- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-448-390/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Evaldas Burzdikas, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- UAB „Snoro lizingas“, UAB „AI Statybos“
- Ieškovas
- UAB „Arsaulitas“
- Advokatai
- Ina Murauskienė
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Inai Murauskienei, atsakovo UAB „Snoro lizingas“ atstovui T. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Arsaulitas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Arsaulitas“ ieškinį atsakovams UAB „AI Statybos“, UAB „Snoro lizingas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas UAB „Arsaulitas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų UAB „AI Statybos“, UAB „Snoro lizingas“ solidariai 12845, 67 Lt už automobilio remontą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 11 17 atsakovė UAB „AI Statybos“ pateikė ieškovui remontuoti atsakovei UAB „Snoro lizingas“ priklausantį automobilį SAAB 9-7X, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Buvo sudaryta automobilio remonto sąmata 12845, 67 Lt sumai ir Draudimo kompanijos atstovui pateikta susipažinti. 2008 m. gruodžio mėnesio pradžioje automobilis buvo suremontuotas ir perduotas atsakovui UAB „AI Statybos“. Tačiau už automobilio remontą su ieškovu atsakovai neatsiskaitė. Kadangi UAB „BTA draudimas“ eismo įvykį pripažino draudiminiu, 2008-12-15 jis išsiuntė - užklausą (raštą Nr. 28/6382) atsakovui UAB „SNORO lizingas“, kam išmokėti draudimo išmoką, kadangi draudimo taisyklės numato galimybę išmokėti draudimo išmoką tiek draudėjui (UAB „AI Statybos“), tiek naudos gavėjui (UAB „Snoro lizingas“), tiek remontą atlikusiai įmonei (UAB „Arsaulitus“). 2008-12-15 raštu Nr. 061/443 atsakovas UAB „SNORO lizingas“ informavo Draudimo bendrovę, kad draudimo išmokos gavėjas yra automobilio savininkas UAB „Snoro lizingas“. 2008-12-24 Draudimo bendrovė sumokėjo atsakovui UAB „SNORO lizingas“ žalos atlyginimui draudimo išmoką už sugadintą automobilį 6236,16 litų. Vėliau ieškovui paaiškėjo, kad UAB „SNORO lizingas“ nutraukė lizingo sutartį su UAB „AI Statybos“ ir atsiėmė iš lizingo gavėjo automobilį, tačiau atsakovai su ieškovu už automobilio remontą neatsiskaitė.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB „AI Statybos“ ieškovui UAB „Arsaulitus“ 12845, 67 Lt nuostolių atlyginimui, 386 Lt žyminio mokesčio, 459 Lt išlaidų dėl teisinės pagalbos, 323, 93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu. Iš atsakovo UAB „AI Statybos“ priteisė 43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad automobilį remontui pateikė atsakovo UAB „AI Statybos“ atstovas. Pagal UAB „AI Statybos“ ir UAB „Snoro lizingas“ sudarytos Finansinio lizingo sutarties Nr. KRX8081927BA 7. 3 p. atsakovas UAB „AI Statybos“ įsipareigojo tausoti ir tinkamai naudoti ir valdyti Turtą, savo sąskaita rūpintis jo išlaikymu, palaikyti ji tokioje būklėje, kokioje jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą bei sutartyje nustatyta tvarka padarytus pasikeitimus, naudoti jį pagal Turto techninę dokumentaciją bei savo lėšomis atlikti Turto einamąjį ir kapitalinį remontą. Todėl sprendė, kad automobilio remonto išlaidas ieškovui privalo atlyginti atsakovas UAB „AI Statybos“. Teismo nuomone, ieškovo reikalavimas nuostolius priteisti solidariai iš UAB „Snoro lizingas“ ir iš UAB „AI Statybos“ nepagrįstas, kadangi įstatymas nenustato atsakovų solidariosios atsakomybės ir jų santykius reguliuoja tarp jų sudarytos Finansinio lizingo sutarties sąlygos, kuriose nurodyta, kad lizingo gavėjas-atsakovas UAB „AI Statybos“ atsakingas už turto išsaugojimą, remontą savo lėšomis. Taip pat konstatavo, jog atsakovas UAB „Snoro lizingas“ turėjo teisinį pagrindą praturtėti, nes jis įtvirtintas Finansinio lizingo sutarties bendrosiose sąlygose, kurių 11.1.2. nustato, kad draudimo sutartis turi būti sudaryta Lizingo davėjo (UAB „Snoro lizingas“) naudai, t. y. įvykus draudiminiam įvykiui Draudikas perveda draudimo išmoką į Lizingo davėjo sąskaitą. Sutarties 11.9. punktas nustato, kad iš draudiko išmokėtų su Turto praradimu, sunaikinimu arba sugadinimu susijusių draudimo išmokų pirmiausia kompensuojamas Lizingo gavėjo UAB „AI Statybos“ įsiskolinimas Lizingo davėjui UAB „Snoro lizingas“. Teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Snoro lizingas“ teisėtai gavo iš UAB „BTA draudimas“ draudimo išmoką bei panaudojo ją UAB „AI Statybos“ įsiskolinimo pagal einamuosius mokesčius dengimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas „Snoro lizingas“ nepagrįstai praturtėjo.
