Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1910-91/2009 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl dalies pinigų sumos, sumokėtos už komunalines paslaugas, priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkybę, jog atsakovė su sūnumi gyveno šalims priklausančiame name patvirtina byloje esanti santuokos nutraukimo bylos medžiaga - Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12d. nutarties turinys, 2008 m. birželio 17 d. teismo posėdžio protokolas. Santuokos nutraukimo byloje 2006 m. liepos 28 d. atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, jog neturi kur išsikraustyti iš šalims priklausančio namo. Tenkindamas šį prašymą teismas leido atsakovei toliau gyventi ginčo name. Be to, 2006 m. spalio 2 d. rašydama prašymą dėl sūnaus priėmimo į mokyklą, atsakovė būtent šį adresą nurodė savo gyvenamąja vieta. Aptariamas adresas nurodomas ir kituose byloje esančiuose atsakovės rašytuose dokumentuose. Atsakovės teismui pateiktose fotonuotraukose nurodyta neteisinga data. Nors šios nuotraukos padarytos 2009 m., ieškovė, klastodama dokumentus, siekia pagrįsti savo poziciją, kad baldų ir buitinės technikos name nebuvo anksčiau. Nors atsakovė nepateikė jokių jos poziciją, jog ji su sūnumi ginčo name negyveno, patvirtinančių įrodymų, teismas, neįvardindamas motyvų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus, priėmė atsakovei palankų sprendimą.Net ir negyvendama jai priklausančiame name, atsakovė privalėjo prisidėti prie namo išlaikymo. Teismo išvadą, jog atsakovei nebuvo žinoma apie UAB „*******“ veiklą ginčo name paneigia notariškai patvirtintas byloje esantis jos 2004 m. kovo 25 pareiškimas. Teismo abejones dėl nuomos sutarčių ir jų pagrindu egzistavusių teisinių santykių realumo paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai - Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros raštai dėl ikiteisminio tyrimo, inicijuoto dėl nepagrįstų atsakovės kaltinimų ieškovui klastojant įmonės veiklos dokumentus, nutraukimo.Teismui kilus abejonių dėl UAB „*******“ veiklos skaidrumo, ieškovas savo iniciatyva užsakė nepriklausomą auditą, už kurį apmokėta iš UAB „*******“ lėšų. Teismas privalėjo atsižvelgti į nepriklausomo audito rezultatus, su jo atlikimu susijusias išlaidas priskirti prie bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuo 2008 m. gegužės 10 d. UAB „*******“ veiklos nevykdė, nuo 2008 m. gegužės 10 d. iki 2009 m. sausio 1 d. namą išlaikė tik ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Byloje kilo ginčas dėl bendraturčių, kuriems nekilnojamojo turto objektas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pareigos apmokėti su turto išlaikymu susijusias išlaidas. Vadovaujantis CK 4.86 str. 1 d., bendraturčiai turi vienodas teises į bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Šia įstatymo nuostata siekiama užtikrinti bendraturčių lygiateisiškumo principą (CK 1.2 str. 1 d.) jų valdomo turto atžvilgiu. Lygiateisiškumo principo, o kartu ir vieno iš bendraturčių teisių ar teisėtų interesų, pažeidimas gali būti pripažintas tik įvertinus su turto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo susijusių bendraturčių teisių ir pareigų visumą. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė neprisidėjo prie jų bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise valdyto namo išlaikymo laikotarpiu nuo santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bylos iškėlimo iki šios bylos išnagrinėjimo momento, todėl privalo atlyginti pusę ieškovo patirtų išlaidų. Teisėjų kolegija su tokia ieškovo pozicija nesutinka, kadangi ji paremta vienpusiška teisės normos interpretacija, neatitinkančia faktinių aplinkybių konteksto. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki 2008 m. gegužės 10 d. ginčo name nuomos pagrindais veiklą vykdė UAB „*******“, kurią su atsakovės sutikimu įsteigė ir jos direktoriumi buvo ieškovas. Pats ieškovas ieškinyje patvirtino, jog bendrovė už nuomojamas patalpas mokėjo nuomos mokestį, kartu nurodydamas, jog viso ginčo laikotarpio metu su atsakove bendro ūkio jis nevedė, t.y. visas savo tuo laikotarpiu gautas pajamas, įskaitant ieškovo iš jo vadovaujamos bendrovės gautą nuomos mokestį, kiekvienas iš jų naudojo savo nuožiūra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovas, pats pripažinęs nuomos mokesčio gavimo faktą, neįrodė atsakovę ginčo laikotarpiu iš jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto nuomos