Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-719-290/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-06
Bylos Nr.
1S-719-290/2016
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00155-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
M. D.
Advokatai
Viačeslavas Žarkovas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-719-290/2016
Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00155-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo M. D. gynėjo advokato Viačeslav Žarkov skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje 2016 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 93-247 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad M. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2015 m. vasario 18 d., o pabaiga – 2018 m. birželio 16 d. Neatlikta bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 9 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. balandžio 7 d., dieną).

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2016 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 93-247 nutarė taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, padaryto nusikaltimo pobūdis (padarė sunkų nusikaltimą), atliktos bausmės dydis (atlieka bausmę tik šiek tiek daugiau nei metai laiko) ir elgesys bausmės atlikimo metu. Be to, nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai leidžia abejoti nuteistojo pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinęs visa tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančių charakterizuojančių nuteistąjį teigiamai aplinkybių nepakanka išvadai, kad M. D. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistojo M. D. gynėjas advokatas V. Žarkov, nuteistojo vardu, skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą – taikyti M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad teismo motyvai yra deklaratyvūs, grindžiami prielaidomis, kas neskatina veiksmingos probacijos. Advokato teigimu, teismas plečiamai vertino Socialinio tyrimo išvadas ir viršijo savo kompetenciją. Nurodo, kad teismas turi vertinti, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos.

Skunde tvirtinama, kad M. D. atitinka visus BVK numatytus formalius kriterijus, leidžiančius jam taikyti lygtinį paleidimą. Skundo autoriaus teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis nuo bausmės pradžios atlikimo dirba, nusikalto pirmą kartą, nustatytų įstaigos vidaus taisyklių nepažeidė, nebaustas, vieną kartą skatintas. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Pažymi, kad nors praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, tačiau šiuo metu atpažįsta socialinius veiksmus, kurie gali skatinti nusikalstamumą, socialines situacijas vertina teisingai, formuoja gerus santykius su administracija ir darbdaviais. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nuteistojo gynėjas konstatuoja, kad apylinkės teismas viršijo savo kompetencijos ribas, netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. D. gynėjo advokato Viačeslav Žarkov skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir Socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą M. D. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 32 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Nors tiek Socialinio tyrimo išvadoje, tiek nuteistojo gynėjo skunde nurodoma, kad nuteistasis M. D. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nėra.

Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dirba, mokosi, nėra baustas, net vieną kartą skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą mokymąsi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – nusikalstamo elgesio modelis, netinkamų pažįstamų/draugų pasirinkimas bei tai, kad ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teigiama, jog nuteistasis sugeba įvardinti vietas, kurių reikėtų vengti laisvėje, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie gali skatinti nusikalstamumą, tačiau pripažįsta, kad praeityje buvo įtakotas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis, paleidus jį į laisvę, grįš gyventi į ta pačią gyvenamąją vietą. Nors nuteistasis ir nėra socialiai atsiskyręs, yra patenkintas savo asmenybe, jo savęs vertinimas aukštas ir yra nusiteikęs optimistiškai ateities atžvilgiu, tačiau nuteistojo išsilavinimas vidurinis, specialybės neturi, nors šiuo metu ir mokosi. Ateities darbo planų neturi, planuoja registruotis darbo biržoje. Nors teigė, kad iki nusikalstamos veikos finansinės pajamos būdavo susijusios su darbine veikla, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad M. D. nuteistas už narkotinių medžiagų platinimą, iš ko taip pat neteisėtai gaudavo pajamų. Nors bausmės atlikimo metu dirbo ir gaudavo atlyginimą, tačiau M. D. jo neužtekdavo, jį finansiškai remdavo ir artimieji. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo teigimu, laisvėje alkoholinius gėrimus vartodavo saikingai, tą patį daryti planuoja ir ateityje, išėjęs į laisvę. Narkotinių medžiagų vartojimą neigia, nors kaip ir minėta, jis nuteistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis su tikslu platinti.

Pažymėtina, kad įvertinus M. D. mąstymą ir elgesį, būtent remiantis šiuo aspektu Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys, galintis įtakoti pakartotiną nuteistojo nusikalstamumo riziką. Išvadoje teigiama, kad nuteistasis sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių. Nors M. D. požiūris į neformalias nuteistųjų bendrijos tradicijas neapibrėžtas ir pats jis teigia, kad yra linkęs laikytis neutralios pozicijos, tačiau išvadoje nurodoma, kad dalyvavo bado akcijoje protestuodamas prieš BVK pakeitimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria Socialinėje išvadoje nurodytiems nusikalstamą riziką mažinantiems veiksniams, tokiems kaip tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama darbinė motyvacija bei ateities darbinės veiklos turėjimas, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, nuteistasis grįžta gyventi ten pat, kur gyveno iki nusikalstamos veikos padarymo, o darbo planų neturi, planuoja tik registruotis darbo biržoje, nors iki nusikalstamos veikos padarymo ir turėjo darbą. Kiti veiksniai – finansinių įsipareigojimų neturėjimas, ryšių palaikymas su artimaisiais, pakankami savikontrolės įgūdžiai, gera orientacija situacijoje, geri bendravimo ir socialiniai įgūdžiai taip pat vertintini kritiškai, kadangi šie veiksniai buvo tokie patys ir iki nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismui šie veiksniai nesudaro pagrindo manyti, kad jie turės laukiamą poveikį nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui užkardyti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. D. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiuo atveju, teisėjų kolegija pritaria skundo autoriaus argumentams, kad apylinkės teismas minėtose rekomendacijose įtvirtintomis nuostatomis iš dalies nesivadovavo, o atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą nepagrįstai akcentavo nuteistojo asmenybę, nusikaltimo pobūdį, likusią neatliktos bausmės dalį ir kitus veiksnius. Tačiau įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apygardos teismas daro išvadą, kad teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Atsižvelgiant į visą tai, daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, o ją naikinti nuteistojo M. D. gynėjo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo M. D. gynėjo advokato Viačeslav Žarkov skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Danutė GiačaitėValdas Vitunskas