Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui O. J. G., jos atstovams advokato padėjėjams Renatai Belovaitei ir Liudvikui Ragauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal O. J. G. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas 2014-06-05 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-21328/14(1.156-SM3) O. J. G. už tai, kad ji 2014-04-02 apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šėrė bešeimininkes kates ne tam tikslui skirtoje vietoje, tuo pažeisdama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos aprašo 50 p. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014-07-03 nutarimu Nr. A11-8749/14-(1.1.47-T1) O. J. G. pripažinta kalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 7 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt baudą.

Skunde nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje kyla įrodymų pakankamumo problema. Kaip medžiaga, kuri neva patvirtina pažeidimo faktą, yra asmens, pageidavusio, kad jo tapatybė nebūtų atskleista, pranešimas ir DVD laikmena, tariamai fiksuojanti pažeidimo faktą, bei ATP protokolas, surašytas 2014-06-05, tai yra praėjus daugiau negu 2 mėnesiams nuo tariamo pažeidimo. Vaizdo įrašą sudaro trys fragmentai, kuriuose matyti daugiabučio namo kieme vaikštinėjantis asmuo, tačiau nepateikta jokių įrodymų, kad tas žmogus yra būtent O. J. G., kad inkriminuojamas pasivaikščiojimas užfiksuotas būtent 2014-04-02 19.11 val., tuo labiau, jog šio pasivaikščiojimo metu maitinami beglobiai gyvūnai ar bešeimininkės katės. Vaizdo įrašas yra prastos kokybės, jame užfiksuoto asmens tapatybę nustatyti neįmanoma, nėra užfiksuotas maisto dėjimas ar maitinimo momentas. Taip pat jame neužfiksuoti beglobiai gyvūnai, tik akimirkai neaiškiai šmėkšteli 1 katė, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad ji yra bešeimininkė. Tokiu būdu vaizdo įrašas, pateiktas kaip O. J. G. inkriminuojamo pažeidimo įrodymas, yra tik subjektyvi interpretacija, pagrįsta išankstiniu kaltintojų įsitikinimu. Pareiškėja beglobių kačių ne tam tikslui skirtoje vietoje nešėrė nuo tada, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamentas 2014-03-21 suderino O. J. G. vykdomą beglobių kačių kastravimo programą ir 2014-03-25 patvirtino jų šėrimo vietą šalia transformatorinės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Patvirtinus šią programą pareiškėja įpratino savo kates maitintis tik tam skirtoje vietoje. Vaizdo įraše trumpai pasirodžiusi katė greičiausiai yra ne beglobis gyvūnas, o naminė katė, kuri prieš kelis mėnesius pabėgo iš namų, ir šeimininkas paprašė pareiškėjos padėti ją surasti. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, galinčių įrodyti O. J. G. kaltę. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, privalėjo identifikuoti įraše užfiksuotus asmenį ir gyvūną, įrodyti, kad asmuo yra pareiškėja, gyvūnas – beglobis, kad jis yra šeriamas ir šeriamas būtent 2014-04-02 19.11 val. Institucijos tarnautojas įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, nes nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių pažeidimo padarymo faktą ir pareiškėjos kaltę. O. J. G. neigia padariusi pažeidimą. Kilus neaiškumams, turi būti vadovaujamasi principu, kad visos abejonės ir netikslumai aiškinami apkaltintosios pusės naudai. Byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad O. J. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį jai skirta 400 Lt bauda. Institucija pažeidė pareiškėjos nekaltumo prezumpciją, parodymus ir įrodymus vertino pagal jų pateikimo šaltinį, o ne turinį, įrodinėjimo pareigą perkėlė O. J. G. ir nepanaikino byloje esančių įrodymų prieštaringumo, visas abejones aiškino pareiškėjos nenaudai. Prašo panaikinti 2014-07-03 nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. J. G. skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais ir prašė nutarimą panaikinti. Papildomai paaiškino, kad tikrai 2014-04-02 nešėrė katyčių neleistinoje vietoje. Nuo 2014-03-23 yra paskirta vieta, tik ten dvi katytes šeria. Niekada neina prie (duomenys neskelbtini). O tie piliečiai irgi negyvena (duomenys neskelbtini), jie iš (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kad kitos moterys išmeta katytėms maistą. Ji buvo savivaldybėje įspėta, jai tiksliai nurodyta, kur gali šerti. Kitas katytes jau nužudė, šeria tik tas dvi.

