Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nepilnametės kaltinamosios atstovei Kelmės rajono savivaldybės administracijos

vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Č.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, 9 klasių išsilavinimo, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbanti, Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos 10 klasės moksleivė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos BK 145str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. Š. 2015m. birželio 22d. prieš 02val. 44min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), savo namuose, kambaryje turėdama rankose peilį ir sakydama „papjausiu“ grasino motinai S. K., po to turėdama rankose peilį, eidama link jo ir sakydama „tylėk, žvairy, padursiu“ grasino mažamečiui broliui A. Š., sudarydama nukentėjusiesiems S. K. ir A. Š. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Kaltinamoji D. Š. kaltę faktiškai pripažino ir paaiškino, kad ji gyvena su mama S. K. ir mažamečiu broliu A.. Įvykio dienos, kurios neprisimena, vakare ji girtavo su draugais, po to grįžo į namus paprašyti mamos, kad ši leistų eiti su draugais toliau linksmintis. Mama neleido, todėl ji patriko - pradėjo šūkauti ir isterikuoti, nes buvo stipriai girta. Mamai pasakius „ar vėl žudysies“ susinervinusi ištraukė spintelės stalčių ir trenkė į grindis, iš jo iškrito valgymo įrankiai, tarp jų ir peilis. Mamai pasakė „susirink“ ir išėjo iš namų. Kad būtų peilį paėmusi į rankas ir mamai sakiusi „papjausiu“, neprisimena. Taip pat neprisimena, kad būtų su peiliu puolusi brolį ir jam grasinusi. Gali būti, kad to neprisimena, nes buvo girta ir labai įpykusi. Ar mama su broliu apie įvykį pasakojo tiesą, nežino. Anksčiau jie niekada nėra bandę jos neteisingai apkaltinti.

Anksčiau ji vartodavo alkoholį ir narkotikus, nes turėjo blogų draugų. Grįžusi iš gydymo įstaigų maždaug mėnesį nevartoja nei alkoholio, nei narkotikų, nusprendė nebebendrauti su ankstesniais draugais ir tikisi pakeisti gyvenimo būdą. Su mama ir broliu susitaikė, gyvena kartu. Tiki, kad ateityje nebenusikals.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji D. Š. paaiškino, kad

ji kartu su motina S. K. ir nepilnamečiu broliu A. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), motinai priklausančiuose namuose. 2015-06-21 kartu su iš matymo pažįstamais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus / gėrė alaus kokteilius / ir į namus būdama apsvaigusi nuo alkoholio grįžo naktį, galėjo būti apie 00val. Tuo metu namuose buvo motina su broliu; brolis miegojo, o motina ne. Į namus parėjo tik persirengti, po ko vėl norėjo išeiti, tačiau motina jos nebeišleido ir dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas kambaryje, jį matė ir nuo triukšmo atsibudęs brolis A.. Konflikto metu motina, tikriausiai bijodama, kad ji nepagriebtų peilio, paėmė ant stalo gulėjusį peilį ir padėjo jį į stalčių, po ko ji, būdama labai supykusi ant motinos, iš stalčiaus išėmė visus ten buvusius peilius, metė juos į grindis sakydama „o dabar susirink“ ir išėjo iš namų. Konflikto metu ji nei motinai nei broliui peiliu tikrai negrasino, kad papjaus ir nei vienam iš jų nesakė, kad pati susižalos. Motina ją kaltina nebūtais dalykais norėdama jai pakenkti, nes jos nesutaria / 43 l. /.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą / Lietuvos BPK 273str. 1d. / kaltinamosios D. Š. kaltė įrodyta jos faktiniu prisipažinimu teismo posėdyje, nukentėjusiosios S. K. parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad įvykio naktį, datos neprisimena, duktė D. grįžo namo girta ir paprašė leisti kartu miegoti draugei. Jai nesutikus D. pradėjo triukšmauti, šūkauti, metė į grindis spintelės stalčių, pagriebusi peilį sakė „nusižudysiu, papjausiu“. Pabudęs lovoje gulintis sūnus A. jos paprašė ramintis, tada ji su peiliu rankoje puolė A. sakydama „tylėk, žvairy, papjausiu“. Po to duktė tyčia apvertė pastatytą kibirą su vandeniu ir išėjo iš namų. Ji ir A. tokio jos elgesio išsigando, todėl ji iš karto paskambino į policiją, tačiau atvažiavę policininkai D. neberado.

