Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Rugilei Gerdvilienei, Ritai Šalkauskienei, Skaistei Budinavičiūtei, Editai Ugianskienei, Laimai Mickevičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatorininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. 2018 m. birželio 17 d. apie 19.30 val. gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,15 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu atidarydamas nukentėjusiojo A. S. kiemo vartus jais prispaudė A. S. ranką, įsibrovęs į kiemą viena ranka apglėbęs A. S. kaklą, kita ranka suduodamas smūgius kumščiais, taip bendrai ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje, padarė odos nubrozdinimus nosyje, kairiame žaste, poodines kraujosruvas dešiniame žande, kairiame žaste ir nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. S..

Iš 2018 m. birželio 17 d. apžiūros protokolo (1 t., b. l. 85-92) matyti, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), privačioje teritorijoje, kurioje stovi mūrinis vieno aukšto namas. Pietrytinėje teritorijos pusėje matomi vartai į kiemą, kur yra tikroji įvykio vieta. Šalia vartų stovi mėlynos spalvos automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos danga – gruntas, peraugęs reta žole. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų ar objektų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nematyti.

2018 m. birželio 18 d. apžiūros protokole (1 t., b. l. 100-102) užfiksuota, kad prisijungus prie Policijos registruojamų įvykių registro ROIK: Nr. 0118000314860 matomas įkeltas failas su filmuota medžiaga. Įjungus vaizdo įrašą matyti praplikusiu viršugalviu žilų plaukų vyriškis, vilkintis tik juodos spalvos kelnėmis bei avintis pilkos spalvos batais, stovintis prie šiukšlių konteinerio. Vyriškio veidas, krūtinės kairė pusė bei kairė ranka kruvini. Už konteinerių matyti augančios tujos. Vaizdo registratorius fiksuoja metalinius vartus greta stovinčio vyriškio. Vyriškis rodo ranka ir sako: „va, atbėgo čia, mane apsikabino ir trenkė.“ Daugiau reikšmingos informacijos apžiūrint filmuotą medžiagą negauta. Filmavimo laikas trunka 0,11 minutės.

Iš 2018 m. gruodžio 21 d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje su nukentėjusiuoju A. S. protokolo (1 t., b. l. 164-169) matyti, kad jis parodė įvykio aplinkybes paaiškindamas kaip jam įėjus į kiemą ir uždarant jo vartus puolė V. V., bandydamas įsiveržti į kiemą. Nepavykus atidaryti A. S. laikomų kiemo vartų, V. V. vartus atidarė kartu su E. K., jų varčiomis sužalodami nukentėjusiajam ranką. Kieme E. K. laikė nukentėjusįjį apkabinęs iš nugaros, o V. V. kaire ranka apglėbė A. S. kaklą ir dešine ranka sudavė ne mažiau trijų smūgių jam į veido sritį.

Iš 2018 m. gruodžio 21 d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje su liudytoja D. L. protokolo (1 t., b. l. 196-200) matyti, kad ji parodė mačiusi tik kaip V. V. pastūmė A. S., kuris nukrito ant žemės ir vėl atsistojo. Ji nepastebėjo, kad kas nors būtų sudavęs papildomus smūgius A. S.. E. K. su K. V. bandė už parankių vesti V. V. iš įvykio vietos link namų, kuomet jis pastūmė A. S.. Ant A. S. sužalojimų ji nepastebėjo. Taip pat nematė, kad kas nors bandytų atidaryti A. S. kiemo vartus.