Liudytoja Ž. M. parodė, kad O. J. G., kur jai nustatyta, toje vietoje ir deda maistą benamiams katinams. Ji iš savivaldybės gavo leidimą šerti katinus, jai nurodyta vieta prie pastotės, kad būtų toliau nuo namų, nuo mokyklos. Katinų ten daug yra, moterys juos maitina, turi leidimus. O. J. G. turi ir savo augintinį, ji irgi turi šuniuką, todėl ir susitinka, ir mato, kur šeria. Žino, kad buvo atvejis, kai O. J. G. buvo nubausta 10 Lt bauda, po to ji gavo leidimą šerti katinus prie pastotės. Apie 2014-04-02 įvykį žino, nematė, kas tą dieną įvyko, bet labai dažnai mato, kad O. J. G. šeria būtent toje vietoje, kur nustatyta. O kad paieškoma, kur tas katinas nueina, tai tikrai paieškoma. O. J. G. gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto numerio nežino. Jos pačios adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ta vieta, kurioje yra elektros pastotė, yra susieinančių namų vietoje, ten sueina (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kažkelintas namas. Kad O. J. G. šertų po jų namo balkonu kates, negalėjo taip būti, gal tik paieškojo ten kokio katino. Jie visi ten vaikšto labai dažnai, ir ji pati vaikšto, kaimynės iškritusio katino ieškojo. Nematė, kad O. J. G. šertų ten kates po balkonu.

Liudytojas V. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jau 38 metus pažįsta O. J. G.. 2014-04-02 įvykiai jam nežinomi. Žino, kad O. J. G. yra nubausta bauda už tai, kad šeria kates neleistinoje vietoje. Jų namas yra bendrijos sudėtyje, tarp visų gyventojų O. J. G. išsiskiria savo geranoriškumu benamių kačių atžvilgiu. Ji aukoja savo pinigus, savo laiką, rūpinosi ir rūpinasi jų sterilizavimu. Kiekvieną dieną du kartus per dieną ji kates maitina. Laiko, kad tai pavyzdys žmogaus, labai humaniško gyvūnų atžvilgiu. Žino, kad yra nustatyta vieta, kur galima kates maitinti, ta vieta yra ten, kur baigiasi jų namo teritorija, ten yra techninių tarnybų teritorija. Iš jo buto lango ta vieta nesimato, bet jis turi keturkojį gyvūną ir kieme susitinka dažnai. Kad O. J. G. kaltinama, jog po balkonais nuolat šeria kates – netiesa. Buvo laikas, kai ji turėjo tris ar keturias vietas, kur nešiodavo maistą, bet iš karto po pirmo konflikto ji gavo leidimą dėl vietos. Po to nė karto nėra matęs, kad šertų kitur. Tik į specialiai nustatytą nišą dabar O. J. G. neša maistą katėms šerti.

Liudytoja Z. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name, tame pačiame name gyvena ir O. J. G.. Prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kačių niekada nešeria niekas. Ten jau penki metai yra pasodintas labai gražus sodelis, labai tankiai suaugusios tujos. Kai tame name apsigyveno „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės savininkė, ji nusipirko ten du butus, tai toje vietoje padarė labai gražų sodelį, per tą visą dviejų butų plotą ji teritoriją apsodino tujomis. Viduje auga gražiausi augalai, sidabrinės eglaitės. Ten ir įeiti žmogui neįmanoma. Katės po eglaitėmis vaikšto, bet šerti neįmanoma. Niekada šeriant ten kates O. J. G. nematė. Iš jos buto lango ta vieta nesimato, bet jos su O. J. G. turi šuniukus, kartu vaikšto ir ji visada pašaukia katinus, kai neša maistą. Vidury teritorijos, kur visada vaikščioja, yra transformatorinė. Ji yra prie sueinančių šaligatvių, ten susidaro niša, toks mašinų stovėjimo aikštelės ir šaligatvių kamputis. Toje nišoje O. J. G. katinus visada ir pamaitina. Katės žino tą vietą, jos yra sterilizuotos, nupjautomis ausytėmis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėjo. Toms katėms jau septyni metai, jų buvo daugiau, o dabar liko trys. Mano, kad skundą parašė žmogus, tame kieme gyvenantis ir turintis MERCEDES, jam katės nepatinka. Po balkonais tikrai nešeria O. J. G., nes po balkonais prieiti net neįmanoma. Kai pirmą kartą O. J. G. buvo nubausta 10 Lt bauda, tai jos gavo leidimą. Kitų namų gyventojai to nežino, dažnai pro langą katinėliams išmeta maisto.

