Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-06-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1856-1058/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-17
Bylos Nr.
A5.-1856-1058/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01435-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Giedrė Telksnienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. L.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1856-1058/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01435-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. birželio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui K. B.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L., vykdydamas savarankišką individualią (duomenys neskelbtini) veiklą nuo 2020 m. sausio 20 d., būdamas darbdaviu 2020 m. gegužės 20 d. ir 21 d. leido dirbti jo naudai darbuotojams - vidaus apdailininkams, tinkuotojams Azerbaidžano piliečiui R. A. (R. A.) ir Uzbekistano piliečiams O. T. (O. T.) bei U. K. (U. K.), atlikinėti apdailininkų funkcijas statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių bei nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie R. A., O. T. ir U. K. įdarbinimus vieną dieną iki jų darbo pradžios. Šiais veiksmais M. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, taip pat Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Į teismo posėdį atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jis buvo informuotas tinkamai bei laiku (b. l. 2), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, administracinio nusižengimo protokole atsakomybėn traukiamas M. L. nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutaria bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje darbo inspekcijos atstovas palaikė administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, prašė skirti M. L. nuobaudą sankcijos ribose.

Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo M. L. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi (b. l. 2).

Tyrimo metu atsakomybėn traukiamas M. L. paaiškino, kad nuo 2020 m. sausio 20 d. vykdo individualią veiklą – (duomenys neskelbtini) darbus. 2020 m. gegužės 21 d., (duomenys neskelbtini) objekte atlikinėjo tinkavimo darbus Azerbaidžano pilietis R. A. ir Uzbekistano piliečiai O. T. bei U. K., juos susirado per pažįstamus ir jie turėjo atlikti tinkavimo darbus. Iki patikrinimo momento, t. y. gegužės 21 d. jie dirbo dvi dienas, norėjo apsižiūrėti ar jie moka dirbti ir būtų juos įdarbinęs, tačiau nespėjo, dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be paties M. L. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai: M. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2); nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gegužės 21 d., apie 10.10 val. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – VDI) darbo inspektoriai K. B. ir A. B. atliko planinį patikrinimą dėl galimo nelegalaus darbo statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), kur vykdomi (duomenys neskelbtini) statybos darbai. Patikrinimo metu nustatyta, kad vidaus apdailos darbus vykdė Azerbaidžano pilietis R. A. ir Uzbekistano piliečiai O. T. bei U. K., kurie nurodė, kad dėl darbo tarėsi su asmeniu vardu M., tai jo objektas, juos žadėjo įdarbinti. Jie paskambino telefonu ir į statybvietę atvyko asmuo pateikęs M. L. vardu išduotus asmens tapatybės dokumentus ir nurodė, kad darbuotojai dirba antrą dieną, jis vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą ir ketina juos įdarbinti, tačiau dar nespėjo (b. l. 3-4); tyrimo veiksmų protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo atliktas patikrinimas statybų objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Tikrinimo metu minėtame objekte užfiksuoti dirbantys tinkavimo darbus Azerbaidžano pilietis R. A. ir Uzbekistano piliečiai O. T. bei U. K.. Į objektą atvyko M. L., kuris paaiškino, kad minėti užsieniečiai dvi dienas šiame objekte atlieka tinkavimo darbus jo pavedimu pagal UAB „L“ įgaliojimą, išduotą 2020 m. balandžio 1 d. Darbo sutartys šiai dienai nepasirašytos, planuojama artimiausiu metu pasirašyti. R. A. paaiškino, kad paprastai jie dirba nuo 9 val. iki 15-16 val. Nustatyta, kad užsieniečiai R. A., O. T. ir U. K. dirba objekte be darbo sutarčių (b. l. 7); iš VSDFV informacinės sistemos išrašo matyti, kad M. L. nuo 2020 m. sausio 20 d. vykdo individualią veiklą (b. l. 13).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį darbdaviu gali būti ir kiekvienas veiksnus fizinis asmuo, taigi ir vykdantys individualią veiklą asmenys turi teisę įdarbinti kitus asmenis sudarant darbo sutartis, todėl jie taip pat gali būti ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo atsakomybės subjektais.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. L., vykdydamas individualią statybų bei apdailos veiklą, statybos objekte (duomenys neskelbtini), leido dirbti Azerbaidžano piliečiui R. A. ir Uzbekistano piliečiams O. T. bei U. K. apdailos ir tinkavimo darbus, prieš tai neįforminęs su jais rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jų darbo pradžią. Nelegalaus darbo tyrimo akte ir tyrimo veiksmų protokole užfiksuota, kad VDI atliekant patikrinimą statybos objekte buvo rasti dirbantys R. A., O. T. ir U. K., jie atliko tinkavimo darbus, t. y. atliko rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas darbdavio naudai, nurodytame objekte asmenys dirbo antrą dieną. Minėti asmenys nurodė, kad dėl darbo tarėsi su M. L. ir juos buvo planuojama įdarbinti, be to, R. A. nurodė ir konkretų darbo laiką, kuriuo jie dirbo, kas atitinka darbo teisinių santykių požymius. Atsakomybėn traukiamas M. L. neneigė, kad R. A., O. T. ir U. K. dirbo jo statybos objekte, nors su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniams skyriui. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad M. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis) ir nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nelegaliai dirbo trys asmenys). M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama M. L. asmenybė – Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis baustas administracine tvarka, tačiau pakankamai seniai, už analogiško nusižengimo padarymą nebaustas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti M. L. paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 000 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20116197524.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Telksnienė