Iš 2019 m. sausio 25 d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje su liudytoja K. P. protokolo (2 t., b. l. 7-11) matyti, kad ji 2018 m. birželio 17 d. eidama iš K. V. ir V. V. vestuvių prie K. V. namų, K. P. būnant šalia E. K., o V. V. su A. S. netoli A. S. automobilio, stovėjusio tarp abiejų kaimynų kiemų, išgirdo kaip K. V. garsiai pasakė, kad A. S. buvo prieš ją užsimojęs metaliniu strypu. Paties įvykio K. P. nematė, kadangi K. V. namo grįžo anksčiau už visus. Tuomet V. V. pradėjo konfliktuoti su A. S. netoli automobilio ir maždaug 10 m atstumu nuo A. S. vartų. Konfliktas buvo žodinis. Kad vienas kitą pastumtų, nepastebėjo. Negali tiksliai įvardinti, koks atstumas buvo tarp V. V. ir A. S., gal 1,5-2 metrai. K. V. tuo metu buvo arčiau savo namų, o K. P. ėjo rankoje nešdama maišus su maisto likučiais link K. V. namų ir buvo nuėjusi apie 4 metrus nuo V. V. ir A. S.. Kad E. K. atitrauktų V. V. nuo A. S., K. P. nepamena. Pamena tik tiek, jog E. K. sakė, kad V. V. su A. S. nekonfliktuotų ar kad neprasidėtų su juo. Konkrečiai ką sakė, neįsidėmėjo. Nepasibaigus konfliktui K. P. su E. K. išėjo. V. A. ir L. P. link įtariamojo V. V. namų adresu (duomenys neskelbtini), nėjo. Jie E. K. su K. P. laukė dar nenusileidę iki V. V. ir A. S. kiemo, nuo pagrindinės Pamario gatvės. Nuo gatvės jie buvo paėję apie 20-25 m, bet tiksliai atstumo negali nurodyti, kadangi neįsidėmėjo. Visų aplinkybių K. P. neįsidėmėjo ir nurodyti negali, kadangi į konfliktus visada stengiasi nesikišti ir gerai neįsidėmėjo kurioje vietoje kokie proceso dalyviai buvo. Pamena, kad buvo ir K. V. dukra D. išėjusi iš namų į kiemą, tačiau buvo savo kiemo teritorijoje, arčiau savo namų. Kurioje tiksliai vietoje, neįsidėmėjo. Kad V. V. su A. S. būtų apsistumdę ar suduotų vienas kitam smūgius, K. P. nepastebėjo. Taip pat nematė ir sužaloto A. S..

Iš 2019 m. sausio 15 d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje su liudytoju V. A. protokolo (2 t., b. l. 17-19) matyti, kad 2018 m. birželio 17 d. jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir atvykęs į vietą nieko, išskyrus nubėgantį V. V. ir stovintį automobilį, neprisimena, todėl apie 2018 m. birželio 17 d. įvykusį konfliktą tarp E. K., V. V. ir A. S. parodyti negali.

Iš 2019 m. sausio 15 d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje su liudytoja L. P. protokolo (2 t., b. l. 25-29) matyti, kad 2018 m. birželio 17 d ji ėjo (duomenys neskelbtini) gatve su V. V., E. K., V. A. ir E. K. drauge, kai išgirdo triukšmą K. V. kieme. V. V. pirmas nubėgo link savo kiemo. Ji su nurodytais likusiais žmonėmis ėjo link vietos, kur V. V. konfliktavo su A. S.. Ji nematė, ar tarp jų vyko susistumdymas, tik pamatė į savo kiemą bėgantį A. S. su kruvinu veidu. Suduotų smūgių ji nematė. Liudytoja parodė vietą A. S. kieme, kurioje priėjusi iki jo kiemo matė ant pakylos sėdintį ir telefonu kalbantį A. S.. Jai einat nuo kalno link V. namų buvo ir E. K., tačiau kurioje tiksliai vietoje jis buvo, ji nematė.

Iš 2019 m. sausio 25 d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje su įtariamuoju E. K. (2 t., b. l. 72-77) matyti, kad 2018 m. birželio 17 d. jis ėjo link įtariamojo V. V. namų (duomenys neskelbtini), kartu su drauge K. P. bei toliau nuo jų atsilikusiais V. A. ir L. P.. Eidamas pagrindine Pamario gatve, E. K. išgirdo triukšmą, t. y. konfliktuojančius, jei gerai pamena, K. V. ir A. S.. V. V. pirmas pradėjo bėgti link savo kiemo. Jau pradėjus leistis išsukus iš pagrindinės gatvės link įtariamojo ir nukentėjusiojo A. S. kiemo, žemyn keliuku paėjus apie 10 m, E. K. pamatė vykstantį žodinį konfliktą tarp V. V. ir A. S.. E. K. tuo metu leisdamasis link V. V. ir A. S. kiemo buvo kartu su drauge K. P.. Link V. V. namų einantys L. P. bei V. A. dar ėjo pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve, nuo E. K. su drauge atsilikę apie 20 metrų. V. V. su A. S. buvo netoli A. S. automobilio, kuris stovėjo tarp V. V. ir A. S. kiemo. Tai maždaug apie 6-8 metrų atstumu nuo A. S. kiemo vartų. Tikslaus atstumo parodyti negali, kadangi gerai neįsidėmėjo. Tarp jų buvo apie 1- 1,5 m atstumas. Tarp vyriškių vyko žodinis konfliktas, taip pat vienas kitą šioje vietoje pastūmė apie 2-3 kartus. Ar A. S. tuo metu pargriuvo, E. K. pasakyti negali, kadangi nėra tikras, ar gerai įsidėmėjo konflikto aplinkybes, kadangi tuo metu buvo šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio. Pats E. K. prie A. S. priėjęs nebuvo. Kad V. V. būtų įėjęs į A. S. kiemą ir būtų sudavęs tiesioginius smūgius, nepamena. Gal akistatos metu taip nurodė, kadangi buvo apimtas emocijų, kad A. S. yra be pagrindo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu.

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 10326 (2 t., b. l. 97) matyti, kad kaltinamajam 2018 m. birželio 17 d. 20.56 val. nustatytas 2,15 promilių girtumas.

Iš specialisto išvados Nr. G1858/2018(02) (tyrimas pradėtas 2018 m. birželio 18 d., baigtas 2018 m. birželio 19 d.) (1 t., b. l. 154) matyti, kad A. S. konstatuota odos nubrozdinimai nosyje, kairiame žaste, poodinės kraujosruvos dešiniame žande, kairiame žaste. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais), ne mažiau 5 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. birželio 17 dieną. Odos nubrozdinimas nosyje, poodinė kraujosruva dešiniame žande galėjo būti padarytos ranka, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytais vartais.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Byloje nenustatyta, jog aukščiau išdėstyti duomenys, kuriuos teismas ištyrė teisiamojo posėdžio metu, būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi aukščiau aptarti įrodymai atskiruose epizoduose vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri neabejotinai patvirtina V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes.

Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš karto po įvykio ir šios savo pozicijos nekeitė viso baudžiamoj proceso metu. Kaip parodė liudytoja byloje apklausta K. V., kai atvyko pareigūnai, kaltinamasis pats iš karto jiems prisipažino, kad jis pastūmė nukentėjusį. Šių K. V. parodymų teisingumą patvirtina liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jam, kaip pareigūnui, atvykus į įvykio vietą ir bendraujant su A. S. prie jų priėjo galimas įtariamasis, kuris netrukus buvo sulaikytas dėl smurto prieš asmenį. Liudytojas M. J. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad vyriškis, kuris buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno AVPK areštinę, prisipažino dėl įvykusio konflikto su nukentėjusiuoju ir neneigė naudoto smurto.

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą numatyta. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Tai, kad A. S. 2018 m. birželio 17 d. kaltinamojo veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų patvirtina paties nukentėjusiojo A. S. teisiamojo posėdžio metu duoti išsamūs parodymai, kuriuose jis nurodė, kad kaltinamasis bandė atidaryti nukentėjusiojo kiemo vartus, kuriuos nukentėjusysis laikė, ir kad V. V. su kaire ranka paėmė jam per kaklą, o su dešine ranka kelis kartus trenkė kumščiu į veidą. Šias aplinkybes nukentėjusysis buvo nurodęs ir su juo 2018 m. gruodžio 21 d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš 2018 m. birželio 17 d. 19.38 val. A. S. garso įrašo apžiūros protokolo nustatyta (1 t., b. l. 106-109), kad A. S. kviesdamas policijos pareigūnus įvardino kaltinamąjį, t. y. kaimynės vyrą, kaip jį puolusį asmenį nurodydamas, kad šis sudavė jam į nosį, sukruvino.

Nors nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų negalėjo tiksliai nurodyti aplinkybių apie tai, kokiais konkrečiai veiksmais kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, t. y. nei vienas iš liudytojų nematė smūgių sudavimo ar nukentėjusiojo rankos prispaudimo vartais momento, tačiau visų liudytojų parodymai sutapo dėl kitų kvalifikuojant veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį reikšmingų aplinkybių. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad konfliktas kilo būtent tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, konflikto metu buvo kontaktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, o pats įvykis vyko šalia nukentėjusiojo kiemo, kurio vartais nukentėjusysis buvo sužalotas. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys parodymų patikrinimo vietoje protokolai. Aplinkybes dėl įvykio vietos patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas bei 2018 m. birželio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota Policijos registruojamų įvykių registro ROIK: Nr. 0118000314860 failo su filmuota medžiaga peržiūra. Filmuotoje medžiagoje ne tik matyti įvykio metu sužalotas nukentėjusysis, bet ir užfiksuoti įvykio vietoje esantys metaliniai vartai.