Liudytojas J. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra bendrijos pirmininkas. Jie bendrijoje sutarė ir technikiniame koridoriuje įsivedė šildymą, paliktas tik mažas langelis vėdinimui. Žiemą būna, kad per langelį pasišildyti katinai įlenda, bet šerti niekas nešeria. Buvo atvejis, kai žiurkės nugraužė kabelį, o dabar, kai palieka tą mažą langelį, nei pelių, nei žiurkių ten nėra. Nematė, kad O. J. G. kates šertų prie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), bet yra ne kartą matęs, kad ji kates šeria prie transformatorinės, iš kitos pusės namo. Ten atbėga dvi ar trys katės, kai O. J. G. pašaukia, kituose kiemuose matęs daugiau kačių, bet kad jas šertų O. J. G. – niekada nematė. Kiti gyventojai mėto pro langus maisto likučius katėms. Matė O. J. G. kates šeriant vakarais. Žino, kad ji turi šuniuką, su juo ateina. Matė, kad prie šiluminio mazgo subėga jos šaukiami katinai.

Liudytoją S. Č. parodė, kad O. J. G. pažįsta tik iš matymo. Iškilo problema, nes prie gyvenamųjų namų yra daug kačių, atsiveda prie laiptinės kačiukus, o automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra prie Šeimyniškių g. (duomenys neskelbtini), virto tiesiog kačių stovykla ir atvažiavus katės tiesiog užšoka ant mašinų. O. J. G. kiekvieną dieną ten šeria kates ryte apie 10 val. ir vakare apie 18 val., ji ją mato kiekvieną dieną ir žiemą, ir vasarą. Vyras prieidavo ir kalbėdavo, bet nieko. Kates užrakindavo rūsyje, jos nudvėsdavo. Iš O. J. G. pusės į kalbas jokio dėmesio nebuvo, jokių pasekmių, pasikeitimų nebuvo, todėl nutarė imtis tada kitokių priemonių. Jie kvietė tarnybas, atvažiuoja, kates išveža, bet O. J. G. vaikšto per kiemus ir atsiveda kitas kates. Apie nustatytą prie transformatorinės kačių šėrimo vietą jie pranešimą iš savivaldybės gavo, bet maitinama ne toje vietoje, o dedama maisto nesilaikant tų taisyklių. Katės vis tiek yra prie pat namų. 2014-04-02 filmavo ir nuotraukas darė jos vyras, ji tuo laiku taip pat buvo namuose. Vaizdo įraše užfiksuotas maisto indelio nešimas po balkonu. Šiai dienai situacija nepasikeitusi – ir prie transformatorinės, ir po balkonu į namelį dedamas maistas, taip pat prie mašinų maistas paliekamas. Prie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2014-04-02 iš trečio aukšto pro miegamojo langą matė kaip deda maistą katėms O. J. G.. Matė, kad maitinamos katės neleistinoje vietoje, einama palei jų kelią, apeinama aplink namą takeliu ir su indeliu yra paliekamas katėms maistas. O. J. G. iškrečia su šaukštu iš didesnės lėkštutės į gulinčią po balkonu lėkštutę. Buvo įdėta į vieną lėkštutę maisto tikrai, matė, kad į vieną lėkštutę dedamas maistas, į kitą – vanduo. 2014-04-31 savivaldybei pateikė pareiškimą ir jį patvirtino pridedamomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2014-06-05 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. A10-21328/14(1.156-SM3) O. J. G. inkriminuojamas kaltinimas, tuo, kad ji 2014-04-02 apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šėrė bešeimininkes kates ne tam tikslui skirtoje vietoje, tuo pažeisdama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos aprašo 50 p. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014-07-03 nutarimu Nr. A11-8749/14-(1.1.47-T1) O. J. G. pripažinta kalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 7 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt baudą.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (LR ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str.).

