- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-102-538/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- V. L., J. G., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- notarei Janinai Neverdauskaitei
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Jurijus Stepanovas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovei R. G., ieškovės atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovui V. L., atsakovo atstovams advokatui Jurijui Stepanovui, Kaziui Vainorui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovams J. G., V. L., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui notarei Janinai Neverdauskaitei, dėl sprendimo ir įsakymo dalinio panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti 2007-12-19 sutartį, pagal kurią atsakovas J. G. atsakovui V. L. už 4000 Lt pardavė 1,27 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei panaikinti 2007-12-19 sutartį, pagal kurią atsakovas J. G. atsakovui V. L. už 2000 Lt pardavė 0,14 ha ploto žemės sklypą, esantį, (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją: atsakovui J. G. grąžinti žemės sklypus, o atsakovui V. L. iš J. G. grąžinti 6000 Lt, kurie buvo gauti už parduotus žemės sklypus. Taip pat prašė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-09-14 sprendimą Nr. 55/15450 bei 2007-09-14 įsakymą Nr. 4-5376-(1.3.), kuriais vienam J. G. buvo atkurta nuosavybės teisė į visą asmeninio ūkio naudojimo žemę, neatlygintinai perduodant 1,41 ha ploto asmeninio ūkio naudojimo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pripažinti žemės sklypą, kurio plotas 1,27, ir žemės sklypą, kurio plotas 0,14 ha, esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine R. G. ir J. G. nuosavybe, kurioje abiejų sutuoktinių nuosavybės dalys yra lygios, abiem sutuoktiniams priklauso po ½ dalį šių žemės sklypų ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-09-14 sprendimu bei įsakymu atsakovui J. G. nuosavybė į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo atkurta neatlygintinai perduodant 1,41 ha ploto asmeninio ūkio naudojimosi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas pagal teisės aktus buvo skirta šeimai, t. y. abiem sutuoktiniams, todėl J. G. negalėjo vienas pats be sutuoktinės sutikimo perleisti atsakovui V. L. ginčo žemės sklypų. Kadangi asmeninio naudojimo žemė sklypas buvo skirtas šeimai, Klaipėdos apskrities administracija galėjo priimti sprendimą tik dėl ½ dalies asmeninio ūkio naudojimo žemės dalies sugrąžinimo natūra atsakovui, nes likusi ½ dalis asmeninio ūkio naudojimo žemės priklauso ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės R. G. 80,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei bei 1450,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinei pagalbai apmokėti) atsakovui V. L.. Nurodė, kad atsakovo mama B. G. perleido savo sūnui J. G. savo teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atkūrimą. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise gali priklausyti turtas, jam dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į 1996-04-16 susitarimą, sudarytą tarp atsakovo J. G. motinos B. G. ir atsakovo, padarė išvadą, kad atsakovo motina yra aiškiai išreiškusi valią neatlygintinai perleisti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą savo sūnui, t. y. atsakovui J. G., todėl pripažino, kad šis susitarimas atitinka dovanojimo sutarties prigimtį (Lietuvos Respublikos CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Kadangi šios sutarties pagrindu atsakovui pagal 2007-09-14 Klaipėdos viršininko sprendimą ir įsakymą buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,41 ha žemės sklypą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčo žemės sklypai atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl atsakovui sudarant ginčo sandorius, nebuvo reikalinga gauti sutuoktinės sutikimą.
Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė praleido 1 mėnesio terminą pareikštam reikalavimui dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-09-14 sprendimo bei 2007-09-14 įsakymo, kurių pagrindu J. G. buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,41 ha žemę, neatlygintinai perduodant 1,41 ha ploto asmeninio ūkio naudojimo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus ir byloje esančių įrodymų visumą bei remdamasis Lietuvos Respublikos LR CK 1.125 straipsnio 2 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, pripažino, kad ieškovė apie 2007-09-14 Klaipėdos apskrities sprendimą ir 2007-09-14 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės J. G. į jam tenkantį 1,41 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,41 ha asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini), sužinojo 2007 metų gruodžio pabaigoje, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
1. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad praleido ieškinio senaties terminą dėl administracinio akto nuginčijimo. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. yra numatyta, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos, t. y. termino skundui paduoti eiga siejama su konkretaus administracinio akto įteikimu, o ne subjektyviu suvokimu apie savo teisių pažeidimą. Teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties eigą, turėjo būti nustatinėjama, kada ieškovei buvo įteikti ginčijami dokumentai, o ne kada ji sužinojo apie jų priėmimą, todėl pirmosios instancijos išvados dėl senaties termino yra nepagrįstos.
2. Ieškovė taip pat nesutinka, kad žemės sklypai, kurių pardavimo sandorius ginčija ieškovė, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui J. G.. Mano, kad remtis vien tuo pagrindu, kad žemės sklypai nekilnojamojo turto registro įstaigoje buvo įregistruoti vien atsakovo vardu, nėra pagrindas ginčo sklypus laikyti atsakovo asmenine nuosavybe. Ieškovė mano, kad 2007-12-19 sudaryti sandoriai pažeidžia jos interesus, ir prašo juos pripažinti negaliojančiais, nes asmeninio ūkio naudojimosi žemė pagal teisės aktus buvo skiriama šeimai, t. y. abiem sutuoktiniams, todėl atsakovas negalėjo vienas pats be ieškovės sutikimo perleisti V. L. ginčo žemės sklypų. Nurodo, kad atsakovui J. G. nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo atkurta panaudojant abiem sutuoktiniams priklausančią asmeninio ūkio naudojimo žemę be ieškovės sutikimo, todėl žemės sklypai netapo J. G. asmenine nuosavybe. Be to, nurodo, kad asmeninio ūkio žemės sklypai buvo skirti šeimai, t. y. šių žemių bendrosios jungtinės nuosavybės statusas buvo įtvirtintas LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarime Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-03-16 nutarime Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“, dėl to mano, kad asmeninio ūkio žemė priklauso lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams. Taip pat nurodo, kad atsakovas J. G. buvo nesąžiningas ir ginčo žemės sklypus perleido žymiai mažesne verte nei rinkos vertė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. L. prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas teisingai taikė ieškinio senaties terminą dėl administracinių aktų apskundimo ir šį reikalavimą atmetė pagrįstai. Taip pat nepagrįstas ieškovės teiginys, kad žemės sklypai yra bendra jungtinė nuosavybė, nes tai prieštarauja byloje pateiktiems duomenims. Iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad žemė buvo suteikta tik J. G.. Nuosavybės teisė į žemę jam atsirado nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu.
Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ieškinio senatį taikė pagrįstai, nes vadovaujantis teismų praktika tais atvejais, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens prašymo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo dienos. Taip pat nurodo, kad Žemės reformos įstatymo 15 str. 4 d. ir Atkūrimo įstatymo 4 str. 6 d. reglamentuojama, jog piliečiui perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės sklypui plotą įskaitomas nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas.
Apeliacinis skundas atemstinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl senaties termino.
Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per trisdešimt dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatyta, kad sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima apskrities viršininkas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose reiškiami savarankiški civilinio teisinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Giora“, V. M. ir kt. v. R. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnija ir kt., bylos Nr. 3K-3-588/2008). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-09-14 sprendimu atsakovui J. G. nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu suteikta žemė. Šiame sprendime nurodyta, kad jis įteiktinas J. G.. Taigi ieškovei minimas Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas neturėjo būti įteikiamas. Be to, pažymėtina, kad pagal LR CPK 123 str. 3 d. dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jeigu jie įteikiami kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Šiuo atveju ieškovė R. G. ir atsakovas J. G. yra sutuoktiniai (t. I, b. l. 36), todėl, jeigu dokumentai įteikti sutuoktiniui, jie laikomi tinkamai įteiktais. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad visus dokumentus dėl 1,27 ir 0,14 ha žemės sklypų vyro vardu tvarkė pati (t. I, b. l. 192–193). Vadinasi, ieškovė jau 2007 metais žinojo apie priimtus ginčo administracinius aktus, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės jos sutuoktiniui į ginčo žemės sklypus. Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė praleido terminą pareikštam reikalavimui dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-09-14 sprendimo ir 2007-09-14 įsakymo panaikinimo, todėl pagrįstai šią ieškinio dalį atmetė (LR ABTĮ 33 str. 1 d., LR CK 1.131 str. 1 d.).
Dėl ameninės nuosavybės.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo J. G. buvo įregistruota 1971 metais. Santuokos metu atsakovui J. G. 1994 metais suteikta naudotis 3 ha asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini). 1996-04-16 atsakovo mama B. G. perleido savo sūnui J. G. savo teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atkūrimą (t. I, b. l. 143). 2007 metais atsakovui J. G. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią 1,41 ha žemės sklypo dalį buvusio savininko A. L. nuosavybės teise valdytą 3,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn turėtajam 1,41 ha asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Šiuo pagrindu 1,27 ha ploto ir 0,14 ha ploto žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti vieno atsakovo J. G. vardu. LR CK 3.89 str.1 d. 2 p. nustatyta, kad vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise gali priklausyti turtas, jam dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų nėra matyti, kad turtas, t. y. ginčo žemės sklypas, būtų perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (t. I, b. l. 12–24). Iš 1996-04-16 susitarimo, sudaryto tarp atsakovo J. G. motinos B. G. ir atsakovo J. G., matyti, kad B. G. neatlygintinai perleido savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą savo sūnui, t. y. atsakovui J. G. (t. I, b. l. 143). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šis susitarimas atitinka dovanojimo sutarties prigimtį (Lietuvos Respublikos CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Ir šios sutarties pagrindu atsakovui atkurta nuosavybės teisė į 1,41 ha žemės sklypą, pripažintina atsakovo J. G. asmenine nuosavybe, todėl atsakovui sudarant ginčo sandorius, nebuvo reikalinga gauti sutuoktinės sutikimą.
Ieškovė vadovaudamasi LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-03-16 nutarimu Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ teigia, kad asmeninio ūkio naudojimosi žemė pagal teisės aktus buvo skiriama šeimai, t. y. abiem sutuoktiniams. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad J.G. Gargždų apylinkės Tarybos 1994-01-06 sprendimu Nr. 2 suteikta teisė naudotis 3 ha asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini), sklypu (t. I, b. l. 149). LR CK 4.47 str. yra numatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, tarp jų nėra numatyta, kad nuosavybės teisė įgijama naudojimosi daiktu pagrindu. Taigi iš naudojimosi daiktu neatsiranda nuosavybės teisė. Atsakovas į 1,41 ha žemės sklypą nuosavybę įgijo nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagrindu, t. y. ši aplinkybė lemia asmeninės nuosavybės atsiradimo prigimtį, todėl atsakovas, parduodamas žemės sklypą, kuris jam priklausė asmeninės nuosavybės teise, nepažeidė ieškovės interesų.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Iš ieškovės R. G. atsakovui V. L. priteistinos 300 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui V. L., a. k. (duomenys neskelbtini)