- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-29
- Bylos Nr.
- e2A-1291-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36913-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- UAB „mogo LT“
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) UAB „mogo LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „mogo LT“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 905,66 Eur skolą, 86,49 Eur netesybas, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas A. A. 2014-07-28 sudarė lizingo (finansinės nuomos) sutartį Nr. LG28072014/0005 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas ieškovui suteikė 724,05 Eur finansavimą transporto priemonės įsigijimui, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti sutartyje numatytas įmokas ir kitus mokėjimus. Atsakovui nevykdant prievolių pagal Sutartį, ieškovas 2014-12-11 vienašališkai Sutartį nutraukė. 2014-12-22 transporto priemonę ieškovas susigrąžino, kurią 2015-04-11 pardavė už 460 Eur. Atsakovo skolą ieškovui sudaro: 724,05 Eur suteikto finansavimo suma, 135,05 Eur mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos iki Sutarties nutraukimo (Sutarties bendrųjų nuostatų 7.1. punktas), 1,16 Eur dydžio vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanos (Sutarties bendrųjų nuostatų 13.2. punktas), 62,82 Eur dydžio vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanos, susikaupusios po Sutarties nutraukimo iki transporto priemonės pardavimo nuo visų reikalaujamų grąžinti įmokų sumos (Sutarties bendrųjų nuostatų 13.2. punktas), 1,45 Eur palūkanos už vėlavimą grąžinti transporto priemonę (Sutarties bendrųjų nuostatų 13.6. punktas), 36,20 Eur dydžio netesybos už Sutarties sąlygų pažeidimą (Sutarties bendrųjų nuostatų 13.5. punktas), 194,91 Eur išieškojimo išlaidos (Sutarties bendrųjų nuostatų 6.6. punktas), 3,52 Eur administracinės pašto išlaidos (Sutarties bendrųjų nuostatų 6.6. punktas), 16,50 Eur transporto priemonės pardavimo išlaidų (Sutarties bendrųjų nuostatų 6.6. punktas), 115,00 Eur transportavimo išlaidos (Sutarties bendrųjų nuostatų 6.6. punktas), 75,00 Eur kitos išlaidos (Sutarties bendrųjų nuostatų 6.6. punktas). 2015-04-11 įvykus transporto priemonės pardavimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) bei Sutarties bendrųjų nuostatų 16.4. punktu atsakovas liko skolingas ieškovui 905,66 Eur (1 365 Eur - 460 Eur).
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo A. A. 500,73 Eur skolą, 86,49 Eur netesybas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 51,92 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas UAB „mogo LT“ su atsakovu A. A. 2014-07-28 sudarė Sutartį, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui A. A. 724,05 Eur dydžio finansavimą automobilio Audi A100 Avant įsigijimui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais vykdyti įsipareigojimus ieškovui – mokėti sutartyje numatytas įmokas ir mokėjimus, (Sutarties bendrųjų nuostatų 9.5 punktas), tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui nevykdė. Atsižvelgiant į tai, 2014-12-11 ieškovas Sutartį vienašališkai nutraukė. Transporto priemonė ieškovui grąžinta 2014-12-22, kurią ieškovas 2015-04-11 pardavė už 460 Eur sumą. Nutraukus Sutartį ir pardavus transporto priemonę, kaip nurodė ieškovas, atsakovo skolą ieškovui sudarė: 724,05 Eur suteikto finansavimo suma, 135,05 Eur mokėjimo palūkanos iki Sutarties nutraukimo, 1,16 Eur vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanos iki Sutarties nutraukimo, 62,82 Eur vėlavimo atlikti mokėjimo palūkanos po Sutarties nutraukimo iki transporto priemonės pardavimo, 1,45 Eur palūkanos už vėlavimą grąžinti transporto priemonę, 36,20 Eur netesybos pagal Sutarties bendrųjų nuostatų 13.6 punktą, 194,91 Eur išieškojimo išlaidos, 3,52 Eur administracinės pašto išlaidos, 16,50 Eur transporto priemonės pardavimo išlaidos, 115 Eur transportavimo išlaidos, 75 Eur kitos išlaidos (Sutarties 7.1, 13.2, 13.6, 13.5, 6.6 punktai), viso – 1 365,66 Eur.
Įvertinęs už transporto priemonę gautą 460 Eur sumą, pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovo skola ieškovui sudaro 905,66 Eur.
