- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-23
- Bylos Nr.
- 1S-12/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. G. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria A. G., kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2006 m. sausio 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. kaltinamas tuo, kad seksualiai prievartavo ir išžagino mažametę A. V., o būtent: 2000 m. birželio mėnesį, nenustatytą dieną ir valandą, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, mažametyste, nenustatytu automobiliu nuvežė A. V., gim. 1992-06-29, į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kur prieš savo valią, tenkindama A. G. reikalavimą, paėmė į burną ir čiulpė jo lytinį organą, varpą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kaltinamasis A. G. iki 2002 m. nenustatyto mėnesio ir dienos, kartą kas 3-4 savaitės, nenustatytomis dienomis ir valandomis, nenustatytu automobiliu nuveždavęs A. V. į mišką (duomenys neskelbtini), automobilyje ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, mažametyste, prieš nukentėjusiosios valią, oraliniu būdu, tenkino lytinę aistrą su mažamete A. V. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2002 m. nenustatyto mėnesio iki 2005 m. kovo 23 d., kas dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis valandomis, nenustatytos markės automobiliu nusivežęs A. V. į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), tame pačiame lengvajame automobilyje, taip pat bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, mažametyste, prieš nukentėjusiosios valią oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su mažamete A. V., tokiu būdu ją seksualiai prievartavo, t. y. A. G. kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje.
Be to, A. G. kaltinamas tuo, kad 2005 m. kovo 23 d., apie 24 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, mažametyste, prieš nukentėjusiosios valią lytiškai santykiavo su A. V., gim. (duomenys neskelbtini), bei vonioje ir svečių kambaryje ant stalo, t. y. nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalyje.
A. G. buvo sulaikytas 2005 m. balandžio 5 d., o 2005 m. balandžio 7 d. jam paskirta kardomoji priemonė, suėmimas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. nutartimi A. G. suėmimo terminą pratęsė dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2006 m. sausio 7 d. Teismas nutartyje nurodė, jog byloje esantys duomenys – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialistų išvados – duoda pagrindą manyti, kad A. G. gali būti kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis gyveno kartu su nukentėjusiąja, yra duomenų, kad jis grasino nukentėjusiajai ir liudytojai V. G. susidorojimu, todėl yra pagrindo manyti, kad jis gali paveikti mažametę nukentėjusiąją bei liudytoją ir tuo trukdyti procesui.
Suimtasis A. G., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 130 straipsniu, prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartį.
Suimtasis teigia, kad teismo motyvai pratęsti jam suėmimo terminą paremti nukentėjusiosios ir liudytojos V. G. nurodytomis aplinkybėmis, kurios nėra objektyvios. Nukentėjusioji ir liudytoja V. G. yra suinteresuotos bylos baigtimi. Jokių objektyvių faktinių duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kad yra būtinybė skirti griežčiausią kardomąją priemonę, suėmimą, byloje nėra. Suimtojo manymu, teismas neturėjo pagrindo pratęsti jam suėmimo termino, nes pirmame teismo posėdyje apklausti liudytojai nurodė tokias aplinkybes, kurios teismui turėjo sukelti abejones dėl nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, t. y. tai, kad nukentėjusioji dėl daugelio priežasčių suimtojo neapkentė, kad nukentėjusioji turėjo ,,tris veidus“ (liudytoja Z. R. ), buvo linkusi meluoti bei kitaip netinkamai elgtis (dažnos vagystės). Anot suimtojo, teismas, priimdamas sprendimą dėl suėmimo pratęsimo, rėmėsi liudytojos V. G. nurodyta aplinkybe, kad suimtasis kažkada, kilus buitiniam konfliktui, grasino V. G. bei nukentėjusiajai tarnybiniu ginklu, bei V. G. vėlesnėse jos papildomose apklausose nurodytomis aplinkybėmis, kad suimtojo tėvai lankydamiesi jos namuose bandė ją įkalbėti, kad ji atsiimtų pareiškimą ar pakeistų parodymus ir kad visa tai buvo daroma suimtajam žinant. Pasak suimtojo, V. G. taip šmeiždavo jo tėvus po kiekvieno jų apsilankymo, kurių tikslas buvo aplankyti anūkus, nes vienas jų, Algis, serga sunkia liga bei susitarti su V. G. dėl suimtojo asmeninių daiktų perdavimo. Dėl tokio V. G. elgesio suimtojo tėvai kreipėsi į Šiaulių m. 2-ąjį policijos komisariatą, kad būtų paskirtas policijos pareigūnas dėl viešosios tvarkos ir rimties palaikymo, kad V. G. nebegalėtų iškraipyti tikrų lankymosi priežasčių. Suimtojo manymu, V. G., prisidėdama prie to, kad jis būtų izoliuotas, siekia, kad jis negalėtų pasirūpinti savo asmeninio turto bei bendro jų turto apsauga, atriboti suimtąjį nuo vaikų, to, kas suimtajam brangiausia, bei atkeršyti dėl ankstesnių suimtojo ir V. G. nesutarimų. Suimtasis teigia, kad nukentėjusioji A. V. ir V. G. suimtojo visiškai nebijojo, kadangi jau po to, kai liudytoja V. G. iš dukters A. V. dienoraščio sužinojo apie, jos manymu, nusikalstamas suimtojo veikas prieš A. V., dukrą A. V. pati pasiuntė pas kaltinamąjį nunešti jam mobilaus ryšio telefoną. Suimtasis pažymi, kad analogiškose bylose: Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 2 d. išnagrinėtoje, kurioje buvo kaltinami du Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo pareigūnai, bei