Nukentėjusiajam sukeltus padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą, bei smūgių sudavimo ir rankos prispaudimo vartais faktą patvirtina specialisto išvada (1 t., b. l. 154), kurioje nurodyta, kad A. S. konstatuota odos nubrozdinimai nosyje, kairiame žaste, poodinės kraujosruvos dešiniame žande, kairiame žaste. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais), ne mažiau 5 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. birželio 17 dieną. Odos nubrozdinimas nosyje, poodinė kraujosruva dešiniame žande galėjo būti padarytos ranka, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytais vartais.

Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas kilo dėl kaltinamojo neteisėto elgesio, t. y. dėl suduotų smūgių rankos kumščiu ir dėl nukentėjusiojo rankos prispaudimo kiemo vartais, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Kaltinamojo veiksmų pobūdis – sudavė smūgį rankos kumščiu į jautrų ir gyvybiškai pavojingą organą – galvą, smūgiai suduoti vyresnio amžiaus žmogui, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismas nenustatė, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis.

Atsižvelgiant į šiuos duomenis, konstatuojama, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad V. V. 2018 m. birželio 17 d. apie 19.30 val. gyvenamojo namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,15 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu atidarydamas nukentėjusiojo A. S. kiemo vartus jais prispaudė A. S. ranką, įsibrovęs į kiemą viena ranka apglėbęs A. S. kaklą, kita ranka suduodamas smūgius kumščiais, taip bendrai ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje, padarė odos nubrozdinimus nosyje, kairiame žaste, poodines kraujosruvas dešiniame žande, kairiame žaste ir nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. S..

Kaltinamojo V. V. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl konstatuojama, jog kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta viena V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl laidavimo instituto taikymo

Kaltinamojo V. V. sutuoktinė K. V. pateikė prašymą teismui perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato arba nustatant kuo mažesnį užstatą ir atleisti jos vyrą V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės (3 t., b. l. 53-54). Prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato pateikė ir pats kaltinamasis (3 t., b. l. 40-42).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinant K. V. prašymą perduoti V. V. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi V. V. teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 102), kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 63), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas, nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 109, 112), darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja K. V. yra kaltinamojo sutuoktinė, t. y. vienas artimiausių kaltinamajam žmonių. Ji neteista, administracine tvarka nebausta (3 t., b. l. 58, 71), savo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvertinta kaip sąžininga, atsakinga, gerai sutarianti su bendradarbiais (3 t., b. l. 56). Laiduotoja paaiškino, kad patį įvykį vertina blogai, abu gailisi, kad taip įvyko. Per 18 metų sutuoktinis pirmą kartą pasikarščiavo. Kadangi šiuo metu dėl sveikatos problemų ji nedirba, galės nuolat būti šalia sutuoktinio ir jį kontroliuoti, kad tokia situacija nepasikartotų. Jie sutaria puikiai, sutuoktinis jos klauso. Ji taip pat pergyvena, supranta kilusias pasekmes.

Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Laiduotoja paaiškino, kad šiuo metu nedirba, nes turi sveikatos problemų, jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (3 t., b. l. 26).

Kaltinamasis pateikė duomenis, kad 2018 m. spalio 18 d. Kauno teritorinei ligonių kasai visiškai atlygino padarytą turtinę žalą (1 t., b. l. 125). Kaltinamasis taip pat pateikė į bylą pašto perlaidos kvitą (3 t., b. l. 64), iš kurios matyti, kad jis nukentėjusiajam paštu jau yra išsiuntęs 300 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Savo prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį kaltinamasis nurodo, kad jei teismas priteistų kito dydžio žalą, jis pasižada ją atlyginti.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad V. V. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kad laiduotoja K. V. šiuo metu nedirba dėl pablogėjusios sveikatos, skirtinas laidavimas be užstato.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Baudžiamojo poveikio priemonė skirtina kaip galinti paveikti kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusikalstų ir pasidarytų išvadas dėl savo veiksmų realaus pavojingumo, dėl to, kokias pasekmes gali sukelti smūgių į galvos sritį sudavimas ligotam žmogui. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nors ir yra dirbantis, tačiau jo mėnesinės pajamos nėra didelės (3 t., b. l. 24), todėl įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis nustatomas minimalus, t. y. 5 MGL.

