- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-22
- Bylos Nr.
- ATP-554-238/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-06134-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pažeidėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau - Institucija) Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. J. už tai, kad jis 2011-05-22, 3.30 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti automobilį, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį bei gyvenamojo namo tvorą, dėl to sugadintas (apgadintas) svetimas turtas - nulaužtas medis, J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (gyv. (duomenys neskelbtini)), priklausantis automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (gyv. (duomenys neskelbtini)), priklausančio gyvenamojo namo tvora, tai yra padarė LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, R. J., pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau-KET) pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, nes 2011-05-22, 3.30 val., vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį, nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nepranešęs apie eismo įvykį policijai, tai yra padarė LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-06 nutarimu R. J. pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 150 Lt bauda bei pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 3300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu paskirtas bausmes subendrinus, R. J. paskirta galutinė nuobauda – 3300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Teismas nurodė, jog R. J. kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų įrodo eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, VĮ „Regitra“ duomenys, R. M. ir J. V. paaiškinimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, kuriuo jis pripažįsta administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. J. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-06 nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu, padaręs LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog eismo įvykis (nuvažiavimas nuo kelio bei atsitrenkimas į tvorą ir medį) įvyko tamsiu paros metu, esant ganėtinai prastai kelio būklei. Iš karto po įvykio, kuris įvyko apie 3–5 valandą ryto, apeliantas beldėsi į namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris, tačiau jų niekas neatidarė. Tuomet pažeidėjas paliko savo mobiliojo telefono numerį, kad valdos savininkai galėtų su juo susisiekti. Be to, tos pačios dienos 8 valandą ryto apeliantas atvyko pas įvykio vietos namo šeimininkę R. M., su kuria susitarė dėl tvoros remonto. Apelianto nuomone, tokį susitarimą numato Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 232 punktas, o tai, jog eismo įvykis buvo smulkus, pagrindžia aplinkybė, jog iš eismo įvykio R. J. išvažiavo tuo pačiu automobiliu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apelianto veiksmai negalėjo būti traktuojami kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, griežta sankcija apsunkina apelianto teisę sąžiningai užsidirbti pragyvenimui bei buvo paskirta neatsižvelgus į LR ATPK 30¹ straipsnį, suteikiantį teisę skirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija prašo skundžiamo nutarimo nekeisti. Atsiliepime nurodoma, jog KET 234 punktas nurodo, kaip turėtų elgtis vairuotojas, jeigu dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Todėl apgadinęs kitam asmeniui priklausantį turtą ir apie tai žinodamas ir suprasdamas, apeliantas turėjo vadovautis KET 234 punktų reikalavimais, tai yra pasilikti eismo įvykio vietoje bei nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo dalies dėl R. J. pripažinimo kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą pažeidėjas neginčija. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.
Ginčas kyla dėl nutarimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas R. J. pripažino kaltu padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 straipsnio reikalavimus, tai yra pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, nes 2011-05-22, 3.30 val., vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį, nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nepranešęs apie tai policijai.
KET 234 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
LR ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET.
Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad R. J. pažeidė KET 234 punkto reikalavimus ir taikė jo atžvilgiu atsakomybę, numatytą ATPK 130 straipsnyje. Teismo nutarime yra pateikti duomenys ir įrodymai, kurie patvirtina pažeidimo padarymo faktą.
Pažymėtina, kad LR ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. LR ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš LR ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Apeliantas neigia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, teigdamas, jog jis beldėsi į nukentėjusiųjų asmenų namą bei iš karto po įvykio, apie 8 valandą ryto, atvyko susitarti dėl žalos atlyginimo. Tačiau tokią jo poziciją paneigia byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, pasirašytas paties pažeidėjo, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, o taip pat R. M., J. V. ir paties pažeidėjo paaiškinimai apie tai, kad jis namų valdos šeimininkę surado ne kitos dienos rytą, o po kelių dienų. Įvertinus tai bei nesant byloje eismo įvykio deklaracijoje numatytos įvykio schemos, kurią turėjo sudaryti eismo įvykio dalyviai, apeliacinio skundo argumentus, jog dėl minimo įvykio buvo susitarta pagal KET 232 punktą, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pažeidėjo siekį išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesuabejojo aukščiau nurodytų įrodymų patikimumu ir vadovaudamasis šiais įrodymais priėmė nutarimą, kuriuo, be kita ko, nubaudė pažeidėją ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, tai yra už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jo atžvilgiu taikytinos LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Nesutikdamas su šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog LR ATPK 30¹ straipsnis taikytinas tik tais atvejais, kai yra visuma išskirtinių lengvinančių aplinkybių ir duomenų, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą, kurie leidžia daryti išvadą, jog LR ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunks jo darbinę veiklą, susijusią su transporto priemonės vairavimu, išskirtinių LR ATPK 30¹ straipsnio taikymo visumos aplinkybių požymių nesudaro. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, išskirtinėmis aplinkybėmis, taikant švelnesnes nei sankcijoje numatytas nuobaudas, nelaikytinos. Apeliantas iš anksto žinojo, kad jo darbinė veikla yra susijusi su transporto priemonių vairavimu, todėl jis turėjo elgtis atidžiau ir rūpestingiau ir įvertinti galimas neigiamas savo netinkamo elgesio pasekmes.
Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidimą lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į tai, kad apeliantas turėjo galiojančių nuobaudų, apylinkės teismas nuobaudą sankcijoje numatytose ribose paskyrė teisingai, todėl švelninti ją nėra pagrindo.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikinamas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą keisti ar panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Nutartis neskundžiama.