Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., A. P., L. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. M. gimė (duomenys neskelbtini). Jo gimimas įregistruotas tuometiniame Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Gimimo liudijime, išduotame 1982 m. birželio 1 d., motina nurodyta G. M., duomenys apie tėvą neįrašyti. Gimimo akto įraše, sudarytame (duomenys neskelbtini), duomenys apie tėvą taip pat nenurodyti, pastabose pažymėta, kad motina su vyru negyvena.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl gimimo įrašo papildymo – tėvo duomenų įrašymo. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyrius nurodė, kad vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ 126 ir 128 punktais civilinės būklės aktų įrašai papildomi, kai paaiškėja nauji duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas arba suinteresuotas asmuo civilinės metrikacijos įstaigai pateikia dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių civilinės būklės akto įrašas būtų papildomas. Sudarant (duomenys neskelbtini), vaiko tėvas nebuvo nurodytas, o skiltyje „Ypatingos atžymos“ nurodyta – su vyru negyvena. Skyriui nebuvo pateiktas dokumentas, kuriame A. V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), būtų įrašytas kaip V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skyrius neturi pagrindo papildyti V. M. gimimo įrašo.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 446 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Vadovaujantis CPK 447 straipsnio, reglamentuojančio pareiškimo turinį, 3 punkto nuostata, pareiškime, be kitų reikalaujamų aplinkybių, turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

Kadangi pareiškėjo gimimo liudijime ir gimimo akto įraše duomenys apie tėvą nenurodyti, pareiškėjas dėl gimimo akto įrašo papildymo kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau civilinės būklės aktas nebuvo papildytas įrašu apie pareiškėjo tėvą, kuris yra miręs, todėl pagrįstas pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2007). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004).

Iš santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjo motina G. M. (P. iki santuokos) ir A. V. M. susituokė (duomenys neskelbtini)Gyventojų registro pažymoje Nr. GR.3A-2586, išduotoje 2025 m. kovo 10 d., nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, G. M. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle, jos sutuoktinis A. V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) metų ūkinių knygų išrašo matyti, kad buvo registruotas kolūkiečių kiemas, kurio šeimos galva – M. V. A., žmona G. M., vaikai – A. M., gimusi 1957 m., A. M., gimęs 1958 m., L. M., gimusi 1961 m., V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), visų vaikų tėvas nurodytas M. V. A.

1940 m. Lietuvai praradus nepriklausomybę, Lietuvoje pradėjo galioti 1926 m. Rusijos Federacijos santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodeksas, kurį 1969 m. pakeitė Lietuvos Santuokos ir šeimos kodeksas, iš esmės neįvedęs jokių naujovių. Šis kodeksas kurį laiką galiojo ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (iki 2001 m. liepos 1 d.) 1969 m. Santuokos iš šeimos kodekso 53 straipsnis numatė, kad vaiko kilimas iš tėvų, esančių tarpusavyje santuokoje, patvirtinamas tėvų santuokos įrašų. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 straipsnyje taip pat numatyta, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, vaiko tėvu gimimo įrašė įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Esant duomenims, kad pareiškėjas gimė susituokusiems tėvams, vaiko tėvu turėjo būti įrašytas motinos sutuoktinis.

Pateikti rašytiniai įrodymai – santuokos liudijimas, Gyventojų registro pažyma – patvirtina, kad pareiškėjas V. M. gimė jo motinai G. M. esant santuokoje su A. V. M., pareiškėjas – ketvirtas vaikas šeimoje. Ūkinių knygų įrašai patvirtina, kad pareiškėjo gimimo momentu ir vėliau A. V. M. gyveno kartu su savo žmona G. M., jų šeimoje augo keturi vaikai, tarp jų pareiškėjas V. M. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina G. M. mirė vėliau už savo sutuoktinį A. V. M., būdama našle, jų santuoka nebuvo nutraukta. Pareiškėjo teigimu, A. V. M. jis laikė savo tėvu, su juo kartu gyveno, buvo jo išlaikomas. Suinteresuotas asmuo A. P. teisme patvirtino, kad jos tėvas A. V. M. iki mirties gyveno su G. M., augino keturis vaikus, kodėl jauniausiojo vaiko (pareiškėjo V. M.) gimimo liudijime nebuvo nurodytas tėvas, jų šeimoje niekas nežino.

Aptartų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo tėvas yra A. V. M., kuris buvo susituokęs su pareiškėjo motina, iki savo mirties gyveno šeimoje, augino pareiškėją kaip ir kitus savo vaikus. Vadovaujantis įstatymo nuostatoms, A. V. M. turėjo būti įrašytas vaiko V. M., kuris gimė jo sutuoktinei, tėvu.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, įstatymų nuostatas, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių, todėl, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, pareiškėjui tenka padengti valstybės patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurių šioje byloje susidarė 79,30 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, V. M. – A. V. M. sūnus.

Priteisti iš pareiškėjo V. M. valstybei 79,30 Eur (septyniasdešimt devynių eurų 30 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.