- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-11-26
- Bylos Nr.
- 1A-475-50-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Juozapas Surblys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Dalius Jocys
- Nuteistasis
- P. M.
- Nukentėjusysis
- Z. M.
- Advokatai
- Antanas Jonušas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. nuteistas už tai, kad 2009-03-11, apie 18 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, suspausdamas kairę nukentėjusiosios Z. M. ranką parvertė ją ant sofos ir gumine šlepete kelis kartus sudavė į galvą bei vieną kartą įspyrė į dešinę koją, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad BK 55 str. įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, be to, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Mano, jog Apylinkės teismas, nepagrįstai motyvuodamas tuo, kad jis daug kartų baustas adminsitracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje bei už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskyrė jam per griežtą bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Nuteistasis pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2003 metų iki 2009 m. gegužės 21 d. buvo kelis kartus baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu turi tik vieną galiojančią nuobaudą. Mano, jog dalinis prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką negali sunkinti jo padėties. Be to, P. M. manymu, teismas neatsižvelgė į tai, jog jis teisiamas pirmą kartą, padarytas nesunkus nusikaltimas, pasekmės nežymios, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu registruotas darbo biržoje. Nuteistasis pažymi, kad teismas neatskleidė konflikto esmės bei motyvų. Nurodo, jog jo sutuoktinė, nukentėjusioji Z. M. nori bet kokiomis priemonėmis įrodyti, kad jis yra kaltas dėl jųdviejų santuokos iširimo. Todėl mano, jog ji savo elgesiu išprovokavo jį ir paskatino padaryti nusikaltimą. Prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam BK 140 str. 1 d. numatytą alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą.
Apeliacijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašo nuosprendį pakeisti, nukentėjusioji prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas pagrįstas, nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).
Teismas, paskirdamas nuteistajam griežčiausią baudžiamojo įstatymo, pagal kurį nuteistasis pripažintas kaltu, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nuosprendyje iš dalies nurodė tokio sprendimo argumentus: atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę, kad teisiamas pirmą kartą, tačiau nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kad kaltu prisipažino iš dalies, sistemingai vartoja alkoholinius gėrimus. Tačiau tokie nuosprendyje nurodyti argumentai skiriant asmeniui griežčiausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę yra nepakankami, be to, jie prieštaringi, iš argumentų nėra aišku, kurie iš jų yra lemiami, kad būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnis, apibrėžiantis bausmės skyrimą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, nurodo, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas savo sprendimą privalo motyvuoti. Kodekso 140 str. 1 d., pagal kurią nuteistasis pripažintas kaltu, sankcijoje be laisvės atėmimo, kaip griežčiausios bausmės rūšies, numatytos dar net trys švelnesnių bausmių rūšys. Todėl nuteistojo apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad teismas nepaisė baudžiamojo įstatymo reikalavimų, susijusių su bausmių skyrimo motyvavimu.
Teismo nuosprendyje nurodyti bausmės skyrimo argumentai neatspindi teisingumo, susijusio su skiriamos bausmės motyvavimu, vykdymo ir Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytų bendriųjų bausmės skyrimo pagrindų. Nuosprendyje teigiama, kad atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumą, tačiau pati veikos pavojingumo esmė neatskleista, nors tai yra svarbu skiriant griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Antra, nuosprendyje po veikos pavojingumo fakto konstatavimo teigiama, kad asmuo teisiamas pirmą kartą. Nors toliau nurodoma, jog nuteistasis yra baustas administracine tvarka, tačiau vėl teigiama, kad kaltu prisipažino iš dalies. Todėl neaišku, ar prisipažinimas iš dalies laikomas atsakomybę griežtinančia, ar švelninančia aplinkybe. Baudžiamosios atsakomybės principai neleidžia griežtinti bausmės asmeniui dėl to, kad jis neprisipažino ar prisipažino tik iš dalies. Iš motyvavimo turinio galima būtų manyti, kad šią aplinkybę teismas pripažino atsakomybę švelninančia (formaliai – atsakomybę lengvinančia), tačiau toks bausmės skyrimo motyvavimas būtų akivaizdžiai nenuoseklus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kai kurie nuosprendyje nurodyti argumentai ne visai siejasi su tikrovę atitinkančiais reiškiniais. Antai, teigiama, kad nuteistasis daug kartų baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose. Tačiau iš bylos matyti, kad už tokio pobūdžio pažeidimą jis buvo baustas tik vieną kartą. Byloje yra policijos informacija ir apie tai, kad nuteistasis buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tačiau iš tos pačios informacijos matyti, kad už paskutinį kelių esimo taisyklių pažeidimą bauda buvo sumokėta 2007 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos ATPK 36 strapsnis apibrėžia, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta adminsitracinė nuobauda. Tai rodo, jog formaliai nuteistasis nėra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl nuosprendyje nurodytas motyvas negalėjo lemti griežčiausios įstatymo sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimo (tokie duomenys, atspindintys pasibaigusių administracinių nuobaudų galiojimą, kai kuriais atvejais galėtų turėti reikšmės iš dalies charakterizuojant asmenį už specifinių nusikalstamų veikų padarymą, pavyzdžiui, už nusikaltimus, susijusius su eismo saugumo pažeidimu).
Pritariant apeliacinio skundo teiginiams, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas pačią griežčiausią baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę, kada toje pačioje sankcijoje numatytos kitos švelnesnių bausmių rūšys, griežčiausios bausmės paskyrimą turėjo tinkamai motyvuoti, o argumentus grįsti konkrečiais svarbią reikšmę turinčiais duomenimis, kurie tvirtintų, jog švelnesnės bausmės paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumui.
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistajam gali būti paskirta viena iš baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas. Skiriant šios rūšies bausmę ir nustatant jos trukmę, pažymėtina, kad padarytos nusikalstamos veikos motyvai buvo siejami su nesutarimais šeimoje, bręstančiu ištuokos procesu, turto padalinimu. Esant tokiems veikos motyvams, nėra pagrindo skirti baudžiamajame įstatyme numatytų draudimų ir įpareigojimų, nes kai kurie draudimai ir įpareigojimai gali neturėti realaus pagrindo, kadangi tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji gyvena viename bute, galimybės įpareigoti dirbti taip pat šiuo metu yra nerealios, žala nepadaryta ir pan.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį pakeisti: nuteistajam P. M. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. paskirti keturių mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę.