- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- eI3-2230-979/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07843-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- V. Ū.
- Atsakovas
- Lietuvos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ū. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. Ū. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Vilniuje 2023 m. kovo 3 d. ekspertinį nutarimą (toliau – Ekspertinis nutarimas) ir iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą. Pareiškėjas reikalavimus grindžia tuo, kad norėdamas dirbti policijoje 2020 m. Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijai pateikė prašymą įstoti į Lietuvos policijos mokyklą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotosios medicininės ekspertizės 2020 m. liepos 20 d. pažymoje Nr. 848 (toliau – Pažyma) nurodyta, kad yra netinkamas tarnybai „pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I-II skiltis“. Pareiškėjas mano, kad netinkamas statutinių pareigūnų tarnybai asmuo negali būti tuo pačiu pripažintas tinkamu tarnauti „karo, šaulio koviniame būryje“, nes krašto apsaugos sistemos reikalavimai į tarnybą šaukiamo asmens sveikatai yra griežtesni dėl sudėtingesnių tarnavimo sąlygų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime nurodo, kad Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamentas atstovauja Lietuvos kariuomenės ir jos padalinių interesams, įskaitant Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybą visose bylose Lietuvos Respublikos teismuose, todėl atsiliepimas teikiamas Lietuvos kariuomenės vardu. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skundu, tuo pagrindu, kad:
2.1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – įstatymas) 65 straipsnio 5 dalis, be kita ko, numato, kad asmenų šaukiamų į tikrąją karo tarnybą sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Įgyvendinant šią nuostatą Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – Karo medicinos tarnyba) Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisė Vilniuje (toliau – Komisija) atlikdama karinę medicinos ekspertizę, vadovaujasi Karinės medicinos ekspertizės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Ekspertizės nuostatai), ir Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais bei Sveikatos būklės įvertinimo metodika, patvirtintais Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir Sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“.
2.2. Pareiškėjo, šaukiamo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, sveikatos būklė ir tinkamumas vertinamas pagal Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir Sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijai), lentelės 1 skiltį. Sveikatos grupę nustato Karo medicinos tarnybos Komisijos pirmininkas, įvertinęs gydytojų specialistų ekspertines išvadas, nustatytus apribojimo laipsnius ir bendrą asmens sveikatos būklę.
2.3. Pareiškėjui 2023 m. sausio 30 d. – 2023 m. kovo 30 d. Karo medicinos tarnybos Komisijoje buvo atliekama karinės medicinos ekspertizė. Karinės medicinos ekspertizės metu buvo atsižvelgiama į Pažymoje nurodytus sveikatos sutrikimus, pareiškėjui buvo skirtas papildomas vizitas pas (duomenys neskelbtini), pareiškėjo šeimos gydytojas pareiškėją siuntė (duomenys neskelbtini) konsultacijai. Įvertinus visus paskirtų tyrimų ir konsultacijų rezultatus, pareiškėjas pripažintas tinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai pagal D sveikatos grupę su 5 laipsnio apribojimu.
2.4. Pažymi, kad Karo medicinos tarnyba yra vienintelė institucija, įgaliota tikrinti asmenų sveikatos būklę ir nustatyti jų tinkamumą atitinkamos rūšies karo tarnybai, t. y. kitos institucijos ar įstaigos, neturi teisės nustatyti asmens tinkamumą ar netinkamumą karo tarnybai pagal sveikatos būklę. Nurodo, kad vertinant to paties asmens tinkamumą nuolatinei tarnybai vidaus reikalų sistemoje ir tinkamumą karo tarnybai – išvados skiriasi, kadangi teisės aktų, kuriais vadovaujasi atitinkamos institucijos, kriterijai nėra vienodi. Be to, aukštesni reikalavimai sveikatai keliami stojant į profesinę karo tarnybą ar kai yra vertinamos galimybės vykti į realią karinę misiją, tuo tarpu, vidaus reikalų ministerijos pareigūnams nuolat vykdant padidintos rizikos tarnybą keliami reikalavimai sveikatai yra aukštesni nei šauktiniui taikos metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamos bylos dalykas – Ekspertinio nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas.
4. Byloje nustatyta, kad Ekspertinio nutarimo pagrindu išduota 2023 m. kovo 3 ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 750 (toliau – Ekspertinio nutarimo pažyma). Pareiškėjas pripažintas tinkamu pradinei karo tarnybai pagal Kriterijų lentelės 1 skiltį ir nustatytą D sveikatos grupę. Ekspertinio nutarimo pažymoje nurodytos rekomendacijos: 1) nerekomenduojama dirbti žemos aplinkos temperatūros sąlygomis; 2) nerekomenduojama dirbti padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis (darbui suspaustame ore, darbai po vandeniu, kai naudojama nardymo įranga); 3) nerekomenduojama dirbti sumažėjusio atmosferos slėgio sąlygomis.
5. Pareiškėjas nesutikdamas su Ekspertiniu nutarimu kreipėsi į teismą, nesutikimą grįsdamas tuo, kad pagal Pažymoje nurodytus sveikatos duomenis yra netinkamas darbui vidaus reikalų sistemoje, todėl negali būti pripažintas tinkamu privalomajai karo tarnybai.
6. Įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, privalomoji pradinė karo tarnyba – karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę vienu iš Karo prievolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis nurodo, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje.
7. Karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (Karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 6 dalis). Karo prievolės įstatymo 36 straipsnyje nurodyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir periodiškumu karo prievolininkų sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų, krašto apsaugos sistemai nepriklausančių, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Mobilizacijos metu Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų sveikatą tikrina ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.
8. Ekspertizės nuostatų 12 punkte nurodyta, kad karo prievolininkus, šaukiamus į privalomąją karo tarnybą, stojančius į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, atlikti medicinos ekspertizės siunčia Lietuvos kariuomenės padalinio, kuriam pavesta administruoti karo prievolę, viršininkas (vadas) ar jo įgaliotas asmuo. Medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais, patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru (Ekspertizės nuostatų 22 punktas). Atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimtį nustato Karo medicinos tarnybos vadas (Ekspertizės nuostatų 24 punktas).
9. Komisijos gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (Ekspertizės nuostatų 26 punktas).
10. Vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, komisijos gydytojas priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkanti kriterijuose nustatyta ligų grupė, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), apribojimo laipsnis ir rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai, kurios teikiamos Karo medicinos tarnybos vado nustatyta tvarka atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. Apribojimo laipsnis nerašomas, kai tarnyba atidedama, asmuo pripažįstamas netinkamu tarnybai (Ekspertizės nuostatų 27 punktas).
11. Ekspertinė išvada – tai komisijos gydytojo specialisto, šeimos gydytojo ar karinės gydytojų konsultacinės komisijos išvada, pateikta atlikus tiriamo asmens sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę (Ekspertizės nuostatų 5.2 papunktis). Ekspertiniame nutarime nurodoma nustatyta sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma) ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis, tinkamumas tarptautinei operacijai, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai (Ekspertizės nuostatų 33 punktas).
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Medicininių klausimų sprendimas (diagnozių nustatymo pagrįstumas, tyrimų rezultatų vertinimas ir pan.) yra už teismo kompetencijos ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2934/2012). Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju turi būti nustatyta, ar Komisija, atlikdama pareiškėjo tinkamumo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą specializuotą medicininę ekspertizę, laikėsi teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktą Medicinos ekspertizės aktą Nr. 750/2023, neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjo sveikatos patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, t. y. buvo atliktas realus pareiškėjo sveikatos patikrinimas. Pareiškėjo atžvilgiu Medicinos ekspertizės akte Nr. 750/2023 esančioje Ekspertinių išvadų lentelėje ekspertinė išvada įrašyta, Komisijos pirmininko priimtas Ekspertinis nutarimas bei Ekspertinio nutarimo pažyma surašyta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, jų pateikimo turinys atitinka nustatytą teisinį reguliavimą.
14. Pareiškėjas skunde pažymi, kad pagal Pažymoje nurodytus sveikatos duomenis yra netinkamas darbui vidaus reikalų sistemoje, todėl negali būti pripažintas tinkamu privalomajai karo tarnybai. Teisėjų kolegija vertinimu, Komisija priimdama Ekspertinį nutarimą, atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi visų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Ekspertinis nutarimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis: diagnostiniais tyrimais ir gydytojų konsultacijomis, be kita ko, atliktomis 2023 m. sausio 30 d. – 2023 m. kovo 30 d. laikotarpyje, kai Pažyma surašyta 2020 m. liepos 20 d., – tai patvirtina, kad priimant Ekspertinį nutarimą buvo įvertinta esama pareiškėjo sveikatos būklė, todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog Komisija priimdama Ekspertinį nutarimą neatsižvelgė į Pažymoje nurodytą pareiškėjo sveikatos būklę yra nepagrįsti ir visiškai nemotyvuoti.
15. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti jų tinkamumą atitinkamos rūšies karo tarnybai, yra Karo medicinos tarnyba. Jokios kitos institucijos ar įstaigos, neturi teisės nustatyti asmens tinkamumą ar netinkamumą karo tarnybai pagal sveikatos būklę. Medicininę asmenų pašauktų, atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, sveikatos būklę išimtinai vertina tik Komisija. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su jo pripažinimo kaip netinkamo pagal sveikatą, teikiant kaip tai pagrindžiantį įrodymą Pažymą, surašytą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos, yra atmestini.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktą Medicinos ekspertizės aktą Nr. 750/2023, neturi pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad Ekspertinis nutarimas neatitinka pareiškėjo realios sveikatos būklės. Atsakovė, priimdama Ekspertinį nutarimą, rėmėsi nepaneigtomis gydytojų išvadomis, buvo išanalizuotos pareiškėjo buvusios (esamos) ligos ir (ar) sveikatos sutrikimai. Darytina išvada, kad Komisija visapusiškai, objektyviai ir pakankamai išsamiai įvertino tiek faktines aplinkybes, tiek ir pareiškėjo medicininius dokumentus, kiek tai susiję su pareiškėjo sveikatos sutrikimais, pasisakyta medikų, specialistų dėl pareiškėjo sveikatos sutrikimų ir priimtas sprendimas, atitinkantis Komisijos kompetenciją – Ekspertinis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl klausimo perdavimo Komisijai nagrinėti iš naujo.
17. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Ū. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.