- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-25
- Bylos Nr.
- e2-5829-494/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01151-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- I. I.
- Atsakovas
- J. I.
- Advokatai
- Benita Surgailytė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovui J. I. (J. I.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė I. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovės I. I. ir atsakovo J. I., sudarytą (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „I.“, o atsakovui palikti pavardę ,,I.”; 3) ieškovės naudai priteisti iš atsakovo išlaidas už advokato paslaugas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo faktą patvirtina santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakovu bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė teikia ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi su atsakovu nepavyko susitarti taikiai ir nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuoka su atsakovu buvo sudaryta prieš mažiau nei vienerius metus, tačiau tarpusavio santykiai nesusiklostė. Abiejų sutuoktinių požiūrių skirtumas po truputį darė įtaką tarpusavio santykių atšalimui. Šalims bendraujant tarpusavyje, atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir žodiniai konfliktai, psichologinis smurtas. Tarp šalių neliko šiltų jausmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo vienas kitu. Nuo to laiko nutrūko šeimyninis gyvenimas, santuoka liko formali. Jos atstatyti nėra jokios galimybės. Šalys kartu gyveno apie keturis mėnesius, šiai dienai daugiau nei du mėnesius gyvena atskirai. Sutuoktinio pareigos konkretizuojamos, kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės ir materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kt. pareigos. Šių pareigų abu sutuoktiniai nevykdo ar jas vykdo netinkamai, tai daro įtaką jų tarpusavio santykių pablogėjimui ir santuokos nutraukimui. Dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai. Ieškovės ir atsakovo charakterio, būdo savybių ir pomėgių nesutapimas, požiūrio į šeimą, bendro gyvenimo skirtumai, jausmų atšalimas ir ateities planų kartu nenorėjimas padarė įtaką santuokos pabaigai. Ieškovė, šiuo metu gyvendama atskirai nuo sutuoktinio, suprato, kad net ir trumpas santuokinis gyvenimas vargino abi šalis ir ji nebegali to tęsti. Santuokos iširimui įtaką darė abiejų šalių veiksmai. Visos išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovei prašyti nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neskiriant termino susitaikyti, nes šeima yra faktiškai iširusi. Šalys santuokos metu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto – kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų neįgijo. Tai patvirtina pridėti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pranešimai ir VĮ Regitros pažymos. Ieškovė ieškinio pateikimo teismui metu su atsakovu bendrų ar asmeninių kreditorių neturi. Ieškovė, nutraukus santuoką, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, nes tam nėra pagrindo. Be to, ieškovė gali išlaikyti save. Atsakovas, ieškovės žiniomis, taip pat neturi pagrindo reikalauti išlaikymo: jis yra sveikas ir darbingas. Atsakovas gali save išlaikyti.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė parodė, kad palaiko ieškinį. Abu yra kalti dėl santuokos nutrūkimo. Jie nieko bendro neturi. Nuo 2024 m. vasario 1 d. kartu nebegyvena. Bendrų nepilnamečių vaikų neturi, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, bendrų ir asmeninių kreditorių taip pat neturi. Duomenų apie atsakovo kreditorius ieškovė neturi. Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja. Ieškovė prašė jai palikti pavardę „I.“. Ieškovės manymu, šeima yra iširusi. Abu visai nebendrauja.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, palaikydama ieškinį, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovui J. I. procesiniai dokumentai – ieškinys ir šaukimas į teismo posėdį įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl santuokos nutraukimo
6. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
7. Ieškovės I. I. ir atsakovo J. I. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
8. Ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nurodė, kad šalims bendraujant tarpusavyje, atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir žodiniai konfliktai, psichologinis smurtas, todėl tarp šalių neliko šiltų jausmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo vienas kitu, šeimyninis gyvenimas nutrūko ir šalys pradėjo gyventi skyriumi. Šalių charakterio, būdo savybių ir pomėgių nesutapimas, požiūrio į šeimą ir bendro gyvenimo skirtumai bei ateities planų kartu nenorėjimas sąlygojo santuokos pabaigą.
9. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės rašytinius ir žodinius paaiškinimus, konstatuoja, kad šalių santykiai santuokos metu blogėjo ir šalys pradėjo gyventi skyriumi. Šalys nebuvo suinteresuotos išsaugoti santuoką, todėl abi pažeidė CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutuoktinių pareigas vienas kitą gerbti ir vienas kitą remti moraliai bei materialiai. Sutuoktiniai nustojo bendrai tvarkyti šeimos reikalus, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka faktiškai iširo. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko ir pozicijos dėl ieškinio reikalavimų neišdėstė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl santuokos nutraukimo pasekmių
10. Pagal CK 3.69 straipsnio 1 dalį sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Atsakovas savo pozicijos dėl pavardžių po santuokos nutraukimo neišreiškė, todėl atsakovo pavardė nekeičiama ir jam paliekama prigimtinė pavardė „I.“. Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė „I.“.
11. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Duomenų apie šalių bendrus ar asmeninius kreditorius byloje nėra. Nekilnojamojo turto registro 2024 m. kovo 28 d. išrašo apie asmens turtą duomenimis nekilnojamojo turto, registruoto atsakovo J. I. vardu, nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. vasario 7 d. išrašų matyti, kad ieškovei I. I. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 37219/122900 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (įgijimo pagrindas 2020 m. rugsėjo 14 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 2158). Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, turtas, nutraukiant šalių santuoką, nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš VĮ Regitros 2024 m. kovo 22 d. išrašo iš transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos ir VĮ Regitros 2024 m. kovo 30 d. rašto dėl duomenų pateikimo matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo dienos) šalių vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Kitų duomenų apie šalių santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
12. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė į bylą pateikė sąskaitas už teisines paslaugas ir jų apmokėjimą patvirtinančius banko išrašus. Ieškovė patyrė 596,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 487,50 Eur išlaidos už teisines paslaugas ir 109,00 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis.
13. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, taip pat atsižvelgiant į ieškovės atstovės byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), konstatuotina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 596,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.
14. Teismas byloje patyrė 51,78 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas), kurios išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270, 279 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti ieškovės I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo J. I. (J. I.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikti pavardę „I.“, atsakovui J. I. (J. I.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikti pavardę ,,I.“.
Priteisti ieškovei I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo J. I. (J. I.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 596,50 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo J. I. (J. I.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 51,78 Eur (penkiasdešimt vieno euro 78 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įtekimu (valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.
Atsakovui J. I. (J. I.) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5829-494/2024 papildomai įteikti viešo paskelbimo būdu, teismų administracijos tinklalapyje, pranešimų skiltyje, esančioje adresu http://www.teismai.lt/, paskelbiant tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. lapkričio 25 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5829-494/2024 pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovui J. I. (J. I.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinys patenkintas visiškai. Kadangi atsakovui procesinių dokumentų gyvenamosios vietos ir darbo vietos adresais įteikti nepavyksta, sprendimas jam yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu atsakovui pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. Nr. (8 5) 275 1415.“
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.