Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2KT-26-430/2025 pagrindu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys H. V., S. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

7. Remiantis (duomenys neskelbtini) mirties liudijimu, nustatyta, kad S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš V. D. gimimo liudijimo matyti, kad S. K. yra pareiškėjos motina. Iš Gyventojų registro 2026 m. sausio 16 d. pažymos Nr. GR.3A-599 apie asmens duomenis nustatyta, kad S. K. turėjo dar du vaikus: H. V. ir S. P.. Iš Nekilnojamojo turto registro 2025 m. gruodžio 4 d. išrašo matyti, kad pareiškėjos motinos S. K. vardu yra registruotas šis turtas: 6400/25600 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro 2025 m. gruodžio 30 d. išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, jame taip pat nėra įregistruotų palikėjos S. K. palikimo priėmimo faktų.

8. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

9. Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mirusiosios S. K. dukra V. D. paveldi pagal įstatymą.

10. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

12. Po S. K. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau V. D. palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą – byloje esančios 2018 m. liepos 5 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. gruodžio 10 d., 2025 m. sausio 5 d., 2025 m. liepos 28 d. paslaugų teikimo sutartys patvirtino, kad V. D. prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), užsakė šio žemės sklypo valymo paslaugas (iškirsti sergančius medžius). Jokie kiti asmenys nėra priėmę S. K. palikimo ir byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog kurie nors kiti asmenys į jį pretenduotų. Suinteresuoti asmenys H. V. ir S. P., kurios taip pat yra pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą, atsiliepimuose į pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti, patvirtino, kad pareiškėja palikimą priėmė, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

13. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad V. D. priėmė po motinos S. K. mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po S. K. mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė po motinos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), likusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po S. K. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.