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

LR ATPK 110 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybę už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą, padarytą asmens, bausto už straipsnio 1 ar 4 dalyse numatytus pažeidimus. Už šio pažeidimo padarymą asmenims gali būti skiriama bauda nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos aprašo 50 p., kuris numato, kad bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik savivaldybės administracijos nustatytose vietose, kuriose gali būti įrengiamos specialios šėryklos. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.);

- bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 9.2 punktą, numatantį, kad draudžiama šerti bepriežiūrius, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių namų balkonuose, mėtant maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai. Laukinius paukščius, išskyrus balandžius ir varninius paukščius, galima lesinti žiemą, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės. Laikydamiesi Taisyklių V skyriuje nustatytų reikalavimų, bešeimininkių kačių kastravimo programas (pavyzdinės bešeimininkių kačių kastravimo programos forma pateikta 1 priede) vykdantys asmenys gali šerti bešeimininkes kates tik Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento (toliau – Saugaus miesto departamentas) nustatytose vietose ir vietose, kurias iki Taisyklių įsigaliojimo nustatė seniūnijos.

Aukščiau paminėtų taisyklių punktų pažeidimo faktą nagrinėjamu atveju patvirtina surašytas ATP protokolas, S. Č. pranešimas, skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu ir fotonuotraukomis, liudytojos S. Č. parodymai posėdžio metu. Pareiškėja teigia, kad beglobes kates maitina tik tam nustatytoje ir su savivaldybe suderintoje vietoje prie transformatorinės, įraše užfiksuota tik tai, kad vaikšto žmogus, maisto dėjimo ar maitinimo faktas neužfiksuotas, gyvūnų nesimato, vaikštančio žmogaus identifikuoti neįmanoma. O. J. G. versija vertintina kritiškai, kadangi yra paneigta jau minėtu vaizdo įrašu ir nuotraukomis, kur matosi, kad tarp namų ir prie balkonų vaikšto moteris su lėkštę, kurioje yra maistas, deda tą maistą iš tos lėkštės į kitas, vienu momentu labai aiškiai matosi, kaip ji padeda keturkampę dėžutę su maistu tarp namų prie tujų ir prie dėžutės pribėga bei pradeda valgyti šviesios spalvos katė; liudytoja S. Č. posėdžio metu patvirtino, kad buvo filmuojama būtent O. J. G. ir jos veiksmai; įrašas padarytas 2014-04-02 dienos laikraščio fone. Tokiu būdu vertintina, kad O. J. G. pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos aprašo 50 p. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 9.2 punktą, kadangi maitino beglobius gyvūnus ne tam skirtoje vietoje.

Tačiau institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą netinkamai kvalifikavo O. J. G. veiksmus, kaip pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 7 d. Kaip jau buvo minėta šioje normoje numatyta atsakomybė asmeniui, baustam pagal LR ATPK 110 str. 1 arba 4 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu, 2014-03-21 O. J. G. įvykdė jai kartu su ATP protokolu pagal LR ATPK 110 str. 1 d. surašytą administracinį nurodymą – sumokėjo 10 Lt. LR ATPK 260¹ str. 3 d. numatyta, kad asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama. Tokiu būdu atsakomybėn patrauktam asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, jis tarsi „susitaiko“ su valstybe ir nutarimas jo atžvilgiu nepriimamas, administracinė nuobauda neskiriama, teisena jo atžvilgiu baigiama. Taigi, O. J. G. negali būti laikoma baustu pagal LR ATPK 110 str. 1 d. asmeniu, kadangi administracinė nuobauda jai paskirta nebuvo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu buvo nutraukta, todėl jos veikos kvalifikavimas pagal LR ATPK 110 str. 7 d. yra netinkamas. O. J. G. veika turi būti kvalifikuojama pagal LR ATPK 110 str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014-07-03 nutarimas Nr. A11-8749/14-(1.1.47-T1) naikintinas ir O. J. G. skirtina nuobauda už pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 1 d.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama O. J. G. asmenybę (duomenų apie baudimą administracine tvarka nėra); į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – yra vyresnė negu 65 metų amžiaus, pensininkė; į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į padaryto pažeidimo pobūdį – nėra šiurkštus ir itin pavojingas visuomenei. Teismas mano, kad nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 str., bus pasiekti paskyrus O. J. G. straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR ATPK 110 str. 1 d., 302 str. 1 d. 3 p., 4 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

O. J. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014-07-03 nutarimą Nr. A11-8749/14-(1.1.47-T1).

Pripažinti O. J. G., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1932-01-31, gyv. (duomenys neskelbtini)-69, Vilniuje, kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 1 d., ir paskirti jai administracinę nuobauda – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.