Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-04-10 · Administracinė byla Nr. A-1849-492/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-10
Bylos Nr.
A-1849-492/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00615-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
Pareiškėjas
A. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1849-492/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00615-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. vasario 15 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Kamerose nepakako gyvenamojo ploto (ypač atsižvelgiant į sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą). Sienos, lubos, grindys buvo atsilupusios, ištrupėjusios, todėl buvo sunku jas valyti, vietomis matėsi pelėsis. Iš nevisiškai atitverto sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, jame nebuvo ventiliacijos. Pareiškėjas tvirtino dėl tokių bausmės atlikimo sąlygų patyręs orumo pažeminimą, nepatogumus ir kt.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas iš esmės neneigė, jog tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui galėjo būti neužtikrinta minimali ploto norma, bet pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka ir kt. Lukiškių TI-K kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas, atsakovo nuomone, atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėta, kad už kamerų valymą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi suimtieji ir nuteistieji, reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalcinuota soda) išduodamas į kameras. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais, jo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, neįrodo padarytos neturtinės žalos ir prašomo jos atlyginimo dydžio.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 260 Eur neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2018 m. vasario 15 d. (su pertraukomis).

6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2018 m. vasario 15 d. Tuo laikotarpiu minimali 3,6 kv. m ploto norma jam nebuvo užtikrinta 23 paras. Teismas taip pat konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą tuo aspektu, kad sanitarinis mazgas buvo nevisiškai atitvertas nuo likusio kameros ploto, iš jo sklido nemalonus kvapas. Tačiau pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamos ventiliacijos, pelėsio pripažintos nepagrįstomis, nustačius, kad buvo galima kameras vėdinti per langus.

7. Teismas priėjo išvadą, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, o jo kaltė dėl šio pažeidimo nėra reikšminga. Atitinkamai pareiškėjo teiginiai, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė įvairių nepatogumų, laikyti įrodytais. Teismo vertinimu, pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis pažeidimas, o nustatant jam padarytos žalos dydį, atsižvelgtina ir į smulkesnius pažeidimus (šiuo atveju – nevisišką sanitarinio mazgo atitvėrimą). Teismas, įvertinęs nustatyto pažeidimo mastą ir trukmę, taip pat aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo padaryta žala sveikatai dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, nusprendė jam priteisti 260 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III.

8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

9. Atsakovas apžvelgia teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusius su valstybės civiline atsakomybe, ir pažymi, kad teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Atsakovo nuomone, šiuo atveju nenustatytos (neįrodytos) būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėti veiksmai ar neveikimas. Teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių pareiškėjui, jo išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

10. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų bausmės atlikimo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. vasario 15 d., atlyginimo priteisimo.

11. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais,

t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai apibrėžė ginčo laikotarpį, t. y. vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas laikotarpiu

nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2018 m. vasario 15 d., nors pareiškėjas skunde nurodė prašantis neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. vasario 15 d., taip pat nepagrįstai konstatavo, jog šiuo laikotarpiu pareiškėjui 23 paras nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m minimali ploto norma (apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi atsakovo

pateiktus duomenis (b. l. 6–12), kurių pareiškėjas neginčijo, tokio pobūdžio pažeidimo nenustatė; manytina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto atitiktį minėtai ploto normai, iš bendro kameros ploto išskaičiavo sanitarinio mazgo užimamą

plotą, nepaisydamas to, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus

2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ tai nėra numatyta, o sanitarinio mazgo užimamas plotas iš bendro tardymo izoliatoriaus kameros ploto atimamas tik vertinant, ar kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m kameros ploto). Apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais apie tai, kad šiuo atveju nenustatytos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos ir kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, įvertindama

non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, bei iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, taip pat nurodžiusi faktines aplinkybes,

dėl kurių vertinimo su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, pripažįsta tikslinga

plačiau pasisakyti dėl tų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, dėl kurių

apeliaciniame skunde aiškiai keliamas ginčas, t. y. dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo ir dydžio.

13. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai,

t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui

(neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus

Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo

Nr. 871/02). Nagrinėjamu atveju atsakovas neneigė aplinkybių, jog ginčo laikotarpiu

(nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. vasario 15 d.) dėl nevisiškai atitverto sanitarinio mazgo kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, tvyrojo nemalonus kvapas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje

byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos

(Civilinio kodekso 6.271 str.)

14. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio vertinimui, o pirmosios instancijos teismas apskaičiuotos neturtinės žalos atlyginimo sumos nepagrindė objektyviais kriterijais. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas neteigė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų pablogėjo jo sveikata. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo padaryta žala sveikatai dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir pareiškėjo kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis trukmę, pažeidimų mastą, atsižvelgė į kitus jam nepagrįstai sukeltus nepatogumus, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (ginčo laikotarpiu buvusius minimalios mėnesinės algos dydžius). Todėl atsakovo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

15. Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus nustatyto Lukiškių TI-K padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (5 mėnesius buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė kai kurias faktines aplinkybes apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui priteisti 260 Eur neturtinei žalai atlyginti nelaikytinas adekvačiu atsakovo padarytam teisės pažeidimui. Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui priteistina 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai įvertino pareiškėjui atlygintiną neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą pakeisti, t. y. sumažinti pareiškėjui A. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 100 Eur (vieno šimto eurų).

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDalia VišinskienėVirginija Volskienė