Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. T. (M. T.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu M. T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, ir M. T. paskirta galutinė subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 23 d.

3. Komisija 2019 m. gegužės 3 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam M. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į tai, jog M. T. bausmę atlieka už labai sunkių nusikaltimų padarymą, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, pirmą kartą buvo nuteistas 17 metų, visi jo padaryti teisės pažeidimai susiję su finansinės naudos siekimu ir yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis, jam nustatomi du kriminogeniniai veiksniai, be to, nuteistojo atžvilgiu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavęs ir dalyvavęs jo veikoje. Teismas konstatavo, jog nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad M. T. laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistasis M. T. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai yra formalizuoti, nederantys su nekaltumo prezumpcijos imperatyvais bei kvestionuoja probacijos instituto esmę ir jo taikymo nuteistiesiems galimybes, todėl ji laikytina nepagrįsta, neteisėta ir yra naikintina. Nuteistojo teigimu, viena esminių aplinkybių, dėl kurių, teismo įsitikinimu, jis turi būti ir toliau laikomas izoliuotas, yra ankstesni jo teistumai bei nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas. Tačiau šie veiksniai neturi jokio prioriteto prieš kitas, teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, kurios skundžiamoje nutartyje tik formaliai išvardytos, tačiau nėra vertinamos arba iš viso nėra net minimos. Teismo nurodytos aplinkybės dėl ankstesnių teistumų, nusikalstamos veikos sunkumo ir pobūdžio yra aplinkybės, kurių bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti, net ir elgiantis nepriekaištingai, todėl šiomis aplinkybėmis motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymą iš esmės yra kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė.

5.2. M. T. skunde kritikuojamas apylinkės teismo teiginys, jog nuteistojo neatlikta bausmės dalis, kuri skundžiamos nutarties priėmimo dieną buvo mažesnė nei vieneri metai, laikytina „nemaža“, bei teiginys, jog teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Anot nuteistojo, šie teiginiai nedera nei su probacijos institutą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis, nei su teismų praktika šiuo klausimu. Įstatymų leidėjas, nustatydamas formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų, t. y. privalomą atlikti bausmės laiką, siekiant taikyti lygtinį paleidimą, įvertino atliktos bausmės dalies proporcingumą, atsižvelgdamas tiek į padarytų veikų sunkumą bei pavojingumą, tiek į paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Taigi teismas nėra laisvas savo nuožiūra vertinti paskirtos bausmės ir likusios neatliktos laisvės atėmimo dalies proporcingumą, nes įstatymų leidėjas šį kriterijų aiškiai apibrėžė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Nuteistajam likusios bausmės dalis nėra „nemaža“, kaip ir faktiškai atliktos bausmės dalis nėra maža - ji yra visiškai pakankama tam, kad taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o tokie teismo teiginiai yra nepagrįsti ir tik patvirtina skundžiamos nutarties formalumą bei svarių ir pagrįstų argumentų apie tai, kad tariamai neegzistuoja materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo kriterijus, stoką.

5.3. Nuteistojo skunde taip pat pažymima, jog teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, atsižvelgė ir į tai, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamas. Tačiau šioje byloje teismo nuosprendis dar nėra priimtas, todėl teismo teiginiai, kai Vilniaus apygardos teismui neišsprendus nuteistojo kaltės klausimo, tai vertinama kaip jį neigiamai apibūdinanti aplinkybė, leidžianti spręsti apie jo nusikalstamus ryšius su kitais asmenimis, yra ne tik nepagrįsti, bet ir nedera su nekaltumo prezumpcijos reikalavimu. Be to, aptariamoje byloje nagrinėjamos veikos, pagal pareikštą kaltinimą, buvo atliktos iki 2011 m., t. y. iki šiuo metu atliekamos bausmės pradžios, todėl net ir pripažinus nuteistąjį kaltu, jos neturi jokios įtakos sprendžiant dėl jo teigiamo elgesio pasikeitimo bausmės vykdymo laikotarpiu bei pakartotino nusikalstamumo rizikos (dinaminių veiksnių). M. T. teigimu, be nepagrįstų teismo argumentų apie likusį faktiškai neatliktos bausmės dydį bei jam pareikštų, tačiau nepatvirtintų kaltinimų kitoje baudžiamojoje byloje, skundžiamoje nutartyje nepateiktas nei vienas įtikinimas ir svarus argumentas, kodėl jam eilinį kartą nėra taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nepaisant daugkartinių Komisijos nutarimų paleisti jį iš pataisos įstaigos.

