- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-18
- Bylos Nr.
- A18.-53-540/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02033-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. J.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK
- Advokatai
- Daiva Mekšraitienė
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., jo atstovei advokatei Daivai Mekšraitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „P. T.“, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinio nusižengimo protokolas A. J. surašytas dėl to, kad 2020 m. spalio 26 d., apie 00.40 val., jis, būdamas girtas (nustatytas 1,89 promilių girtumas), adresu (duomenys neskelbtini), išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tuo įžeisdamas jų, kaip policijos pareigūnų, garbę ir orumą. Tokia A. J. veika protokole kvalifikuota pagal ANK 508 straipsnį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio vakarą namuose jis vaišinosi kartu su draugais. Jiems išėjus, po kurio išgirdo beldimą į duris, o atidarius pamatė, kad prie durų stovi du policijos pareigūnai. Jie teigė, kad pas jį atvyko gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Jokio smurto artimoje aplinkoje negalėjo būti, nes jis gyvena vienas. Pareigūnai pasakė, kad tada reikia skambinti tai moteriai, kuri pranešė apie smurtą, bet jiems paskambinus, pasakė, kad moters telefonas yra išjungtas. Vienas pareigūnas jam įžeidžiančiai pasakė, kad jis čia gyvena kaip statybininkas. Tada pareigūnai pasakė leisti apžiūrėti namą ar tikrai jis vienas gyvena. Jis leido. Pradėjus lipti laiptais A. J. susikeikė „Pizdu, nachui“ ir pasakė, kad skambins savo advokatei, todėl nori pasiimti telefoną. Tik jam pasakius, pareigūnai iš karto jį puolė, uždėjo antrankius, sudavė smūgius ir paguldė ant žemės. Jis pareigūnų nekoliojo ir neįžeidinėjo. Pareigūnai apžiūrėjo jo namus ir nieko neradę jį nusivedė į tarnybinį automobilį bei nusivežė į policijos komisariatą. Ten A. J. prabuvo apie pusantros valandos, buvo patikrinti jo dokumentai ir jis buvo paleistas namo.
Liudytojas Ž. M. parodė, kad įvykio naktį buvo gautas pranešimas, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur vyras muša moterį. Nuvykus nurodytu adresu, duris atidarė vyriškis, kaip vėliau nustatyta A. J.. Į namo vidų vyriškis įsileido geranoriškai. Jam buvo paaiškinta, kad pareigūnai atvyko pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Vyriškiui buvo pasakyta, kad pareigūnai nori apžiūrėti namą ir įsitikinti ar name nėra moters, kuri pranešė apie smurtą. Vyriškis suagresyvėjo. Jis pradėjo mosuoti rankomis bei sakyti: “ Eikit kur norit, žiūrėkit kur norit“ ir kitus necenzūrinius žodžius, kurie nurodyti tarnybiniame pranešime. Kadangi vyras tapo agresyvus, todėl siekiant apsaugoti tiek jo sveikatą, tiek pareigūnų, jam buvo uždėti antrankiai. Po sulaikymo jis norėjo skambinti advokatei, bet tai padaryti jam nebuvo leista. Sulaikius vyrą, buvo apžiūrėtos namo patalpos, tačiau kitų asmenų jame nebuvo rasta. Nuvežus į policijos komisariatą, A. J. elgėsi ramiai.
Liudytojas D. N. parodė, kad atvykus pagal pranešimą į namą, A. J. juos įsileido geranoriškai. Jam paaiškinus, kad pareigūnai nori patikrinti gautą informaciją ir todėl reikia apžiūrėti namą, vyriškis leido apžiūrėti namą, tačiau lipant į antrą aukštą, jis pradėjo pareigūnus kolioti, sakyti: „Eikit nachui pyderai, mentai, čia nieko pas mane nėra“. Kadangi jis pasidarė agresyvus, pradėjo mojuoti rankomis, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Tada vyriškis pradėjo grasinti, jog jie bus atleisti iš darbo ir kad nori paskambinti savo advokatei. Apžiūrėjus namą, A. J. buvo pristatytas į policijos komisariatą.
Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl sulaikyto asmens, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 26 d., apie 00.16 val. buvo gautas pranešimas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur paskambinusi moteris pasakė, kad kažkas mušė ir ryšys nutrūko, perskambinti nepavyko. Adresas nustatytas pagal VND. Apie 00.32 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), visame name degė šviesos, todėl nuspręsta užeiti ir pažiūrėti ar viskas gerai. Pabeldus į duris, jas atidarė akivaizdžiai neblaivus vyras, jis iškarto buvo pasipiktinęs pareigūnų apsilankymu. Jam mandagiai bandant paaiškinti, kad iš šio adreso buvo gautas moters pagalbos skambutis, kad ją muša ir kad jie privalo įsitikinti ar viskas gerai ir nėra nukentėjusiųjų žmonių, vyras pradėjo ant jų šaukti, elgtis agresyviai, sakyti „ko blet iš manęs norit, pyderai jūs“, tuo įžeisdamas uniformuotus policijos pareigūnus. Pasakius vyrui, kad jis bus sulaikytas už pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą, jis atsakė, kad jie neturi teisės jo išvežti iš namų, jis gali savo namuose kalbėti ir daryti ką nori. Vyrui buvo uždėti antrankiai, toliau apžiūrint gyvenamąsias patalpas, jis buvo agresyvus, sakė, kad skambins savo advokatei ir pareigūnai turės daug „reikalų”. Apžiūrėjus namą, nukentėjusios moters nebuvo. Susisiekus su Kauno VPK budėtoju, buvo paaiškinta, kad pranešėjos telefono numeris yra išjungtas. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno AVPK OVS. Sulaikytajam A. J. nustatytas 1,89 promilių girtumas (b. l. 2); pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, iš kurio matyti, kad 2020 m. spalio 26 d., 01.09 val. A. J. buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas (b. l. 4); alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 5); administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 6); diskas su vaizdo įrašu (b. l. 51).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. kaltės nepripažindamas nurodė, jog tik lipant laiptais jis galėjo susikeikti „Pizdu, nachui“, nes tuo metu jis norėjo paskambinti advokatei ir todėl norėjo grįžti į rūsį pasiimti telefoną. Jo teigimu, jis daugiau jokių įžeidžiančių žodžių policijos pareigūnų atžvilgiu neišsakė. Iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų Ž. M. ir D. N. parodymų matyti, kad jiems atvykus į A. J. namą, pastarasis juos įsileido geranoriškai, o netrukus paprašius leisti apžiūrėti namo vidų, jis iš pradžių su tuo taip pat sutiko. Toliau analizuojant policijos pareigūnų duotus parodymus matyti, kad liudytojai davė skirtingus parodymus dėl tolesnės įvykio eigos. Liudytojas Ž. M. nurodė, jog vyriškiui pasakius, kad pareigūnai nori apžiūrėti namą ir įsitikinti ar name nėra moters, kuri pranešė apie smurtą, vyriškis suagresyvėjo ir pradėjo mosuoti rankomis bei sakyti: “ Eikit kur norit, žiūrėkit kur norit“ ir kitus necenzūrinius žodžius. Kadangi vyras tapo agresyvus, todėl siekiant apsaugoti tiek jo sveikatą, tiek pareigūnų, jam buvo uždėti antrankiai. Po sulaikymo jis norėjo skambinti advokatei, bet tai padaryti jam nebuvo leista. Tuo tarpu liudytojas A. N. parodė, kad vyriškiui paaiškinus, kad pareigūnai nori patikrinti gautą informaciją ir todėl reikia apžiūrėti namą, vyriškis leido apžiūrėti namą, tačiau lipant į antrą aukštą, jis pradėjo pareigūnus kolioti, sakyti: „Eikit nachui pyderai, mentai, čia nieko pas mane nėra“. Kadangi jis pasidarė agresyvus, pradėjo mojuoti rankomis, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Analizuojant pareigūno Ž. M. tarnybinį pranešimą matyti, kad jame nurodyta, jog pabeldus į duris, jas atidarė akivaizdžiai neblaivus vyras, kuris iškarto buvo pasipiktinęs pareigūnų apsilankymu, o jam mandagiai bandant paaiškinti, kad iš šio adreso buvo gautas moters pagalbos skambutis, kad ją muša ir kad jie privalo įsitikinti ar viskas gerai ir nėra nukentėjusiųjų žmonių, vyras pradėjo ant jų šaukti, elgtis agresyviai, sakyti „ko blet iš manęs norit, pyderai jūs“, tuo įžeisdamas uniformuotus policijos pareigūnus. Įvertinus išanalizuotus duomenis, konstatuojama, kad policijos pareigūnų Ž. M. ir A. N. parodymai nesutampa tarpusavyje atskirose detalėse bei tarnybiniame pranešime nurodytoms įvykio aplinkybėms, todėl jų nėra pakankamo pagrindo pripažinti patikimais A. J. kaltės įrodymais. Be to liudytojų nurodytas įvykio aplinkybes paneigia byloje esantis vaizdo įrašas. Iš jo matyti, kad tiek policijos pareigūnams atvykus, tiek ir paprašius leisti apžiūrėti namą, A. J. geranoriškai tiek juos įsileido, tiek ir leido apžiūrėti namą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad patys policijos pareigūnai su juo bendravo nepakankamai pagarbiai bei vartojo necenzūrinius žodžius. Iš vaizdo įrašo matyti, kad visiems trims tiek būnant rūsyje, tiek lipant laiptais, A. J. nebuvo agresyvus ir nemojavo rankomis, o tik lipant laiptais jis pasakė, kad nori paskambinti advokatei. Jokių keiksmažodžių ar pareigūnus įžeidžiančių žodžių iš A. J. pusės negirdėti, tačiau matyti, kad iš karto pareigūnai prieš jį panaudoja jėgą bei uždeda antrankius ir pasodina ant grindų, po ko vienas iš pareigūnų apžiūri namą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vedant į tarnybinį automobilį A. J. taip pat nebuvo agresyvus ir nekoliojo ar kitaip neįžeidinėjo policijos pareigūnus. Kitų įrodymų, kuriuos būtų pagrindas pripažinti patikimais A. J. kaltės įrodymais, byloje nėra.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, pagal įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas; tai reiškia, kad administracinė atsakomybėn patraukto asmens pažeidimas nėra preziumuojamas, o turi būti nustatomas dėl kiekvieno jo sudėties požymio. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti kaltę tenka tyrimą vykdančioms institucijoms. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai (in dubio pro reo). Taigi visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Teismo baigiamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visos abejonės vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Esant visoms aukščiau išdėstytoms ir teismo aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, jog byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog A. J. 2020 m. spalio 26 d., apie 00.40 val., būdamas girtas, adresu (duomenys neskelbtini), išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tuo įžeisdamas jų, kaip policijos pareigūnų, garbę ir orumą. Taigi konstatuojama, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, padarymo, todėl pradėta teisena nutrauktina, nesant jo veikoje minėto administracinio nusižengimo požymių ( ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną A. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 508 straipsnį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.