Po grįžimo iš gydymo įstaigos Klaipėdoje D. alkoholio nevartoja, visada elgiasi normaliai, yra geras vaikas. Tačiau ji mano, kad tai laikinas elgesio pagerėjimas, nes D. nuolat keičia nuomonę. Ji ir A. su D. yra susitaikę, civilinio ieškinio nereiškia ir nori, kad byla dukrai būtų nutraukta jiems susitaikius.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. K. parodė, kad 2015-06-22 jos 16 metų dukra apie 02.50val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Matėsi kad ji yra neblaivi, nuo jos sklido aitrus alkoholio kvapas. Ji paprašė, kad leistų namuose nakvoti kažkokiai draugei, o jai neleidus pribėgo prie spintelės, esančios kambaryje, čiupo iš jos peilį ir jį atkišusi į ją sakė, kad ją papjaus ir tada save pasipjaus. Ji labai išsigando. Tada ji / manytina – D. Š. / puolė prie 13 metų sūnaus A. Š. ir peiliu grasino jį nudurti, o paskui pasiėmusi peilį išbėgo į lauką. Ji iškvietė policiją / 10 l. /.

Apklausta papildomai ji parodė, kad 2015-06-21 vakare, tikslaus laiko nepamena, dukra D. išėjo susitikti su draugais. Į namus ji neblaivi grįžo apie 02.50val. Tuo metu ji su sūnumi A. jau miegojo, o duktė D. buvo išvykusi į Šiaulius. D. pradėjo prašyti, kad leistų namuose pernakvoti kažkokiai jos draugei. Ji nesutiko, todėl namuose kilo didžiulis triukšmas, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Viskas įvyko kambaryje kuriame ji su sūnumi miegojo. Konflikto metu duktė pradėjo elgtis agresyviai ir nebesitvardydama atsidariusi kambaryje stovinčios spintelės stalčių išsitraukė virtuvinį peilį, kurį paklaikusiomis akimis atstačiusi į ją pradėjo šaukti, kad ją papjaus, o po to pasipjaus ar nusidurs pati. Nuo triukšmo prabudo sūnus, kuris pamatęs, kas vyksta, pradėjo D. raminti, sakydamas: „sese raminkis, sese baik“. Po ko duktė, laikydama atkištą peilį, puolė link jo sakydama: „nutilk žvairy, o ir tave padursiu“. Tuo metu sūnus sėdėjo lovoje. Pamačiusi, kas vyksta ir bijodama, kad duktė nesužeistų sūnaus, ji puolė jo ginti, dengdama rankomis ir sakydama dukrai: „baik, raminkis“. Tuo metu D. nesitvardydama ir vartodama necenzūrinius žodžius su peiliu rankoje paskubomis išėjo iš namų; išeidama iš pykčio dar tyčia išvertė kibirą su vandeniu. Kai tik dukra išėjo iš namų, ji paskambino trumpuoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Įvykio metu ji dėl išgąsčio patyrė neturtinę / moralinę / žalą, tačiau jos pinigine išraiška nevertina, o kadangi kitokio pobūdžio žalos nepatyrė, todėl civilinio ieškinio nereikš. Praėjus kiek laiko namuose vėl kilo konfliktas, kurio metu jos duktė D. būdama neblaivi švaistėsi peiliu, grasino prieš save pakelti ranką, todėl ji vėl kvietė policijos pareigūnus, po ko duktė buvo išvežta į Šiaulius ir paguldyta į Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrių. Po kelių dienų duktė iš ligoninės buvo išvežta į Kauno priklausomybės ligų ligoninę. Ligoninėje jos duktė išbuvo iki 07-31, o po to atostogoms dviem savaitėm grįžo į namus. Prabuvusi namuose dvi savaites duktė 08-14 vėl buvo išvežta į Kauną, iš kur 2015-08-20 pabėgo, dėl jos dingimo buvo paskelbta paieška / 21-23 l. /.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu mažametis nukentėjusysis A. Š., gim. 2002m., parodė, kad jis su mama S. K. ir seserimis D. Š. ir D. Š. gyvena (duomenys neskelbtini). 2015-06-21 jis buvo namuose su mama dviese ir miegoti nuėjo apie 23val., sesuo D. buvo išvažiavusi į Šiaulius, o sesuo D. kažkur išėjusi. Naktį jis prabudo nuo triukšmo. Prabudęs pamatė, kad sesuo D., rankoje laikydama peilį, šaukia ant mamos; ką ji šaukė, nepamena, nes viskas įvyko labai staiga ir atsibudęs iš miegų dar nelabai susigaudė, kas vyksta. Pamatęs tai pradėjo sakyti: „sese, raminkis“, bet sesuo nenurimo ir šaukdama: „tylėk žvairy, ar nori pasmeigsiu“ su peiliu rankoje puolė prie lovos, kurioje jis sėdėjo. Sesuo peiliu prieš jį užsimojusi nebuvo, peilį laikė nuleidusi prie kojos, bet buvo labai agresyvi ir jis jos labai išsigando. Pamačiusi kas vyksta, mama puolė jį ginti, užstojo nuo sesers, po ko sesuo su peiliu rankoje išbėgo iš namų ir tą naktį nebegrįžo. Įvykio metu sesuo buvo girta, tai matėsi iš jos išvaizdos. Tai buvo ne pirmas kartas, kai sesuo būdama girta pasiėmusi peilį puola ant mamos, jam su peiliu rankoje grasino pirmą kartą. Po to karto D. nei jam, nei mamai su peiliu nebegrasino / 27-28 l. /.

