčio ir jo nemokėjo, nėra laikytinas ginčo dalyku, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeičiamas, o tik patikslinamas. Žyminio mokesčio suma sumažintina iki 399,06 Lt. Šią sumą sudaro 100 Lt žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nutraukti sutartį ir 299,06 Lt už turtinį reikalavimą, nagrinėjamą dokumentinio proceso tvarka (19937,37 x 3% : 2 = 299,06).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. , teisėjų kolegija

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti, kad iš atsakovo į valstybės pajamas priteistas 399,06 Lt žyminis mokestis .

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Galina BlaževičEgidijus Tamašauskas