Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2012-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-379-211-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-12
Bylos Nr.
1A-379-211-2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-02373-2008-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė (pirm.), Regina Pocienė, Audronė Kartanienė
Nuteistasis
A. Š.
Civilinis ieškovas
T. U., K. U., L. U.
Nuorašas

Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-379/2012 m.

Teisėja Galina Taraškevič Teisminio proceso Nr. 1-10-1-02373-2008-8

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.1;1.1.8.1;1.1.6.3;1.1.6.4;1.2.25.4.6; 2.4.6.3.1; 2.4.7;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu

2012 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Reginos Pocienės, Audronės Kartanienės,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,gynėjai advokatei Svetlanai Proninai,nuteistajam A. Š.,vertėjai Boženai Seniut,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžio su 2012-02-09 patikslinimu, kuriuo A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimo bausme 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis LR BK 68 str. A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti 2 metus vairuoti transporto priemones, pradedant skaičiuoti po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Iš nuteistojo A. Š. priteista 54 767,20 Lt neturtinės žalos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. U. naudai atlyginti, 1500 Lt advokato paslaugoms apmokėti; 20 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. U. naudai atlyginti; 20 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. U. naudai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė :

A. Š. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. A. Š. 2008-10-20 apie 20.07 val., vairuodamas asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, link sankryžos su Eišiškių pl., būdamas neblaivus (kraujyje rasta 2,80% (promilės) etilo alkoholio). Vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, važiuodamas pasirinktu ne mažesniu kaip 89 km/h greičiu savo važiavimo krypties 2-a eismo juosta, viršijo leistiną maksimalų 50 km/h greitį gyvenvietėje, artėdamas prie Dariaus ir Girėno g. – Eišiškių pl. šviesoforu reguliuojamos sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, iškilus eismo saugumo grėsmei, laiku nestabdė vairuojamo automobilio, nesugebėjo jo suvaldyti ir sustabdyti, todėl atsitrenkė į priekyje stovėjusio, vairuojamo E. U., automobilio „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Hansa lizingas“, galinę dalį. Nuo smūgio automobilis „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamasis važiuojamojoje dalyje pagal laikrodžio rodyklę, nuslydo į priekį link važiuojamosios dalies krašto, nuslydęs nuo kelio važiuojamosios dalies atsitrenkė į stulpą, jį nulauždamas. Eismo įvykio metu buvo sužaloti: automobilio „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. U., kuris nuo patirtų eismo įvykio metu kūno sužalojimų 2008-10-29 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirė, automobilio „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė N. R., Latvijos Respublikos pilietė, kuriai nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuotini nesunkiu sveikatos sutrikdymu, automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis D. M., kuriam nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nurodo, kad nesutinka su tokiu nepagrįstu ir neteisėtu nuosprendžiu, nes teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą konkrečiam atvejui ir nesiekė, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga bei būtų pasiekti bausmės tikslai. Nuteistasis taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuteistojo manymu, teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad apeliantas buvo ir yra ramaus būdo, sąžiningas, į tai, kad dirba UAB „V“ (duomenys pakeisti), vedęs, turi du mažamečius vaikus, neteistas, taip pat, kad aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, per visą ikiteisminio ir teisminio bylos tyrimo laiką nepadarė jokių nusikalstamų veikų ar pažeidimų, suvokė savo neteisėto veikimo pasekmes ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Apelianto nuomone, teismas pažeidė bausmės individualizavimo principą, o atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, būtų turėjęs įstatyminį pagrindą taikyti LR BK 54 str. 3 d., 62 str. ir paskirti švelnesnę bausmę arba taikyti LR BK 75 str. ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Taip pat apeliantas skunde teigia, kad teismas nuosprendyje net nenurodė konkrečių KET atitinkamų punktų, už kurių pažeidimą jis buvo nuteistas pagal LR BK 281 str.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taip pat yra gavęs nukentėjusiųjų T. U., K. U. bei L. U. prašymą dėl A. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriame teigia, kad su nuteistuoju susitaikė, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino neturtinę žalą, dėl likusios žalos atlyginimo susitarė.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, nuteistasis A. Š. ir jo gynėja skundą palaikė, prašė tenkinti.

