- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- eA-3019-415/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00205-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- A. K. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė A. K. T. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 21S33969 (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Pareiškėja privalėjo išvykti iš savo šalies ir prašyti prieglobsčio Lietuvoje, nes išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą, o (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems gyventojams yra grasinama, jie neturi teisių, yra persekiojami, diskriminuojami, negali susirasti darbo. Nurodė, kad, prieš ateinant (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, o po to persikėlė į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) patyrė genocidą, kurį vykdė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) merginos buvo paimtos į vergiją. Pareiškėja asmeniškai su (duomenys neskelbtini) veiksmais nesusidūrė, nes spėjo pabėgti, tačiau bijo dėl savo gyvybės. Tvirtino, jog skundžiamuose sprendimuose buvo nurodyta, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės, tačiau pareiškėja su tuo nesutiko. Paaiškino, jog tam, kad religinei mažumai priklausantis asmuo jaustųsi persekiojamas ir jam grėstų persekiojimo rizika, nėra privalu, kad jis konkrečiai įvardytų persekiotoją. Pareiškėja pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPBB) nustatytus reikalavimus priklauso padidėjusios rizikos asmenų grupei, todėl jos nurodyta grėsmė yra reali.
3. Pareiškėja paaiškino, kad iki šiol (duomenys neskelbtini) nėra sukurta efektyvi jazidų apsaugos sistema, nėra kuriama religinėms mažumoms tolerancija grindžiama socialinė ir kultūrinė aplinka. Atsakovas Sprendime pripažino, kad, remiantis EPPB 2021 m. ataskaita, jazidai įtraukti į padidėjusios rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su persekiojimo grėsme (pavyzdžiui, priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, žmogžudystės, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). Tačiau, priimdamas Sprendimą, atsakovas neįvertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, nesivadovavo naujausia informacija apie pareiškėjos kilmės valstybę, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas turėjo suteikti prieglobstį pareiškėjai dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą, nes smurto ir kankinimų grėsmė yra padidėjusi, o pareiškėjos nuogąstavimai dėl jos saugumo neužtikrinimo atitinka (duomenys neskelbtini) realijas.
4. Pareiškėja teigė, kad ji savo elgesiu neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, geranoriškai bendradarbiavo su institucijomis, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jai nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Draudimas atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas jos lūkesčiui gauti prieglobstį. Tvirtino, jog pareiškėjai prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, surinkti naujausią informaciją apie kilmės valstybę, todėl Sprendimas turėtų būti panaikintas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo trūkumų.
5. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Sprendimu pagrįstai nuspręsta nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.
7. Įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, Migracijos departamentas konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar pareiškėjos asmeninėmis savybėmis. Tvirtino, jog tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl buvo padaryta išvada, jog ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.
8. Pažymėjo, kad pareiškėja savo išvykimą iš kilmės valstybės ir atvykimą į Lietuvą grindžia priklausymu jazidų religinei bendruomenei ir dėl to kylančiomis grėsmėmis, persekiojimu, tačiau nei pati pareiškėja, nei Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino, jog (duomenys neskelbtini) valstybėje šiuo metu jazidai yra persekiojami. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai nurodė, jog nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.
9. Atsakovo vertinimu, 2021 m. EPPB gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis EPPB 2021 m. gairėmis, įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, pareiškėjos gyvenamojoje teritorijoje iki jos išvykimo beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nelemia realios rimtos žalos rizikos. Tvirtino, jog Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, vertindamas, ar pareiškėjai gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjos individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjos situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos nesutikimas su priimtu Sprendimu nesudaro pagrindo jo panaikinti.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas nutarė pakeisti Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
11.1. Pareiškėja buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų kaip neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną. Migracijos departamente 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa, kurios metu ji nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes išpažįsta jazidų religiją, o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra persekiojami. Pareiškėja apie galimybę atvykti į Lietuvą sužinojo per televizorių (į Lietuvą atvyko su savo seserimi ir broliu). 2021 m. spalio 19 d., vykusios apklausos metu, nurodė, kad, prieš ateinant (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, o po to persikėlė į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) patyrė genocidą, kurį vykdė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) merginos buvo paimtos į vergiją, (duomenys neskelbtini) daug prisikentėjo. Pareiškėja asmeniškai su tokiais veiksmais nesusidūrė, nes spėjo pabėgti, tačiau bijo dėl savo gyvybės. (Duomenys neskelbtini)susiduria su diskriminacija, nes (duomenys neskelbtini) yra musulmoniška šalis. (Duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjos tėvas ir dvi seserys, o (duomenys neskelbtini) gyvena brolis, dėdė ir teta.