Nukentėjusioji S. K. į Kelmės rajono PK su telefoniniu pranešimu kreipėsi 2015-06-22d. 02.44min. nurodydama, kad neblaivi nepilnametė duktė D. Š. grasina peiliu, agresyviai elgiasi, puola motiną, daužo daiktus; namuose 1 nepilnametis / 5 l. /.

Tos pačios dienos pareiškimo ir proceso veiksmų atlikimo protokole S. K. įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai / 10 l. /; įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota / 11-13 l. /.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji D. Š. grasino nukentėjusiesiems S. K. ir A. Š. / o ne jį puolė su peiliu, kaip nurodoma kaltinime – 79 l., nes tokia veika nelaikytina grasinimu / juos nužudyti. Visos nustatytos aplinkybės - ji buvo girta, labai pikta / kaip teismo posėdyje nurodė pati - „patrikusi“ /, grasindama rankose turėjo peilį, dėl jos veiksmų S. K. iš karto skambino į policiją – rodo, kad abu nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, todėl jos veika atitinka Lietuvos BK 145str. 1d. Patikslinant kaltinimą nustatoma, kad A. Š. ji ne puolė su peiliu, o grasino jam turėdama rankose peilį, eidama link jo ir sakydama „tylėk, žvairy, padursiu“ / Lietuvos BPK 256str. /. Taip pat patikslinant kaltinimą nustatoma, kad veika padaryta ne 02val. 50min. / 79 l. /, o prieš 02val. 44min., kai kaltinamajai išėjus iš namų S. K. paskambino į PK / 5 l. /.

Kaltinamosios D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji teismo posėdyje faktiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi / Lietuvos BK 59str. 1d. 2p. /. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad ji nusikalto apsvaigusi nuo alkoholio / ko ji neneigia, Lietuvos BK 60str. 1d. 9p. /. Kaltinamajame akte nurodomas / 79 l. / jai 06-22d. 14:14val. nustatymas itin nedidelio laipsnio girtumo / 33 l. / pripažįstamas neturinčiu įrodomosios reikšmės, nes nustatytas praėjus beveik 12val. po įvykio.

Kaltinamoji D. Š. nusikalto pirmą kartą / 50 l. /, būdama nepilnametė, neblaivi įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, bylos nagrinėjimo teisme metu faktiškai pripažino kaltę, dėl savo veiksmų gailisi ir susitaikė su nukentėjusiaisiais / su A. Š. – per jo įstatyminę atstovę, 101 l. /, mokosi. Ji yra du kartus bausta administracine tvarka už girtavimą / 51-52 l. /, anksčiau buvo agresyvi ir probleminio elgesio / 53-55 l. /, taip pat yra duomenų, kad ji grasino šeimos nariams ne pirmą kartą / 22, 28 l. /, dėl ko gali kilti abejonių, jog ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau teismo posėdyje ji pati ir nukentėjusioji S. K. nurodė, jog jos elgesys yra pasikeitęs, ji nebevartoja alkoholio, namuose problemų dėl jos elgesio nėra. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos aplinkybes ir pasekmes, kitą ją charakterizuojančią medžiagą / 56-64 l. /, todėl pripažįstama esant pagrindo / Lietuvos BK 80str. / jos atžvilgiu taikyti Lietuvos BK 93str., ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos BK 93str., baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukiama / Lietuvos BPK 303str. 4d. /, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti / 47-48 l. / panaikinama. Vadovaujantis Lietuvos BK 93str. 2d. jai skiriama auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas maksimalios trukmės laikotarpiui, įpareigojant nustatytu laiku būti namuose, tęsti mokslą ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą / Lietuvos BK 87str. /.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Š., padariusią Lietuvos BK 145str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos BK 93str. 1d. 3p., baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos BK 93str. 2d. paskirti D. Š. auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą dvylikai mėnesių / 12 mėn. /, įpareigojant tęsti mokslą / šiuo metu – Kelmės „Aukuro“ pagrindinėje mokykloje /, būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. Š. panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.