5.4. Anot nuteistojo, teismas be formalaus pripažinimo, jog jis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, aktyviai dalyvauja vykdomose programose ir yra 8 kartus skatintas, visiškai nevertino jį teigiamai charakterizuojančių ir būtinybę toliau jį laikyti izoliuotą paneigiančių aplinkybių, į kurias privalu atsižvelgti ir kurias įvertino Komisija, vienbalsiai priimdama 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą. M. T. pažymi, kad jis yra siejamas stipriais socialiniais ryšiais - turi žmoną, dvi dukras, dvi seseris ir brolį, palaiko su artimaisiais glaudžius ryšius. Išėjęs iš pataisos įstaigos turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su sutuoktine. Kartu su žmona turi legalų pragyvenimo šaltinį - nuomoja žmonai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Be to, jis turi 10 metų darbo stažą. Dar iki bausmės vykdymo pradžios nuteistajam buvo nustatytas 60 procentų netekto darbingumo lygis, darbingumo lygio pažyma buvo išduota dvejiems metams (iki 2012 m. rugsėjo 20 d.). Jos terminas nebuvo pratęstas, nes pataisos įstaigoje to padaryti nuteistasis neturėjo galimybės. Anot M. T., atsižvelgiant į tai, kad dėl sveikatos būklės pataisos namuose jam nėra galimybės pasiūlyti darbo, dar atlikdamas bausmę, jis įsidarbino UAB „A“ (2018 m. rugpjūčio 27 d. darbo sutarties kopija bei pranešimo „Sodrai“ kopija buvo pateikta į bylą) darbui nuotoliniu būdu. Per laikotarpį kol jam buvo taikoma kardomoji priemonė - suėmimas, jis baigė 11 ir 12 klases Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo mokykloje, o pataisos namuose įgijo tekintojo specialybę, profesinės mokyklos egzaminus išlaikė maksimaliais pažymiais. Be to, bausmės vykdymo metu jis pilnai padengė pareikštus civilinius ieškinius. M. T. teigimu, visos jo asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės yra iš esmės tik teigiamos - jis įvykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose buvo eilę kartų skatintas, aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, laisvalaikio užimtumo renginiuose, laisvės atėmimo vietoje įgijo ne tik vidurinį, bet ir profesinį išsilavinimą, jam suteiktų trumpalaikių išvykų metu elgiasi gerai bei daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuo 2018 m. lapkričio 16 d. vertinimo iki 2019 m. balandžio 16 d. vertinimo jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki 34 balų, kas reiškia žemą nusikalstamo elgesio riziką. Nuo pirminio vertinimo, atlikto 2016 m. gruodžio 19 d., šis veiksnys sumažėjo netgi 23 balais. Būtent nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vienas iš dviejų tiesiogiai įstatyme įtvirtintų kriterijų, kurių pagrindu turi būti sprendžiama dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nepaisant to, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas didesnio dėmesio šioms aplinkybėms neskyrė, vietoje to akcentavo neigiamai nuteistąjį apibūdinančius statinius veiksnius.

5.5. Nuteistasis pažymi ir tai, kad Komisija jau ketvirtą kartą iš eilės priimą nutarimą taikyti jam paleidimą iš pataisos įstaigos, nutarimas priimtas vienbalsiai. Tai rodo, jog ta lygtinio paleidimo taikymo proceso grandis, kuri sugeba objektyviausiai ir geriausiai įvertinti nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, jo nusikalstamo elgesio riziką, galimybę toliau koreguoti savo elgesį nebūnant izoliuotam ir integruotis į visuomenę, yra tvirtai ir vienareikšmiškai įsitikinusi, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nustačius atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones. Tačiau teismas beatodairiškai neigia šias aplinkybes ir atsisako jas vertinti. Apskritai, vertinant skundžiamoje nutartyje išdėstytus motyvus, ir lyginant juos su Komisijos nutarime išdėstytomis išvadomis, akivaizdžiai matyti, kad teismas, nutarime išdėstytų teigiamai nuteistąjį ir jo elgesį apibūdinančių aplinkybių net nevertino, o vadovavosi Socialinio tyrimo išvada, kruopščiai atrenkant ir iš konteksto ištraukiant tik tas aplinkybes, kurios bent kiek teoriškai galėtų jį neigiamai charakterizuoti (buvusius teistumus, kaip kriminogeninį veiksnį; neigiamą draugų įtaką ir netinkamą draugų rato pasirinkimą).

