Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis E. D. B.. Jis testamento nepaliko, pirmos ir antros eilės įpėdinių nėra: vaikų neturėjo, palikėjo tėvai mirę, todėl visą palikimą paveldi sutuoktinis. Po sutuoktinio E. D. B. mirties likusį palikimą pareiškėja priėmė faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Mirus E. D. B., O. B. liko gyventi tame pačiame jiems su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame iki šiol tebegyvena. Naudojasi visais po sutuoktinio mirties likusiais nekilnojamaisiais daiktais - baldais, buitiniais namų apyvokos reikmenimis. Mirusio E. D. B. turto dalis netapo bešeimininkiu turtu. Jis buvo ir yra prižiūrimas, tvarkomas, juo naudojamasi, mokami visi reikiami mokesčiai. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą O. B. nesikreipė manydama, kad turtui esant registruotam jos vardu ir nesant kitų įpėdinių, visa sutuoktiniui tekusi turto dalis savaime atitenka jai ir daugiau jokių su palikimu susijusių reikalų tvarkyti nebereikia. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, likusį po E. D. B. mirties, nes yra praleistas įstatymo nustatytas terminas paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos O. B. sutuoktinis E. D. B. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-9). (duomenys neskelbtini) notarų biuras 2022 m. gegužės 27 d. pranešime nurodė, kad dėl mirusio E. D. B. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b. l. 10). Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu O. B. vardu registruotas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Butas) su priklausiniais (b. l. 11-13). Pareiškėja ir UAB „(duomenys neskelbtini) vandenys“ 2015 m. rugpjūčio 13 d. sudarė Geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir/ar nuotekų tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjos adresas nurodytas - (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 15). UAB „(duomenys neskelbtini) vandenys“ 2022 m. birželio 6 d. rašte nurodė, kad O. B. už Bute tiektas šalto vandens paslaugas atsiskaitė iki 2022 m. birželio 1 d. (b. l. 16). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vietinės ūkio ir turto valdymo skyriaus 2022 m. birželio 6 d. rašte nurodyta, kad pareiškėja, gyvenanti Bute, už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2022 m. gegužės 31 d. nėra skolinga (b. l. 17). UAB „Ignitis“ informaciją apie apmokėtą elektros energiją adresu: (duomenys neskelbtini), adresuoja pareiškėjai (b. l. 18). Pareiškėja gyvenamąją vietą nuo 1991 m. balandžio 17 d. deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymoje apie šeimos sudėtį nurodyta, kad pareiškėjos šeimą sudaro tik O. B. (b. l. 6).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Pagal CK 5.13 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad O. B. po sutuoktinio E. D. B. mirties praleido terminą palikimui priimti pagal įstatymą. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos anksčiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pareiškime pateikti pareiškėjo paaiškinimai, patvirtina, kad O. B. po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. mirus E. D. B. liko gyventi jų santuokos metu įgytame bute, tvarkė, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius, dėl ko nėra įsiskolinimo už Butą, savo gyvenamąją vietą nuo 1991 m. balandžio 17 d. yra deklaravusi sutuoktinio palikto turto adresu. Byloje nėra duomenų, kad po E. D. B. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja O. B. po sutuoktinio E. D. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po E. D. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė O. B..

Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuotų paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pavelde?jimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio E. D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.