Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų: Tatjanos Žukauskienės, Dalios Višinskienės, viešame teismo posėdyje, teismo posėdžio sekretorė – R.Sindikaitei, dalyvaujant: apeliantės atstovui adv. M.Kukaičiui, atsakovo atstovui adv. V. M. , apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Autodujos ir partneriai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovei padarytą žalą, nuostolių dydį ir atsakovui už automobilio remontą ieškovės sumokėtą pinigų sumą patvirtina rašytiniai įrodymai.

Neteisėti veiksmai byloje neįrodyti. Suremontuotą automobilį ieškovės sutuoktinis pasiėmė ir už remontą sumokėjo, tuo pripažindamas, kad gedimą, dėl kurio jis kreipėsi į atsakovą, atsakovas pašalino. Byloje nustatyta tik tikėtina gaisro priežastis, o tai nėra tinkamas neteisėtų atsakovo (jo darbuotojų) veiksmų įrodymas. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 09 26 ekspertizės akto Nr. 11-929(07) išvadose nurodyta, kad ieškovės automobilyje kilusio gaisro židinys buvo šio automobilio variklio skyriaus viduje; o gaisro techninės priežasties nėra galimybės nustatyti. Vadinasi, nėra įrodymų, kad gaisras kilo dėl netinkamai atliktų atsakovo užsakyme nurodytų darbų ar netinkamai pakeistų detalių. Ekspertizės akto tyrimą aprašančioje dalyje (4- as ir 5- as akto lapai) aprašyti netvarkingi ieškovės automobilio laidai. Atsakovas ieškovės automobilio laidų neremontavo. Teismas konstatavo, kad rūpintis automobilio technine būkle privalo jos savininkas ar valdytojas, o ne automobilį remontavusi įmonė. Ieškovė (ar jos sutuoktinis), prieš pradėdami važiuoti automobiliu, patys privalėjo patikrinti jo būklę, o nustatę, kad automobilis suremontuotas netinkamai, galėjo pasinaudoti CK 6.672 str. ir 6.363 str. numatytomis galimybėmis. Jei ieškovė ar jos sutuoktinis manė, kad atsakovo atliktų remonto darbų nepakanka automobiliui saugiai eksploatuoti, jie (o ne atsakovas) privalėjo pasirūpinti papildomu automobilio remontu. Ieškovė neįrodė, kad jos automobilio gaisras kilo atsakovo suremontuotuose automobilio mazguose, jį sukėlė pakeistos detalės ar su automobilio remontu susiję darbai.

Byloje neįrodyta, kad tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei atsiradusių žalingų pasekmių yra priežastinis ryšys. Nenustačius, kad atsakovo veiksmai, remontuojant ieškovės automobilį, turėjo CK 6.246 str. 1 d. numatytų požymių (buvo neteisėti), nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės automobilio gaisru. Ekspertizės akte Nr. 11- 929(07) nurodytos galimos ieškovės automobilio gaisro kilimo priežastys, nesusijusios su atsakovo atliktu remontu: netvarkingi automobilio laidai (4 ir 5 ekspertizės akto lapai) ir net automobilį vairavusio asmens manipuliacijos su prastai važiuoti pradėjusiu automobiliu (5 ekspertizės akto lapas). Tad automobilio gaisras galėjo kilti ir dėl priežasčių, nesusijusių su kuro padavimo sistemos gedimu. Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Ikiteisminio tyrimo poskyrio vyr. inspektoriaus S. I. 2006 02 13 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įrašytą sakinį, kad „labiausiai tikėtina gaisro priežastis- gedimas automobilio „Audi-90“ kuro padavimo sistemoje“ paneigė ekspertizės akto Nr. 11- 929(07) išvados, kur konstatuota, kad nustatyti automobilyje kilusio gaisro techninę priežastį nėra galimybės.

Atsakovo kaltės (CK 6.252 str.) klausimo, nesant dviejų iš keturių privalomų jo civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, teismas nesprendė.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog liko neįrodyti neteisėti veiksmai. Neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė pareigos elgti atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Ieškovė, priešingai nei teigia teismas, rūpinosi savo automobilio technine būkle ir todėl pavedė atsakovui automobilį suremontuoti. Atsakovas yra automobilių remonto specialistas todėl turėjo arba tinkamai automobilį suremontuoti, arba įspėti ieškovę, jog automobilis negali būti eksploatuojamas.

Priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių akivaizdus. Atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigą suremontuoti automobilį. Jis remontavo automobilio kuro sistemą, po remonto kilo gaisras. Be to, atsakovo veiksmas turi būti taikoma garantija, kuri šiuo atveju apėmė laikotarpį per kurį kilo gaisras.

Gaisro priežastį - gedimą kuro padavimo sistemoje, nustatė Vilniaus m. priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kurios išvada turi įrodomąją galią.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog nuo 2006-02-06 iki 2006-02-08 ieškovės automobilį remontavo atsakovo darbuotojai (b.l. 25). Atlikto remonto kaina – 280 Lt (b.l.26). Remonto metu atlikti darbai: katalizatoriaus tikrinimas, oro filtro keitimas, variklio dangčio tarpinės keitimas, dujų filtro keitimas, valymas (b.l.25). 2006-02-10 ieškovės sutuoktiniui A. O. ir ieškovei važiuojant suremontuotu automobiliu Savanorių prospektu Vilniuje, ieškovės automobilis „Audi 90“, v.n. (duomenys neskelbtini) užsidegė ir buvo apgadintas (b. l. 28, 106). Vilniaus m. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2006-02-13 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog gaisro židinio vieta automobilio AUDI 90 variklio skyriuje, labiausiai tikėtina gaisro priežastis - ,,gedimas automobilio Audi 90 kuro padavimo sistemoje“ (b.l.28). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 09 26 ekspertizės akto Nr. 11-929(07) išvadose nurodyta, kad ieškovės automobilyje kilusio gaisro židinys buvo šio automobilio variklio skyriaus viduje; o gaisro techninės priežasties nėra galimybės nustatyti (b.l.134). UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2006 03 08 transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 260315 nurodyta automobilio vertė iki gaisro - 4900 Lt, likutinė vertė – 400 Lt (b. l. 11). Ataskaitoje nurodyta, jog apgadintos transporto priemonės atkūrimas iki buvusios prieš apgadinimą būklės ekonominiu požiūriu netikslingas (b. l. 11). Transporto priemonės perdavimo - priėmimo 2005-03-16 akte nurodyta automobilio Audi 90 įsigijimo kaina – 100 Lt (b.l.62). Liudytojų V. V. , bei automobilio savininkų T. O. , A. O. teigimu automobilis buvo įsigytas už 3500 Lt (b.l.101, 115).

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Ši atsakovo pareiga išplaukia ir iš pareigos suteikti tinkamos kokybės paslaugą (LR CK 6.292 str.) Ieškovė, priešingai nei teigia pirmos instancijos teismas teismas, rūpinosi savo automobilio technine būkle ir todėl pavedė atsakovui automobilį suremontuoti. Automobilis yra mechaninis įrenginys, kurio remontas, ypač kuro sistemos remontas, yra veikla, kurios tinkamo atlikimo atsakomybė, tenka asmeniui oficialiai atliekančiam remontą. Tarp šalių nėra ginčo, jog automobilis buvo oficialiai perduotas atsakovui tam, kad būtų suremontuota dujų kuro sistema. Atsakovas yra ne tik eilinis automobilių remonto specialistas, neabejotina, jog jo veiklos specifika, kaip tai akivaizdžiai matoma iš atsakovo įmonės pavadinimo - UAB „Autodujos ir partneriai“, yra susijusi su automobilio dujinėmis kuro sistemomis. Todėl atsakovas turėjo arba tinkamai automobilį suremontuoti, arba įspėti ieškovę, jog automobilis negali būti eksploatuojamas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.294 straipsnis nustato, kad produktas (paslaugos) yra netinkamos kokybės, jeigu jis neatitinka saugos reikalavimų, kurių protingai gali tikėtis vartotojas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str. 1 d. numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda ir tuo atveju, kai pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas yra įmonė, kuri užsiima ūkine, komercine veikla – automobilių remontu, specializuojasi dujinių kuro sistemos remonte, jos tikslas – pelno siekimas, todėl atsakovas veikia savo rizika ir jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-02 nutartis c.b. Nr.3K-3-1123/2002 m.). Neabejotina tai, jog įmonė, kuri užsiima automobilių ir jų dujinės įrangos remontu, turėjo pareigą suvokti savo atsakomybę dėl jai pateikto automobilio remonto ir tinkamai pašalinti grėsmę automobilio naudotojams keliančius gedimus, ar tinkamai įspėti, jog tokios būklės automobilį eksploatuoti pavojinga. Atsakovas, kaip savo srities profesionalas turėjo ieškovei suteikti tinkamas remonto paslaugas, atitinkančias saugos reikalavimus, kurių protingai galėjo tikėtis ieškovė. Konstatuotina, jog po automobilio kuro sistemos remonto, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, jog automobilis neužsidegs dėl problemų, susijusių su dujų kuro sistema. Atsakovas tiek savo atsiliepime į ieškinį (b.l.35), tiek teismo posėdžio metu (b.l.73) nurodė, jog ieškovė eksploatavo techniniu požiūriu netvarkingą ir apgailėtiną automobilį. Tačiau iš bylos medžiagos darytina išvada, jog automobilio naudotojas nebuvo tinkamai įspėtas dėl pavojingos automobilio techninės būklės, nebuvo pašalinti grėsmę keliantys gedimai. Atsakovo į bylą pateiktas 2006-02-06 Transporto priemonės remonto-aptarnavimo užsakymo priedas su nurodytais gedimais ir siūlymais dėl automobilio remonto su prierašu, jog automobilio savininkas nuo parašo atsisakė (b.l.46), kaip įrodymas, jog automobilio naudotojas buvo tinkamai įspėtas, vertintinas itin kritiškai. Kiekvienas rūpestingas vairuotojas suinteresuotas žinoti savo automobilio techninę būklę, net jei neturi pinigų jo remontui. Todėl nelogiška atsisakyti paimti dokumentą, kuriame nurodomi nemokamai atliktos diagnostikos rezultatai, nes visuotinai žinoma, kad paprastai automobilio gedimų diagnostika yra mokama. Be to, pažymėtina, jog nė vienas iš tiesioginių įvykio liudininkų nepatvirtino, jog automobilio naudotojui šis priedas buvo pateiktas, ar jis kitokiu būdu buvo įspėtas apie automobilio netinkamą techninę būklę. Liudytojas Valentin Stepanov, buvęs UAB ,,Autodujos ir parneriai“ vadybininkas, nurodė, jog ,,šis dokumentas turbūt (išskirta kolegijos) buvo pateiktas A. O. 2006-02-06, kadangi yra tos dienos data. <...> nebuvo kitų asmenų, galinčių paliudyti, kad užsakovas atsisakė pasirašyti užsakymo priedą.“ (b.l.116). Liudytojas R. Č. - UAB ,,Autodujos ir parneriai“ darbuotojas, nurodė, jog neatsimena ar bendravo su pačiu A. O. . ,,Nežinau kaip šis priedas pateiktas klientui, nes jį surašę mes atiduodavom meistrui. Aš asmeniškai nedalyvavau pateikiant šį dokumentą klientui.“ (b.l.117) Be to, pažymėtina, jog šis liudininkas nurodė, kad ant minėto priedo pasirašė kaip liudininkas, liudydamas tai, kas buvo jo padaryta, t.y. už savo atliktus darbus, o ne liudydamas atsisakymą pasirašyti, be to, aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, jog teikiant lapą klientui, nedalyvavo (b.l.117).