vėliau Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje byloje, kurioje analogiški kaltinimai buvo pareikšti Šiaulių rajono gyventojui, pagal nusikalstamų veikų sunkumą nebuvo taikyta griežčiausia kardomoji priemonė, suėmimas, o buvo parinkta viena iš švelnesnių kardomųjų priemonių – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Suimtasis teigia, kad jis nepadarė jokio nusikaltimo ir byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti priešingai. Mano, kad ikiteisminis tyrimas yra atliktas paviršutiniškai, pilnai neištiriant ir nepagrindžiant tų faktinių aplinkybių, kurios nurodytos kaltinime. Nurodo, kad nebuvo apklausti jo gynėjos nurodyti liudytojai. Suimtasis teigia, kad teismas, skiriant kardomąją priemonę, suėmimą, neatsižvelgė į tai, kad jis turi kitą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jame gyvendamas jis nesusitiktų su žmona ir nukentėjusiąja A. V. Be to, apeliantas nurodo, kad jis galėtų gyventi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), tuomet, suimtojo manymu, paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, namų areštą, jis neturėtų jokios galimybės lankytis Šiauliuose ir daryti kokį nors poveikį. Suimtasis teigia, kad, būnant suimtam, jam pablogėjo sveikata, padažnėjo galvos skausmai, dėl ko teko gydytis Laisvės vietų atėmimo ligonėje. Nurodo, kad ir jo sūnus gimė labai ligotas, jam, kaip ir dar dviems kitiems jo mažamečiams vaikams, reikalinga materialinė parama. Materialinė parama reikalinga ir jo senyvo amžiaus tėvams. Būdamas suimtas, jis jais negali reikiamai pasirūpinti. Suimtasis pažymi, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, teisme apklausti visi liudytojai, nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl joks poveikis neįmanomas. Suimtasis nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 punkte nurodyta, kad teisėjai, sprendžiant suėmimo pratęsimą, privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos objektyviais duomenimis. Tuo tarpu, jo byloje, suimtojo manymu, nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis pats ar per kitus asmenis bandys paveikti nukentėjusiąją ar liudytojus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi kaltinamojo gynėja prašė kaltinamojo skundą patenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. G. padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiosios A. V., liudytojų V. G., T. B. ir kitų liudytojų parodymai, teisės medicinos specialistų išvados, daiktai bei dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir kiti duomenys. Ar kaltinamasis iš tikrųjų padarė jam inkriminuotas veikas nei sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, nesprendžiama. Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės taikymui reikalingas buvimas pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Todėl skundo argumentai apie įrodymų vertinimą nenagrinėjami, tai bus daroma jei pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo bus užbaigtas bylos nagrinėjimas, bus apskųstas apeliacine tvarka.
Pratęsdamas A. G. suėmimo terminą dar 2 mėnesiams, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t.y. manymą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis trukdys procesui, bandydamas paveikti liudytoją ir nukentėjusiąją.
Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos.
Nukentėjusiosios ir liudytojos V. G. parodymuose yra duomenų ir apie tai, kad A. G. joms yra grasinęs susidorojimu. Nukentėjusioji yra parodžiusi, kad grasinimas buvo tiesiogiai siejamas su reikalavimu, kad niekas neturi sužinoti apie tai, kas yra įvykę tarp A. G. ir nukentėjusiosios. Duomenų apie tai, kad nukentėjusioji A. G. yra prigrasinta ir jo bijo, yra ir liudytojų A. J., Z. R., V. A. parodymuose. Dėl šių duomenų apygardos teismo išvada, kad būdamas laisvėje A. G. gali trukdyti procesui, bandydamas paveikti nukentėjusiąją ir liudytoją, pripažįstama pagrįsta. Skundo teiginys, kad V. G. pasiuntė dukrą nunešti kaltinamajam telefono ir tai rodo, kad jos kaltinamojo nebijojo, neatitinka 2005-11-27 teisme duotų V. G. parodymų. Ji parodė, kad perskaičiusi dukros dienoraštyje apie kaltinamojo veiksmus prieš dukrą, bijojo dėl savo būsenos kaltinamajam pasirodyti, todėl pasiuntė dukrą. Tačiau parodymuose nurodoma ir tai, kad dukra kaltinamojo bijojo. Taigi, tai, kad A. V. įvykdė motinos nurodymą dėl telefono nunešimo nevertintina kaip įrodymas, kad ji nebijo kaltinamojo ir kad šis negali jai padaryti poveikio.
Iš 2006-01-17 pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjime padaryta pertrauka, o įrodymų tyrimas nėra baigtas. Ši aplinkybė reiškia, kad nurodytas suėmimo taikymo pagrindas dar nėra išnykęs, kadangi priklausomai nuo teisminio tyrimo eigos, gali kilti reikalas papildomai apklausti nukentėjusiąją. Tai, kad kaltinamasis gali gyventi kitoje vietoje negu nukentėjusioji, nepašalina tikimybės dėl poveikio jai, kadangi skunde nurodyta aplinkybė nėra didelė kliūtis surasti nukentėjusiąją ir siekti ją paveikti.
Nurodyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.
Kita būtina suėmimo termino pratęsimo sąlyga buvo (už nusikaltimus, kurių padarymu kaltinamas A. G., numatyta griežtesnė negu 1 metų laisvės atėmimo bausmė).
Skunde nurodyta suimtojo sveikatos būklė ir jo artimų žmonių padėtis nėra nesuderinami su A. G. paskirta kardomąja priemone, todėl ir dėl šių aplinkybių skundžiama nutartis nenaikinama.
Suėmimo pratęsimo tvarka pažeista nebuvo.
Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
kaltinamojo A. G. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.