teisinių santykių gavus kokios nors finansinės naudos, reikalavimo dėl išlaidų bendrosios jungtinės nuosavybės objektui išlaikyti padalijimo nepagrįstai nesiedamas su iš šio objekto valdymu gaunamų pajamų panaudojimu. Nors atsakovė ir sutiko, kad UAB „*******“ vykdytų veiklą jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo dalyje (b.l. 184, t. 1), ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog atsakovė žinojo apie ieškovo į bylą pateiktą negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimą (b.l. 133, t. 1), kuriuo ieškovas atleido bendrovę nuo pareigos mokėti komunalinius mokesčius, t.y. sandorį, netiesiogiai susijusį su teisių į nekilnojamąjį turtą suvaržymu, ir tokiam sandoriui pritarė (CK 3.92 str. 4 d., 4.88 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į šiuo sandoriu įtvirtintą esminę šalių nelygybę - mainais už 5800 Lt dujinį katilą namui šildyti ir galimas remonto išlaidas, kurių realumo ieškovas net neįrodinėjo, nuomininkas neribotam laikui buvo atleistas nuo pareigos prisidėti prie komunalinių išlaidų, kurių suma per metus, kaip matyti iš ieškovo pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų, gerokai viršija UAB „*******“ investicijų dydį, šią pareigą perkeliant nuomotojui (CK 6.228 str.). Aplinkybę, jog ieškovo prašomas taikyti išlaidų padalijimo į dvi lygias dalis principas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, patvirtina ir ieškovo pridedamų išlaidas patvirtinančių dokumentų analizė. Iš didžiausią išlaidų dalį sudarančių išlaidų už elektros energiją dydį patvirtinančių dokumentų (b.l. 7-49, t. 1) matyti, jog vidutinė šių išlaidų suma per mėnesį pastoviai itin didelė buvo iki 2008 m. gegužės mėnesio, tuo tarpu paskutinį pusmetį, kuomet, kaip patvirtino pats ieškovas, UAB „*******“ ginčo patalpose veiklos nebevykdė, išlaidos elektrai sumažėjo kelis kartus, kai tuo tarpu atsakovės su sūnumi išsikraustymas, kuris, kaip matyti iš bylos duomenų, įvyko ne vėliau kaip 2007 m. spalio mėnesį, realios įtakos elektros sunaudojimui neturėjo. Išlaidos kabelinei televizijai apskritai priklausė vien tik nuo ieškovo valios, todėl pusę jų perkelti atsakovei nėra jokio teisinio pagrindu. Proporcingumo principo neatitinka ir kitų ieškovo nurodytų išlaidų dalijimas lygiomis dalimis. Akcentuotina ir tai, jog galimybių nustatyti konkrečias prievolių ribas nebuvimas buvo sąlygotas ieškovo nesąžiningumo, kadangi jis, net ir nuolatinių teisminių bei neteisminių ginčų su atsakove akivaizdoje, nevesdamas su atsakove bendro ūkio, ilgą laiką mokėdamas su turto išlaikymu susijusias išlaidas, nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų leidę nustatyti šalių turtinių prievolių ribas, neįvedė atskirų galimybę nustatyti konkretų paslaugos gavėją ir jo naudojimosi paslauga apimtis leidžiančių apskaitos prietaisų, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad viso ginčo laikotarpio metu nors kartą būtų kreipęsis į atsakovę su reikalavimu prisidėti prie namo išlaikymo, t.y. savo neveikimu nulėmė ieškinio pagrindu įvardintų aplinkybių abstraktumą. Kadangi teisminio proceso metu ieškovas patvirtino nematantis galimybių patikslinti atsakovės atsakomybės ribas, ieškovas laikytinas neįvykdžiusiu CPK 12 str. įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 str. nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių tvarka, CPK 135 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio turinį, įtvirtintos pareigos ieškovui pateikti jo reiškiamą reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių egzistavimą patvirtinančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai. Teismui konstatavus ieškovo nesąžiningumo faktą, atskirojo skundo argumentai, susiję su atsakovės išsikraustymo iš ginčo patalpų momentu, atmestini kaip neįtakojantys pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo, kadangi net ir jų pripažinimas pagrįstais neleidžia sukonkretinti atsakovės pareigų apimties, kas laikytina esmine reiškiamo reikalavimo tenkinimo prielaida.

Įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė tinkamai, teismo priimtą sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos apeliacinės instancijos teismo patirtos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 43, t. 2).

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini)) valstybei 4,25 Lt (keturis litus 25 ct) apeliacinės instancijos teismo patirtoms išlaidoms, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.