11.2. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
12. Teismas nustatė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, be kitų šaltinių, analizavo ir EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbtą bendrą situacijos (duomenys neskelbtini) analizę ir rekomendacines gaires, kuriose dėl jazidų pažymima, jog veiksmai, su kuriais gali susidurti šio profilio asmenys, t. y. (duomenys neskelbtini), yra tokio pobūdžio, kad prilygsta persekiojimui (pavyzdžiui, priekabiavimas, sulaikymas, fizinis išpuolis, seksualinė prievarta, nužudymai, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). Kitais atvejais asmenys gali patirti tik diskriminaciją, o individualus vertinimas, ar diskriminacija gali būti prilyginama persekiojimui, turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, ar tai įvairių veiksmų pasekmė; ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokiu rizikos lygiu, kurio reikia, kad būtų pripažįstama visiškai pagrįsta persekiojimo baimė. Individualiai vertinant, ar yra pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojas patirs persekiojamą, turėtų būti atsižvelgiama į riziką turinčias aplinkybes, tokias kaip: kilmės vietovė (pavyzdžiui, gyvena vietovėse, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), asmens dokumentai (jų nebuvimas), lytis ir kt.).
13. Teismas įvertino, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuri pagal EPPB nustatytus kriterijus priskiriama prie padidėjusios rizikos asmenų, galinčių patirti smurtą. Tačiau, vertindamas pareiškėjos individualią situaciją, pažymėjo, kad pareiškėja negalėjo įvardinti jai kylančios konkrečios grėsmės. Teismas nurodė, kad, remiantis oficialiais duomenimis, jazidų genocidą vykdę (duomenys neskelbtini) teritorijų, todėl (duomenys neskelbtini) nebėra persekiojami. Pagal atsakovo surinktą informaciją (duomenys neskelbtini) (dar žinomas kaip (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini). Mieste daugiausiai gyvena (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas apibendrino, kad nenustatyta individualių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.
14. Remdamasis EPPB 2021 m. parengtomis gairėmis, atsakovas nurodė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Įvairiuose (duomenys neskelbtini).
15. Teismas pažymėjo, kad Sprendime buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėja yra moteris. Nors EPPB priklausymą šiai lyčiai priskiria prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau atsakovo surinkta informacija patvirtino, kad, net ir patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepriklauso nei vienai moterų grupei, kurios, anot EPPB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika.
16. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, tai, jog Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos asmenines savybes ir jos santykį su bendra žinoma kilmės valstybės informacija, nerado, o pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu ji dėl išpažįstamos religijos, tautybės, rasės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra persekiojama ar diskriminuojama, taip pat atsižvelgęs į tai, jog pareiškėja gyvena teritorijoje, kurioje beatodairiškas smurtas, remiantis EPPB duomenimis, nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien tik dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti, teismo įvertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Teismas apibendrino, kad Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Bylos duomenys patvirtino ir tai, jog pareiškėja į Lietuvą atvyko ne dėl iškilusios grėsmės, o dėl ekonominių priežasčių, siekdama gyventi Europos Sąjungos valstybėje.
17. Teismo vertinimu, 2021 m. EPPB gairės, kuriomis vadovavosi Migracijos departamentas dėl aktualios situacijos išnagrinėjimo pareiškėjo kilmės šalyje, yra patikimas ir aktualus šaltinis, priimant 2021 m. sprendimus, juolab kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš EPPB tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Vadovaujantis EPPB 2021 m. gairėmis, įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nelemia realios rimtos žalos rizikos. EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Šių aplinkybių pareiškėja jokiais įrodymais nepaneigė, taip pat nepateikė ir naujesnės informacijos, galinčios paneigti Sprendime Migracijos departamento padarytas išvadas.
18. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai – kalėjimas arba mirties bausmė, t. y. pareiškėja neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
19. Tačiau teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjai pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jos padarytam pažeidimui. Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl, atsižvelgiant į tai, Sprendimo dalį pakeitė, nustatydaas, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
20. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
21. Pareiškėjos teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.
22. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad jos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.
23. Pareiškėja dėl jazidų tikėjimo negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos saugumui, įskaitant sveikatą ir gyvybę. Pareiškėja, remdamasi kilmės šalies informacija, prieina prie išvados, jog dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo (duomenys neskelbtini) jai yra nesaugu, o atsakovas šios grėsmės nepaneigė. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad (duomenys neskelbtini) aktyvumas ir strateginis pajėgumas yra sumažėjęs. Teigia, kad (duomenys neskelbtini).
24. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės jazidų tikėjimo moteriai (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymi ir tai, kad yra moteris bei (duomenys neskelbtini) pagal tikėjimą, todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal ,,slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus moterys ir jazidai yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei net pagal du kriterijus (moteris ir jazidų religija), todėl individuali grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjai įrodinėti nereikia. Taip pat pareiškėja akcentuoja, kad EPPB ataskaitoje pateikiami duomenys, kuriais rėmėsi atsakovas, yra vienerių metų senumo ir nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjai kylančios grėsmės parirti beatodairišką smurtą, turėjo ne formaliai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, tačiau sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjo galimybes apsisaugoti.