5.6. Anot nuteistojo, įvertinus skundžiamos nutarties turinį, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai ir visapusiškai įvertino jo asmenybę, elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu tikslinga toliau jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą. Tuo tarpu apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, išskirtinę reikšmę suteikė nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieku laisvės atėmimo bausmę pavojingumui, faktui, jog anksčiau jis yra teistas, bei likusios ir neatliktos bausmės laikui. Teismas visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su realia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie skundžiamos nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, esant visoms aplinkybėms, neabejotinai sudarančioms ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Šiame skunde aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog per šį itin ilgą bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, tam kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. M. T. manymu, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Atvirkščiai, jis užtikrins baudžiamosios teisės humaniškumo principą bei geresnę jo integraciją į visuomenę, kas yra viena iš sudėtinių sėkmingo asmens pasitaisymo proceso dalių.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo M. T. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, formuojamą bylose dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, teisėjų kolegija negali nesutikti su M. T. skundo argumentais, jog, tais atvejais, kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus - vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, o vėliau ir teismas, visų pirma, privalo vertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, o ne nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, ankstesnius teistumus, kadangi, priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji būtų neskatinami pasitaisyti. Taip pat visiškai sutiktina, jog M. T. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principui bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Kaip ir įvykdytų nusikaltimų sunkumas bei pavojingumas, ankstesni teistumai ar teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju, taip ir neatliktos bausmės dalis, kai ji atitinka įstatymo reikalavimus, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui. Kita vertus, tai savaime nereiškia, jog į šias aplinkybes, apylinkės teismas, nagrinėdamas klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo, apskritai, negali ir neturi atsižvelgti. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės gali būti vertinamos tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Be to, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

10. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria ir šios nutarties 5.3 punkte nurodytam nuteistojo skundo argumentui. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko, baudžiamoji byla Nr. 1-10-574/2019, kurioje M. T. kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavęs ir dalyvavęs jo veikloje, šiuo metu Vilniaus apygardos teisme dar nėra išnagrinėta, todėl ši aplinkybė neabejotinai nelaikytina pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, kaip teisingai pastebima M. T. skunde, nusikalstamos veikos, dėl kurių yra nagrinėjama ši baudžiamoji byla, galimai buvo įvykdytos dar iki nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, o, kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, iš esmės turi būti vertinamos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

11. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas motyvavo nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumu, duomenimis apie ankstesnius M. T. teistumus, taip pat tuo, jog jo atžvilgiu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-10-574/2019 (skundžiamoje nutartyje nurodomas senas bylos numeris), t. y. aplinkybėmis, kurios, nei vertinant jas atskirai, nei kartu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, savaime pagrįsti sprendimo atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negali. Vis tik, apylinkės teismo nutartyje nurodoma ir tai, kad nuteistajam nustatomi du kriminogeniniai veiksniai - ankstesni nusikalstami veiksmai bei gyvenimo stilius ir draugai, iš kurių vieną - gyvenimo stilius ir draugai, apygardos teismo vertinimu, nuteistasis bausmės atlikimo metu, vykdant socialinės reabilitacijos priemones, galėjo pašalinti. Taigi, sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas grindė ir argumentu, susijusiu su M. T. pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu. Nors žemesnės instancijos teismas, teigdamas, jog šiuo atveju neegzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos M. T. atžvilgiu taikymui, galėjo nurodyti ir daugiau tokią išvadą pagrindžiančių argumentų, tačiau argumentacijos trūkumas, šiuo atveju, nėra pakankamas pagrindas skundžiamos nutarties panaikinimui ir, juo labiau, sprendimo patvirtinti Komisijos nutarimą, priėmimui, kadangi galutinė žemesnės instancijos teismo išvada jog, M. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra pagrindo, yra teisėta ir pagrįsta.

12. Grįsdama šią išvadą, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog M. T. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų ji įvertinta 34 balais. Didžiąją jų dalį – 20 balų, sudaro statiniai veiksniai, t. y. tokie, kurių nuteistasis savo teigiamu elgesiu jau negali įtakoti ir sumažinti. Dinaminiai veiksniai sudaro14 balų. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis vis dar turi realias galimybes sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuo 2018 m. lapkričio 29 d. atlikto jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistajam nustatytų dinaminių veiksnių balas pakito labai nežymiai – vos 1 balu. Toks pokytis, įvertinus tai, jog šiuo metu M. T. nustatomi dinaminiai veiksniai sudaro 14 balų, yra akivaizdus patvirtinimas, kad pastaruoju metu jokia reali nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pastebima.

13. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, atlieka už nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Nagrinėjant bylą teisme, nustatyta, jog dalį neteisėtai laikytų narkotinių medžiagų M. T. pardavė kitam asmeniui. Taigi, akivaizdu, jog savo neteisėtais veiksmais nuteistasis siekė finansinės naudos. Nepaisant to, atlikdamas bausmę pataisos namuose, jis nedirbo. M. T. skunde nurodo, jog pataisos namuose negalėjo įsidarbinti dėl sveikatos būklės, tačiau nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad ankstesnei Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai jis pateikė negaliojančias darbingumo lygio nustatymo pažymų kopijas. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad nuteistasis pataisos namuose negalėjo įsidarbinti dėl dalinio ar visiško nedarbingumo, byloje nėra. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad M. T., būdamas pataisos namuose, apskritai reiškė abejones dėl poreikio dirbti. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis pataisos namų administracijai yra pateikęs UAB „O“ išduotą pažymą, kad paleistas lygtinai iš pataisos namų, jis turėtų galimybę įsidarbinti šioje įmonėje ūkvedžiu-vairuotoju. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog M. T. kažkada nustatytas dalinis nedarbingumas (darbingumo lygio pažyma galiojo iki 2012 m. rugsėjo 20 d.), yra tik pretekstas nedirbti būtent bausmės atlikimo vietoje. Įvertinęs nuteistojo darbinės motyvacijos stoką duomenų apie priežastis, įtakojusias nuteistojo nusikalstamą elgesį praeityje, kontekste, apygardos teismas abejoja nuteistojo galimybe lygtinio paleidimo atveju gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti jau minėta UAB „O“ pažyma bei nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės dėl jo žmonos gaunamų pajamų. Pažyma apie būsimą M. T. įdarbinimą negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinančia, kad jis, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje. Tuo tarpu iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. vasario mėnesį buvo gautas M. T. ir jo žmonos prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Taigi manyti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, bus finansiškai remiamas dabartinės sutuoktinės, teismas neturi objektyvaus pagrindo. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis nurodė, jog lygtinio paleidimo atveju gyventų kartu su žmona jai priklausančiame nekilnojamame turte, kuomet M. T. su žmona yra inicijavę santuokos nutraukimo procesą, apygardos teismo kolegija kelia pagrįstai abejoja ir jo gyvenamosios vietos turėjimu laisvėje.

14. Tokių išvadų kontekste M. T. skundo argumentai, kad jis, atlikdamas bausmę pataisos namuose, vykdė socialinės reabilitacijos priemones, įgijo vidurinį išsilavinimą ir tekintojo specialybę, buvo skatintas (iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę daugiau kaip 8 metus M. T. skatintas 8 kartus), suteiktų trumpalaikių išvykų metu nustatytų taisyklių nepažeidė, o nuo 2016 m. gruodžio 19 d. atlikto jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pakito 23 balais, nėra pakankami žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui ir sprendimo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimui. Kolegija, darydama tokią išvadą, atsižvelgia ir į tai, kad bausmės atlikimo metu, nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas. M. T. už Lukiškių tardymo izoliatoriuje nustatytų vidaus taisyklių pažeidimą buvo kartą baustas.

15. Nuteistojo skunde akcentuojama, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija jau ketvirtą kartą iš eilės priima nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taip pat teigiama, jog būtent ji sugeba objektyviausiai ir geriausiai įvertinti nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu. Teisėjų kolegija su tokia nuteistojo pozicija sutikti negali. Tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė M. T. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, neatlikdama jokio jos vertinimo, nepasisakydama, kodėl jos nuomone, aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsveria neigiamai jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis dar nuteistajam nustatomus kriminogeninius veiksnius, pastaruoju metu iš esmės nekintantį jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą bei darbinės motyvacijos stoką. Dėl to sutikti su teiginiais, jog Komisija objektyviai įvertino visas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra jokio pagrindo.

16. Apibendrinant konstatuojama, jog teisėjų kolegija, įvertinusi aktualią medžiagą, charakterizuojančią M. T. pataisos procesą bausmės atlikimo vietoje, taip pat atsižvelgdama į tai, jog jis nusikalto ir buvo nuteistas ne pirmą kartą, o nuteistojo įvykdyti nusikaltimai tik sunkėjo, sutinka ne su Komisijos sprendimu taikyti M. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o žemesnės instancijos teismo išvadomis, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, o nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl M. T. skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo M. T. (M. T.) skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.