Nuteistojo A. Š. skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendis, kuriuo A. Š. , buvo nuteistas, dėl jo veiksmų įvertinimo , dėl bausmės paskyrimo yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nuosprendyje dalyje dėl nuteistajam A. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo keistinas, nes toje dalyje jis yra ydingas.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., 62 str., 75 str. nuostatų taikymo :

Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis A. Š., pirmosios instancijos teismas, skirdamas pastarajam bausmę, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam A. Š. bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybę, nuosprendyje nurodė nuteistojo bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

Nepagrįstas nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad apeliantas dirba UAB „V“ (duomenys pakeisti), vedęs, turi du mažamečius vaikus, neteistas. Kolegija pažymi, kad nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. Š., atsižvelgė tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek į jo asmenybę, į aplinkybes, kad jis po inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo trijų metų laikotarpyje nepadarė naujų nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų, dirba, išlaiko du mažamečius vaikus, todėl jam ir paskyrė mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, arčiau straipsnio sankcijoje nustatyto minimumo. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam A. Š. pagrįstai parinko bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Nuteistasis A. Š. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. t. 1, b. l. 58), beveik dvigubai viršijo leistiną greitį, ir sukėlė itin sunkius bei negrįžtamus padarinius – žmogaus žūtį. Teismas tai įvertino kaip šiurkščiai ir sąmoningai padarytų KET reikalavimų pažeidimo rezultatą, todėl, kolegijos nuomone, teisingai konstatavo, jog bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės tikslams, nustatytiems LR BK 41 str., prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje tokie atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis šiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo( 2K-431/2011, 2K-158/2011 kasacinės baudžiamosios bylos). Nors nuteistasis A. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, tokiais savo veiksmais sukėlė sunkias pasekmes – žmogaus mirtį. Dėl šių aplinkybių nuteistojo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus, numatyta BK 41 str. bausmės paskirtis tampa sunkiai įgyvendinama, nes bausmė tokiu atveju iš tikrųjų realiai nevykdoma. Dėl tų pačių motyvų apeliacinė instancija mano, kad nėra teisinio pagrindo nuteistojo A. Š. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., 62 str. , 75 str. nuostatas.

Dėl pažeidimų, numatytų KET , punktų nurodymo :

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė konkrečių KET atitinkamų punktų, už kurių pažeidimą jis buvo nuteistas pagal LR BK 281 str. Kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismo teisėja skundžiamame nuosprendyje , aprašydama nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nenurodė KET pažeidimų, kuriuos padarė nuteistasis A. Š., punktų, tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, juos įvertino , išdėstydama jam inkriminuojamų Kelių eismo taisyklių pažeidimų punktų dispozicijas bei vėliau motyvuojamoje dalyje nurodė ir jų numeraciją. Vienok , sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 305 str. reikalavimais , nusistovėjusia teismine praktika, esant nusikalstamos veikos blanketinei dispozicijai, yra privaloma, nustatant tokią nusikalstamą veiką, inkriminuoti ir KET punktų pažeidimus, kurių pasekoje kilo pasekmės, darančios kaltininko veiką baudžiamąja nusikalstama veika , todėl nusikalstamos veikos nuosprendis keistinas dalyje, nusikalstamos veikos aprašymo aplinkybes papildant KET pažeidimų, kuriuos padarė apeliantas, punktų numeracija. Toje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 38 str. ar 39 str. nuostatas:

Kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, gali taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės arba jo netaikyti. Šiuo atveju, nors nuteistasis A. Š. nuteistas už neatsargų nusikaltimą (BK 38 str. 1 d.), susitaikė su nukentėjusiaisiais (BK 38 str. 1 d. 3 p.), susitarė dėl žalos atlyginimo (BK 38 str. 1 d. 2 p.), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 38 str. 1 d. 1 p.) ir, nukentėjusiųjų teigimu, yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 str. 1 d. 4 p.), tačiau apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiųjų T. U., K. U. bei L. U. prašymo dėl A. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės netenkina. Pažymima, kad A. Š. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tai yra, vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta 2,80% (promilės) etilo alkoholio), viršydamas leistiną greitį net 39 km/h, nesugebėdamas vairuojamo automobilio suvaldyti ir sustabdyti, atsitrenkdamas į priekyje stovėjusį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo sukeldamas nepataisomas pasekmes. Teismų praktikoje veika, padaryta asmens apsvaigusio nuo alkoholio, traktuojama kaip kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.), o nagrinėjamu atveju ji pripažįstama kaip veikos kvalifikuojantis požymis (BK 281 str. 6 d.). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistajam A. Š. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. prasme netaikytinas , kaip netaikytinas ir LR BK BK 39 str. prasme.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo bausmė, paskirta nuteistajam A. B., savo trukme nėra aiškiai per griežta, yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl ją švelninti, mažinant jos trukmę teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprend ė:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendį pakeisti.

Papildyti A. Š. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymą nuosprendžio aprašomojoje dalyje sekančiai:

Šiais savo veiksmais A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133, 134 punktų reikalavimus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja po jo paskelbimo.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Laureta UlbienėKolegijos teisėjai (parašai) Regina PocienėAudronė KartanienėNuorašas tikras :Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė