Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui F. D., jo atstovui advokatui Tomui Leščinskui, suinteresuoto asmens Šilutės rajono Savivaldybės atstovei Živilei Targonskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo F. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šilutės rajono savivaldybei, Valstybę atstovaujamai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jis nuo 1990 iki 1993 m. buvo garažų kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini), Šilutės m., pirmininkas. Buvo nuspręsta tarp dviejų garažų statinių pristatyti (priblokuoti) dar 4 garažus, iš kurių du priklauso pareiškėjui, o kiti – A. V. ir V. V.. Kreipėsi į valstybines institucijas, kurios išdavė reikiamus statybos leidimus. Jų užsakymu 1990-1992 m. visus 4 garažus pastatė V. V. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis garažų neįregistravo. Minėtus garažus jie statė kaip fiziniai asmenys privačiomis lėšomis. Po to, apie 1992-1993 m., pirmininkavimą garažų kooperatyvui pareiškėjas perdavė kitam asmeniui, kuriam perdavė kooperatyvo dokumentus, tačiau tarp jų dokumentų, susijusių su minėtais pristatytais garažais, nebuvo. Ieškojo minėtų dokumentų, kreipėsi į savivaldybės architektų skyrių, tačiau gavo atsakymą, kad statybos leidimų nerasta. Minėto pirmininkavimą kooperatyvui perėmusio asmens sutuoktinė pasakė, kad dokumentaciją sudegino. Pareiškėjas nuo garažų pastatymo jais naudojasi ir prižiūri, niekas dėl šių statinių jam pretenzijų nepareiškė. Statybos leidimai buvo perduoti statybas vykdžiusiam V. V., kuris privalėjo garažus įteisinti, tačiau šis jų neįregistravo. V. V. mirė, o jo įmonės nebėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pareiškėjo, jo atstovo, suinteresuoto asmens Šilutės rajono savivaldybės atstovės paaiškinimais, liudytojų J. N. ir A. V. parodymais nustatyta, kad pareiškėjas F. D. prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamuosius daiktus: garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės m., ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės m., kurie atsirado statybos būdu.

Valstybės įmonės „Registrų centro“ duomenimis adresu: (duomenys neskelbtini), Šilutės m., ir (duomenys neskelbtini), Šilutės m., nekilnojamiesiems daiktas – garažams daiktinės teisės neįregistruotos, 2013-08-28 Valstybės įmonės „Registrų centras“ matininko atlikti kadastriniai matavimai (b. l. 8), sudarytos šių nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos (b. l. 9-20).

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 20(duomenys neskelbtini)-05-27 raštu Nr. R3-(5.12)-4359 informavo pareiškėją F. D., kad šio skyriaus archyve nėra duomenų apie 1990-1991 m. išduotą leidimą 4 garažų statybai prie 10 garažų bokso (duomenys neskelbtini) gatvėje (b. l. 7). Į teismo pateiktą užklausą Šilutės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius pakartotinai patvirtino, kad 1990-1992 m. šiame skyriuje saugomoje statybos leidimų registracijos knygoje įrašų apie pareiškėjui F. D., Garažų kooperatyvui Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. arba jo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išduotą statybos leidimą statyti garažus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), nėra (b. l. 53).

Liudytojas J. N. parodė, kad 1992-1993 m. jis iš V. V. nusipirko vieną iš minėtų pristatytų garažų. Ar V. V. buvo gavęs garažui statybos leidimą nežino. Greta kitus 2 garažus turi pareiškėjas F. D., kuris jais naudojasi, negirdėjo, kad kas nors dėl šių garažų pareiškėjui būtų reiškęs pretenzijas. J. N. nupirkto garažo nėra įsiteisinęs. Pardavėjas V. V. jam garažo dokumentų neperdavė, jis žadėjo sutvarkyti įteisinimo dokumentus, tačiau to nepadarė ir prieš 5-6 m. mirė. Viso prie senųjų garažų buvo pristatyti 4 tokie garažai ir jie visi neįteisinti.

Liudytojas A. V. parodė, kad apie 1992-2002 m. laikotarpiu jis pareiškime minimoje vietoje turėjo garažą, kuris nebuvo teisiškai įregistruotas, jį vėliau pardavė P. B.. Minėtus garažus kaip fiziniai asmenys buvo pasistatę pats A. V., pareiškėjas F. D. ir V. V., statybas vykdė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad leidimai šių garažų statybai turėjo būti gauti, nes kitais nebūtų galima jų statyti.

Iki teismo posėdžio dienos tinkamai paskelbus specialiame interneto tinklapyje apie bylos nagrinėjimą, suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė.

Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 str. 4 p. Jei daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu. Nekilnojamieji daiktai, tarp jų ir statiniai, yra registruotini daiktai, be to, jie privalo būti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.253 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.69 str. 1 d. reikalavimų, ir turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20(duomenys neskelbtini)-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/20(duomenys neskelbtini)).

Statytojo teisė realizuojama, kai statytojas turi sklypą, įsigytą nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise, yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas, nustatyta tvarka gautas leidimas statyti.

Pareiškėjas nurodė, kad jis ir A. V., V. V. minėtus garažus tarp Garažų kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) pastatų pasistatė savo lėšomis kaip privatūs asmenys, bylai nepateikta nei patvirtintų projektų, nei rašytinių įrodymų apie tai, kad garažams statyti buvo duoti reikiami leidimai, gretimų statinių savininkų (naudotojų) sutikimai. Taigi, pareiškėjas F. D. turėjo įrodyti ginčo garažų statybos teisėtumą, tačiau savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįgyvendino (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo faktų, jog paminėtiems garažams statyti buvo išskirtas žemės, garažai buvo pastatyti laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, gavus reikiamus statybos leidimus, be to, ginčo statiniai nebuvo įregistruoti pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą kaip teisėtai pastatyti ir priimti eksploatuoti. Garažų statybų teisėtumo nepatvirtina ir liudytojų J. N., A. V. parodymai, nes jie negali tiksliai patvirtinti, kad garažų statyboms buvo išduoti reikiami leidimai. Pareiškėjo pateiktas Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūno 2014-01-03 įsakymas Nr. V1-3, kuriuo garažo patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) g. 29, Šilutės m., buvo suteikti numeriai: garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas Nr. 27, Šilutės m., ir garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas Nr. 28 (b. l. 5-6), bei kiti pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina ginčo statinių teisėtumo.

Visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas aplinkybes konstatuojama, kad nustatyta, jog pareiškėjo nurodomi statiniai – garažai atsirado statybos būdu, bet buvo pastatyti be statybą leidžiančių dokumentų, t. y. nesilaikant statybos metu galiojusių teisės aktų nustatytos statybos tvarkos, laikomi pastatyti neteisėtai, todėl įgyjamąją senatį reglamentuojantys teisės aktai netaikytina, nes neteisėtos statybos rezultatai negali būti privačios nuosavybės teisės objektais, į minėtus statinius pareiškėjui negali būti nustatyta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi (CK 4.69 str. 1 d.). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.