Kolegija pažymi, jog priešingai nei nurodo pirmos instancijos teismas, akivaizdus ir įrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Kaip minėta, atsakovas pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Liudytojas R. Č. - UAB ,,Autodujos ir parneriai“ darbuotojas, nurodė, jog ,,Aukštos įtampos laidai buvo netvarkingi, net kai dirbdavo variklis gaudavai per rankas prisilietęs.“ (b.l.117). Akivaizdu, jog net nebūnant dujinės įrangos specialistu, bet kuris asmuo suvoktų, jog netvarkingų laidų – tinkamai neizoliuotų, galinčių kibirkščiuoti, ir automobilio kuro – dujų, derinys, yra potencialiai pavojingas – galintis sukelti gaisrą. Toks suvokimas, neabejotinai parodo, jog atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai, visais įmanomais būdais, turėjo įspėti automobilio naudotoją apie realų gaisro pavojų arba jį pašalinti, o toks neįspėjimas, nepašalinimas, sąlygojo kilusią žalą – automobilio naudojimą ir to pasekoje kilusį gaisrą. Tai, jog gaisras kilo būtent dujinėje kuro sistemoje, parodo betarpiškai gaisro priežastis tyrusios Vilniaus m. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2006-02-13 nutarime padaryta išvada, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis - ,,gedimas automobilio Audi 90 kuro padavimo sistemoje“ (b.l.28). O pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad automobilio benzininio kuro sistema buvo sugedusi ir nenaudojama, tai patvirtino ir atsakovo liudytojas R. Č. (b.l.117). Kadangi benzino automobilyje nebuvo, todėl gaisras galėjo kilti tik esant dujų nutekėjimui, nors atsakovas tik prieš dvi dienas buvo atlikęs automobilio dujinės įrangos remontą. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 09 26 ekspertizės akte Nr. 11-929(07) padaryta išvada, jog gaisro techninės priežasties nėra galimybės nustatyti (b.l.134). Tokia išvada padaryta todėl, kad ekspertizės metu betarpiškai pats automobilis netirtas. Ekspertizės objektas buvo byloje esanti medžiaga ir nuotraukos.

Kolegija konstatuoja, jog nustatant padarytos žalos dydį, būtina realiai ir objektyviai vertinti byloje esančius duomenis apie automobilio kainą. Akivaizdu, jog byloje esantis 2005-03-16 Transporto priemonės perdavimo - priėmimo aktas (b.l. 62), kuriame perduodama transporto priemonė įvertinta 100 litų, neatitinka realybės. Automobilis nevertintinas ir UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2006-03-08 transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 260315 nurodyta automobilio vertė iki gaisro - 4900 Lt (b. l. 11). Šiuo atveju buvo vertinta sudegusi transporto priemonė ir vertintojas neturėjo galimybės tikslai įvertinti automobilio techninės būklės iki gaisro, kuri neabejotinai lemia automobilio vertę. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog automobilio techninė būklė nebuvo gera. Iš T. O. , V. V. , A. O. parodymų (b.l. 101, 115) matyti, kad automobilis buvo įsigytas už 3500 litų. Kolegijos nuomone ši suma labiausiai atitinka automobilio vertę iki gaisro. Ieškovės į bylą pateikti internetiniai skelbimai dėl analogiškų automobilių pardavimo kainos (b.l.21-24), taipogi nevertintini, kaip pagrindžiantys sudegusio automobilio kainą. Kaip minėta, automobilio kainą lemia jo techninė būklė, komplektacija. Nustatant žalos dydį iš nurodytos 3500 Lt automobilio vertės atimtina likutinė automobilio vertė – 400 Lt, nustatyta UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ (b. l. 11). Todėl kolegijos nuomone ieškovė patyrė 3100 Lt žalos sudegus automobiliui, be to ji sumokėjo 280 Lt už netinkamai atliktą remontą, kurie taipogi priteistini. Ieškovei priteistina ir pusė sumokėtos sumos - 150 Lt už automobilio vertinimą. Pusė sumos priteistina todėl, kad šis vertinimas nenustatė tikrosios automobilio vertės, bet patvirtino jo likutinę vertę. Kadangi ieškinys tenkintinas tik dalinai, o byla nebuvo itin sudėtinga, ieškovei priteistina tik dalis jos išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 1200 Lt, taip pat žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 211 Lt 80 ct.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 326 str. 1 d. 2 p., kolegija

nusprendė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-10-22 sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą. Ieškovės I. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš UAB „Autodujos ir partneriai (į.k. 224442790) 4941 litus ir 80 cnt I. O. .