Dėl civilinių ieškinių

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 52,11 eurų sumai. Kaltinamasis pateikė duomenis, kad 2018 m. spalio 18 d. Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą atlygino (1 t., b. l. 125). Dėl nurodytos priežasties procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusysis A. S. 2018 m. rugpjūčio 7 d nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu 5000 eurų sumai (1 t., b. l. 162-163). Kaip matyti iš A. S. į bylą pateikto 2018 m. rugpjūčio 3 d. civilinio ieškinio (1 t., b. l. 158), jis reikalauja priteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo V. V., bei po 1000 eurų iš byloje liudytojais apklaustų K. V. ir E. K.. Iš 2018 m. rugpjūčio 8 d. liudytojo papildomos apklausos protokolo (1 t., b. l. 130-131), kuriame fiksuoti A. S., kaip liudytojo, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis byloje taip pat reikalauja 2000 eurų turtinė žalos atlyginimo.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, reikalavimas dėl nusikalstama veika padaryto turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo gali būti pareikštas tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Pažymėtina, kad K. V. ir E. K. nėra nei kaltinamieji, nei už kaltinamojo veiką materialiai atsakingi asmenys, todėl jiems keliami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje nenagrinėtini.

Teismas nagrinėja A. S., kaip civilinio ieškovo, reikalavimą priteisti iš kaltinamojo, kaip civilinio atsakovo, 2000 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Civilinis ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių jas pagrindžiančių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie tai, kad jis dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos ir iš kurių būtų galima spręsti apie patirtos turtinės žalos dydį.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam A. S. padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio pastarajam neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus (ypatingai turint omenyje tai, kad nukentėjusysis yra vyresnio amžiaus žmogus, kuriam implantuotas širdies stimuliatorius). Tai, kad sužalojimai buvo padaryti veido (nosies, žando) srityje, akivaizdu, kad sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir neabejotinai apsunkino bendravimo su aplinkiniais galimybes. Be to, teismo vertinimu, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusysis buvo pažemintas įvykį mačiusių liudytojų akyse.

Kita vertus, įvertintina ir tai, kad nukentėjusysis po įvykio nebuvo stacionarizuotas, operacijų nepatyrė, jokių duomenų apie neigiamas sveikatos prognozes dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertindamas kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 550 eurų, kuri nukentėjusiajam priteistina iš kaltinamojo. Toks neturtinės žalos dydis bus adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius. Nors kaltinamasis į bylą yra pateikęs 300 Eurų dydžio pašto perlaidą nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimui, tačiau nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad atsisako priimti šią sumą, kol nėra teismo sprendimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Dėl nurodytos priežasties, teismas nukentėjusiojo naudai priteisia visą nustatytą 550 eurų neturtinę žalą, neatimdamas minėtos 300 eurų sumos. Tačiau teismas pažymi, kad nukentėjusiajam priėmus šią 300 eurų dydžio sumą, kaltinamojo siunčiamą kaip nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimas, kaltinamajam likusi sumokėti neturtinės žalos atlyginimo dalis bus 250 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas su garso įrašu (1 t., b. l. 109) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 115 straipsniu, 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą V. V. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti V. V. laiduotojos K. V. atsakomybei.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu skirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – paskirti 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. V., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai K. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiojo A. S. civilinio ieškinio reikalavimus dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiojo A. S. naudai iš K. V. ir dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiojo A. S. naudai iš E. K. palikti nenagrinėtus.

Nukentėjusiojo A. S. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo V. V. nukentėjusiojo A. S. naudai tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. V. 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) eurų A. S. neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Nukentėjusiojo A. S. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 2000 eurų turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo V. V. nukentėjusiojo A. S. naudai atmesti.

V. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esantį kompaktinį diską su garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Išaiškinti nukentėjusiajam A. S., kad manydamas, jog K. V. ir E. K. atliko neteisėtus veiksmus, kuriais jam buvo padaryta žalos, jis turi teisę savo pažeistas teises ginti pareikšdamas ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.