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Arsaulitas“ prašo 2010-10-12 sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti pilnai, priteisti ieškovui iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas neteisingai kvalifikavo tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Snoro lizingas“ susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai taikė teisės normas, dėl ko nepagrįstai netenkino ieškinio dalyje dėl solidarios atsakovo UAB „Snoro lizingas“ atsakomybės. Teismas nepagrįstai ieškovų ir atsakovų santykiams taikė teisės normas, reglamentuojančias lizingo santykius ir Finansinio lizingo sutarties Nr. KRX8081927BA nuostatas. Ieškovas nėra lizingo sutarties šalis, todėl santykiams, atsiradusiems tarp ieškovo ir atsakovų lizingo sutartį reglamentuojančios normos ir lizingo sutartis negali būti taikomi. Nors lizingo sutarties sąlygos nebuvo žinomos ieškovui automobilio remonto metu, tačiau ieškovas neturėjo abejonių laikyti atsakovą UAB „AI Statybos“ teisėtu automobilio valdytoju, kuris veikia tiek savo, tiek automobilio savininko UAB „Snoro lizingas“ interesais. Tai patvirtina ir lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.8.1 p. , kuriame numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui, lizingo gavėjas (UAB „AI Statybos“) atstovauja lizingo davėją UAB „Snoro lizingas“ derybose dėl išmokų, pagal turto draudimo sutartį, turto remonto ar pakeitimo. Automobilis nuosavybės teise priklausė ir tebepriklauso atsakovui UAB „Snoro lizingas“. Atsakovas UAB „Snoro lizingas“ ne tik gavo draudimo išmoką, kurios sąskaita sumažino lizingo gavėjo įsiskolinimą pagal sutartį, bet gavo iš ieškovo suremontuotą ir techniškai tvarkingą automobilį, kurį gali naudoti pagal paskirtį. Tokiu būdu, atsakovas UAB „Snoro lizingas“ nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita – nepagrįstai sutaupė neatsiskaitydamas už automobilio remontą. Įstatymas draudžia piktnaudžiauti teise, t.y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varytų kitų asmenų teises arba įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.137 str. 3 d.). Atsakovai lizingo sutartimi (11.9 p.) susitarė, kad iš draudiko išmokėtų su turto praradimu, sunaikinimu ar sugadinimu susijusių draudimo išmokų pirmiausiai kompensuojamas lizingo gavėjo įsiskolinimas. Nei automobilio savininkas nei naudotojas neatsiskaitė su ieškovu, nors abu žinojo, kad ieškovas atliko automobilio remonto darbus jų bendrais interesais, siekdamas atstatyti automobilio būklę. UAB „Snoro lizingas“, kaip automobilio savininkas, nesiėmė jokių veiksmų patikrinti ,ar lizingo gavėjas atsiskaitė su ieškovu, nutraukė lizingo sutartį. Žalos padarymas piktnaudžiaujant teise yra deliktas, kurio pagrindu kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.245-6.304 str.). LR CK 6.6 str. 3 d. nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. LR CK 6.279 str. 1 d. numatyta, kad bendrai žalą padarę asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Taigi, solidarioji pareiga šiuo atveju atsiranda pagal įstatymą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Snoro lizingas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad UAB „Snoro lizingas“ neturi jokio teisinio pagrindo mokėti už ieškovo atliktą remontą, nes tokių darbų neužsakinėjo, dėl jų nesitarė, tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Snoro lizingas“ nėra sudaryta jokių sutarčių dėl remonto darbų atlikimo, apmokėti šiuos darbus turėjo UAB „AI Statybos“. Teigia, jog ieškovo reikalavimas solidariai priteisti reikalaujamas sumas neturi jokio teisinio pagrindo, nes šiuo atveju, jokiuose teisės aktuose solidari atsakomybė neįtvirtinta, lizingo gavėjas yra daikto savininkas ekonominiu požiūriu, o ir sutartyje aiškiai nurodyta, kad su turto remontu susijusios išlaidos tenka atsakovui UAB „AI Statybos“. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas UAB „Snoro lizingas“ gavęs draudimo išmoką ir neatsiskaitęs su ieškovu už remonto darbus nepagrįstai praturtėjo yra nepagrįstas. Transporto priemonės draudimo sutartyje yra nurodyta, jog įvykus draudimo sutartyje numatytam draudžiamajam įvykiui, naudos gavėjas yra UAB „Snoro lizingas“, todėl draudimo išmoką UAB „Snoro lizingas“ gavo pagrįstai ir minėta suma sumažino atsakovo UAB „AI Statybos“ įsiskolinimą (sutarties 11.9 p.