Šalies argumentai
25. Pareiškėja nurodo, kad jos gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini).
26. Taigi, pareiškėja apibendrina, kad prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
27. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgą terminą, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką iki 3 metų. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
30. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
31. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.
32. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
33. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
34. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).
35. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
36. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d. ir priedo 19 p.), 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė; e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas. Pažymėtina, kad šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė teisingą išvadą, kad Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos asmenines savybes ir jos santykį su bendra žinoma kilmės valstybės informacija nerado, o pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu ji dėl išpažįstamos religijos, tautybės, rasės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra persekiojama ar diskriminuojama. Taip pat pažymėtina, kad apklausos metu pareiškėja nurodė, kad dėl to, jog yra jazidė moteris, negali susirasti darbo, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčio suteikimui (žr., pvz., 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017).
38. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja nenurodė individualių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog ji, būdama (duomenys neskelbtini), savo kilmės šalyje susiduria ar susidurtų (deportacijos atveju) su realia persekiojimo rizika. Pareiškėja taip pat neįvardijo individualių priežasčių, didinančių jos persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš esmės bendro pobūdžio pareiškėjos teiginiai apie nesaugią (duomenys neskelbtini) nepaneigia atsakovo vertinimo, jog pareiškėja neatitinka sąlygų prieglobsčiui ar papildomai apsaugai skirti, numatytų Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose.
39. Pasisakydama apie pareiškėjos teiginius, jog jai, kaip (duomenys neskelbtini) moteriai, grėsmė yra preziumuojama, teisėjų kolegija pritaria tiek pirmosios instancijos teismui, tiek atsakovui, kurie nurodė, jog aplinkybė, jog pareiškėja patenka į EPPB ataskaitoje nurodytą padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, per se (savaime) nereiškia, kad jie yra persekiojami, kadangi ne visi minėto profilio asmenys susiduria su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Tokiais atvejais individualiai turi būti vertinama persekiojimo rizikos tikimybė, atsižvelgiant, be kita ko, į tokias riziką didinančias aplinkybes, kaip kilmės vietovė, turimi asmens dokumentai, lytis. Individualiai vertindamas pareiškėjos situaciją, atsakovas nustatė, kad jos gyvenamjoje vietoje – (duomenys neskelbtini), beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Be to, (duomenys neskelbtini) pareiškėja į Lietuvą atvyko su savo seserimi ir broliu, (duomenys neskelbtini) liko jos tėvas ir seserys, todėl, tikėtina, kad, esant poreikiui, pareiškėja galėtų saugiai gyventi (duomenys neskelbtini).
40. Vertindama pareiškėjos argumentus dėl netinkamai surinktos kilmės šalies informacijos, teisėjų pažymi, kad atsakovas įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat analizavo atskirose (duomenys neskelbtini) teritorijose vykstančius karinius konfliktus, karinių organizacijų veikimo teritorijas, keliamą grėsmę. Migracijos departamentas rėmėsi 2021 m. EPPB ataskaita, kurioje nurodoma, kad šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijos teritorijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šių išvadų dėl beatodairiško smurto lygio.
41. Pareiškėja nurodydama, kad 2021 m. EPPB ataskaita yra vienų metų senumo ir nebeatitinka esamos padėties, iš esmės nepateikia, tai paneigiančių duomenų. Todėl šie pareiškėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
42. Pareiškėja teigia, kad atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Šiame kontekste pažymėtina, kad valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti minėtuose teisės aktuose (Direktyva 2011/95/ES, kuri įgyvendinta Įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas): turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras) ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3979-624/2021). Be to, Tvarkos aprašo 167 punkte nustatyta, kad, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant visų pirma: Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų; kitų ES valstybių narių; Europos prieglobsčio paramos biuro; Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos; Europos Tarybos; kitų tarptautinių organizacijų; nevyriausybinių organizacijų; kitų šaltinių. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su atsakovo atliktu tyrimu, ypač įvertinus aplinkybę, kad pareiškėja nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių, kurios, be kita ko, buvo nurodytos EPPB ataskaitoje. Be to, kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo, atsakovas atliko situacijos pareiškėjos kilmės valstybėje vertinimą (vertino situaciją dėl grėsmės būtent pareiškėjai). Taigi, šie hipotetinio pobūdžio ir neapibrėžti pareiškėjos argumentai atmetami.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų.
44. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria spręsta dėl Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo, o pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nagrinėjimo metu nenustatyti.
45. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjos apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. K. T. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.