Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2014-08-11 · Byla Nr. ATP-319-350/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-08-11
Bylos Nr.
ATP-319-350/2014
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00159-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Pažeidėjas
J. K.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Vitalija Ragauskienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-319-350/2014

Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00159-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1., 45.4.3. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLietuvos Respublikos vardu

2014 m. rugpjūčio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. skundžiamu 2014 m. birželio 9 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimu už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą nubaustas 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2014 m. balandžio 7 d., 18 val. 45 min., S. I k., Anykščių r. vairavo transporto priemonę Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Z. P. sodyboje atsisakė policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. K. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nurodo, kad pareigūnų tikrinimo metu buvo namuose, automobilio nevairavo, todėl pareigos kaip vairuotojas tikrintis blaivumą, neturėjo. Tokiu būdu pagal ATPK 126 str. 4 d. jis nubaustas nepagrįstai, nes ATPK 126 straipsnio numatyto teisės pažeidimo subjektas yra specialus, t. y. administracinė atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą kyla tik transporto priemonių vairuotojams, kiti asmenys pagal šį straipsnį atsakomybėn netrauktini.

Šiuo konkrečiu atveju atvykus pareigūnams jis buvo namuose ir gėrė alkoholinius gėrimus, t. y. nebuvo automobilio vairuotojas, jokių veiksmų susijusių su vairavimu, neatliko, pareigos tikrintis girtumą, neturėjo. Pareigūnai tik siekia sudaryti įspūdį, kad jis vairavo ir vengė tikrintis girtumą (nurodyta protokolo grafoje „ pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“). Automobiliu atvykęs pas seserį į S. kaimą išgėrė butelį alaus ir kitų stiprių alkoholinių gėrimų ir tik po 15 min. atvyko pareigūnai. Atsisakius tikrintis girtumą jam surašė protokolą. Apie tai, kad atvykus į P. sodybą jis buvo namuose, patvirtino ir patys pareigūnai, jo sesuo, todėl išvada, kad jis vairuodamas atsisakė tikrintis girtumą, niekuo nepagrįsta. Tuo pačiu jis nepagrįstai nušalintas nuo vairavimo, nes nušalinti nuo vairavimo galima tik vairuotoją, tuo tarpu jis, kaip minėta, automobilio nevairavo ir nesiruošė vairuoti, automobilis stovėjo saugiai kieme.

Pareigūnų tvirtinimas, kad jie į sodybą po jo atvyko praėjus ne daugiau 2 minutėms, neteisingas, nes jis nuo K. pasukęs link S. kaimo važiavo nedideliu greičiu dėl atplyšusio ir netvirtai besilaikančio bamperio, būtų matęs juos važiuojančius iš paskos. Įsukant jį (apeliantą) nuo K. į S. kaimą matė ir iš žvejybos nuo S. k. link Anykščių važiuojantis pažįstamas V. M., kuris nuvažiavęs nuo K. iki Z. kaimo matė dideliu greičiu link K. važiuojančius pareigūnus. Prašo šį liudytoją kviesti apklausai, nes jis gali patvirtinti, kad pareigūnai negalėjo atvykti į P. sodybą dviem minutėm vėliau nei jis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas prašo J. K. skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimą.

Nurodo, kad J. K. nei pareigūnams nei teisme neneigė vairavęs automobilį tuo metu, kai buvo gautas pravažiuojančio asmens pranešimas apie tai, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Pareigūnams atvykus į jo sesers sodybą jis negalėjo nurodyti, kur yra gerto alkoholio butelis ar kita tara, J. K. sesuo apklausta nurodė, kad brolis atvykęs pas ją alkoholio nevartojo, todėl nebuvo jokių abejonių, kad J. K. iki atvykstant pareigūnams vartojo alkoholį.

Nors apeliantas nurodo, kad pareigūnai į sesers sodybą atvyko praėjus 15 min. po jo atvykimo, tačiau iš policijos duomenų bazių matyti, kad pranešimas galimai neblaivų vairuotoją gautas 2014-04-07, 18.45 val., pareigūnai į įvykio vietą S. kaime atvyksta 18.59 val. (K. mstl. policijos ekipažas atvyko 18.57 val. ir per 2 minutes nuvyksta iki S. km). Tai tik patvirtina aplinkybę, kad policijos pareigūnai reagavo pakankamai greitai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).

ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų patvirtinančių J. K. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

ATPK 126 str. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Šio straipsnio 4 d. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis <...> arba sunkus <...> neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

Iš šios teisės normos analizės matyti, kad pagal šį straipsnį galima bausti tik transporto priemonę vairavusį asmenį, kuris vairavo automobilį neblaivus, vairavęs neblaivus atsisakė tikrintis girtumą, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Viso proceso metu J. K. neigė vairavęs neblaivus, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad važiuodamas iš darbo Ukmergėje nuvyko pas pakeliui S. kaime gyvenančią seserį. Nuvykęs į Z. P. sodybą ir išlipęs iš automobilio išgėrė 1 litro talpos alaus butelį, namuose sesuo pavaišino degtinės užpiltine. Praėjus 15 minučių atvykę pareigūnui liepė tikrintis girtumą, tačiau jis atsisakė, nes automobilio neblaivus nevairavo, alkoholio vartojo tik atvykęs į sodybą. Važiuojant nukrito jo vairuojamo automobilio bamperis, todėl jis važiavo atsargiai, apvažinėjo duobes ir kelio nelygumus, todėl asmeniui, pranešusiam policijai apie jo įtartiną manevravimą galėjo pasirodyti, kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo.

Ši apelianto versija nėra paneigta.

Iš pirminio liudytojos Z. P. paaiškinimo ( b.l. 7 l. ) matyti, kad ji patvirtino, jog J. K. buvo atvykęs į jos namus, nurodė, kad namuose turi „alkoholio su česnaku“. Nors paaiškinime ji nurodo, kad jokio alaus jos namuose nėra, tačiau J. K. teigė alų išgėręs tik atvykęs į sesers sodybą ir šio fakto ji galėjo nematyti. Liudytoja taip teigė, kad jai kalbantis su broliu namuose, netrukus atvyko pareigūnai. Apie tai, kad J. K. į sodybą atvyko vairuodamas transporto priemonę neblaivus, Z. P. nenurodė. Iš esmės tokius pat parodymus liudytoja davė ir apklausiama apylinkės teisme.

Iš policijos pareigūno R. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis su tyrėja A. E. – Z. į Z. P. sodybą atvyko patikrinti informacijos pagal gautą pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, važiavusį nuo Ukmergės link K. ir pasukusį link S. k., kuriame jie rado automobilį apie kurį gautas pranešimas ir jo vairuotoją J. K.. Pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus (nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, jis sverdėjo), jis neneigė automobiliu atvykęs į sesers sodybą, nurodė, kad girtavo jos namuose (vienas gėrė alų), tačiau tikrintis girtumą kategoriškai atsisakė, apklausta Z. P. parodė, kad jos namuose alkoholio nėra (b.l. 11). Analogiškus parodymus R. V. davė ir apylinkės teisme.

Neginčytinai įrodyta, kad policijos pareigūnams atvykus į Z. P. sodybą, J. K. galimai buvo neblaivus ir atsisakė tikrintis girtumą, šios aplinkybės neneigia ir apeliantas, tačiau duomenų, kad iki pareigūnams atvykstant į sodybą J. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pateiktoje administracinėje byloje nesurinkta.

Skundžiamame nutarime suformuotame kaltinime, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės taip pat nenustatė ir J. K. pripažino kaltu dėl transporto priemonės vairavimo ir atsisakymo pasitikrinti girtumą.

Tačiau jau iš aukščiau aptartos APTK 126 str.4 d. straipsnio analizės matyti, kad pagal šį straipsnį atsakomybėn traukiamas tik tas asmuo, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir atsisakė tikrintis girtumą. Šiuo atveju J. K. vairuojantis transporto priemonę sulaikytas nebuvo, pareigūnai į Z. P. sodybą atvyko po tam tikro laiko tarpo ir J. K. vairuojančio sustojusios transporto priemonės nematė, jiems atvykus į sodybą jis kurį laiką jau buvo namo viduje, atvykusio į sodybą J. K. veiksmų jie taip pat nematė, jokių neginčytinų duomenų, kad jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus byloje nėra, jo versija, kad alkoholį jis vartojo atvykęs į sodybą, nepaneigta.

Nors pareigūnai teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Z. P. sodyboje jokio alkoholio nebuvo, nes tuščios taros nuo alaus J. K. neparodė, o namo viduje matė tuščią butelį galimai nuo degtinės, kurį jiems parodė Z. P., tačiau pastaroji liudytoja teisme teigė, kad ji su J. K. išgėrė visą butelyje buvusią degtinės ir česnakų užpiltinės likutį (ji gėrė mažiau, brolis gal pora stikliukų ), liko tik tuščias butelis, kurį parodė atvykusiems pareigūnams. Be to tiek policijos pareigūnas R. V., tiek liudytoja Z. P. patvirtino, kad jai aptariamo įvykio metu taip pat buvo nustatytas girtumas (0.28 promilės).

Šiuo atveju remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., sudėties buvimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J. K. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., todėl 2014 m. birželio 9 d. Anykščių rajono apylinkės teismo priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o J. K. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Šis nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Algirdas Gaputis