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą neteisingai kvalifikavo tarp ieškovo ir apelianto atsiradusius teisinius santykius bei taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias lizingo santykius, o taip pat nepagrįstai netaikė atsakovams solidariosios civilinės atsakomybės.. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal sudarytą finansinio lizingo sutartį Nr. KRX8081927BA tarp atsakovų UAB „AI Statybos“ ir UAB „Snoro lizingas“ atsakovas UAB „Snoro lizingas“ 2008m. rugpjūčio 19d. perdavė atsakovui UAB “AI Statybos“ naudotis automobilį SAAB 9-7X, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Lizingo sutarties 7. 3 punkto sąlyga lizingo gavėjas atsakovas UAB „AI Statybos“ įsipareigojo tausoti ir tinkamai naudoti ir valdyti Turtą, savo sąskaita rūpintis Turto išlaikymu, palaikyti jį tokioje būklėje, kokioje jam buvo parduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą bei sutartyje nustatyta tvarka padarytus Turto pakeitimus, naudoti jį pagal Turto techninę dokumentaciją bei savo lėšomis atlikti Turto einamąjį ir kapitalinį remontą. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „AI Statybos“ naudodamasis automobiliu jį apgadino. Atsakovas UAB „AI Statybos“ vykdydamas lizingo sutarties įsipareigojimus 2008m. lapkričio 17d. automobilį pristatė ieškovui remonto darbams atlikti. Iš byloje pateiktos PVM sąskaitos-faktūros Nr. 3324 ir remonto darbų sąmatų ( b.l. 15-17) matyti, kad ieškovas atliko automobilio remonto darbus 12845,67 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą darė išvadą, kad automobilio remonto išlaidas ieškovui turi atlyginti atsakovas UAB „AI Statybos“ ( C K 6. 716, C K 6.720 straipsniai). Teismas motyvavo, kad ieškovo reikalavimas nuostolius priteisti solidariai iš atsakovų nepagrįstas, nes įstatymas nenustato atsakovų solidariosios atsakomybės ir jų santykius reguliuoja tarp jų sudarytos finansinio lizingo sutarties sąlygos, kuriose nurodyta, kad lizingo gavėjas- atsakovas UAB „AI Statybos“ yra atsakingas už turto išsaugojimą, turto remontą savo lėšomis. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados iš esmės yra teisingos, tačiau tarp šalių atsiradę santykiai kaip kylantys iš atlygintinų paslaugų teikimo kvalifikuoti netinkamai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB AI Statybos“ dėl automobilio darbų atlikimo buvo susiformavę rangos santykiai. Pagal C K 6. 644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies ( užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas automobilį iš atsakovo UAB „AI Statybos“ pagal užsakymą priėmė ir įsipareigojo jam atlikti remontą. Automobilio remonto darbai buvo atlikti ir minėtam atsakovui automobilis buvo perduotas. Atsakovas už atliktus darbus neapmokėjo, todėl iš pastarojo teismas pagrįstai priteisė ieškovui 12845,67 Lt už neapmokėtus darbus ( C K 6. 644 straipsnis).
Paprastai solidarioji civilinė atsakomybė taikoma deliktiniuose santykiuose. Byloje nenustatyta ir nėra sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti atsakovui UAB „Snoro lizingas“ ( C K 6. 245- 6. 249 straipsniai). Nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovai žalą ieškovui padarė bendrais veiksmais ir atsakovams galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė pagal C K 6. 279 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad naudos gavėjas atsakovas UAB „Snoro lizingas“ gavo draudimo išmoką ir vykdydamas šalių sudarytos sutarties 11. 9 punkto sąlygą išmokos suma sumažino atsakovui UAB AI Statybos“ įsiskolinimą. Taigi, apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad šis atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Kiti apeliacinio skundo argumentai ginčo išsprendimui esminės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja.
Remiantis nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. spalio 12d. sprendimą palikti nepakeistą.