Nors ieškovas nurodė, kad į skolos sumą įeina 194,91 Eur išieškojimo išlaidos, 3,52 Eur administracinės pašto išlaidos, 16,50 Eur transporto priemonės pardavimo išlaidos, 115 Eur transportavimo išlaidos, 75 Eur kitos išlaidos, kurioms pagrįsti ieškovas nurodė Sutarties bendrųjų nuostatų 6.6 punktą, kuriame nustatyta, kad visais atvejais lizingo gavėjas privalo sumokėti ieškovo išlaidas, susijusias su ieškovo atliktais skolos išieškojimo veiksmais, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas nepateikė šioms išlaidoms pagrįsti rašytinių įrodymų, t. y. duomenų, kokios tai konkrečiai išlaidos, kaip jos susidarė ir įrodymų, kad ieškovas tokias išlaidas turėjo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Ieškovo reikalavimą dėl 404,93 Eur skolos, kurią sudaro išieškojimo išlaidos, administracinės pašto išlaidos, transporto priemonės pardavimo išlaidos, transportavimo išlaidos bei kitos išlaidos, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „mogo LT“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-44551-595/2015 dalį, kuria atsisakyta ieškovui UAB „mogo LT“ priteisti iš atsakovo A. A. 404,93 Eur sumą, kurią neva sudaro išieškojimo išlaidos, administracinės pašto išlaidos, transporto priemonės pardavimo išlaidos, transportavimo išlaidos bei kitos išlaidos ir priimti naują sprendimo dalį – patenkinti ieškovo UAB „mogo LT“ reikalavimą ir priteisti iš atsakovo A. A. ieškovo UAB „mogo LT“ naudai 404,93 Eur sumą, kurią sudaro ieškovo atsakovui suteiktas finansavimas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
Pirmosios instancijos teismas klaidingai suskaičiavo, kad ieškovas turėdamas sutartinius santykius su atsakovu turėjo 404,93 Eur išlaidų, kurias sudaro: 194,91 Eur išieškojimo išlaidos, 3,52 Eur administracinės pašto išlaidos, 16,50 Eur transporto priemonės pardavimo išlaidos ir 75 Eur kitos išlaidos. Kitą 960,73 Eur išlaidų dalį, atitinkamai sudarė: 724,05 Eur suteikto finansavimo suma, 135,05 Eur dydžio mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos iki Sutarties nutraukimo, 1,16 Eur vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanos, skaičiuojamos iki Sutarties nutraukimo, 62,82 Eur dydžio vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanos, susidariusios po Sutarties nutraukimo iki transporto priemonės pardavimo nuo visų reikalaujamų grąžinti įmokų sumos, 1,45 Eur dydžio palūkanos už vėlavimą grąžinti transporto priemonę, 36,20 Eur dydžio netesybos už Sutarties sąlygų pažeidimą, kaip nurodyta ieškinyje, todėl ieškovo turėtų nuostolių suma sudarė 1 365,66 Eur.
Priešingai nei ieškovas, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva atlikdamas už parduotą transporto priemonę gautos 460 Eur sumos paskirstymą pažeidė įstatymo imperatyviai nurodytą įmokų paskirstymo eiliškumo tvarką. Gautą už transporto priemonę sumą skirstė ne nuo Sutarties bendrųjų nuostatų 16.14.1. punkte nurodytų ieškovo išlaidų, susijusių su reikalavimu vykdyti atsakovo prievolę pareiškimu ir vykdymu, kas atitinka CK 6.54 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bet nuo palūkanų, netesybų ir galiausiai – pagrindinės prievolės dengimo. Tokiu būdu pažeisdamas CK 6.54 straipsnio bei Sutarties bendrųjų nuostatų 6.14 punkto reikalavimus. Jei teismas būtų laikęsis ieškovo jau faktiškai atliktos įskaitymo tvarkos, būtų nustatęs, jog už parduotą transporto priemonę gauta 460 Eur suma pirmiausiai visiškai padengė 404,93 Eur ieškovo turėtas išlaidas, susijusias su reikalavimu vykdyti atsakovo prievolę pareiškimu ir vykdymu, o likusioji suma 55,07 Eur (460 Eur – 404,93 Eur) antra įskaitymo eile padengė dalį atsakovo ieškovui mokėtinų palūkanų, t. y. liko nepadengta 79,98 Eur palūkanų suma.
Neįvertino aplinkybės, kad ieškovui įstatymo nustatyta tvarka atlikus 460 Eur įskaitymą, reikalavimas dėl 404,93 Eur dydžio išlaidų, susijusių su reikalavimu vykdyti atsakovo prievolę pareiškimu ir vykdymu bei dėl antrąja eile įskaitytinų mokėtinų palūkanų 55,07 Eur dalies, net nebuvo reiškiamas atsakovui. Dėl šios priežasties ieškovas teismui neteikė įrodymų, kurie pagrįstų faktinį 404,93 Eur dydžio išlaidų, susijusių su reikalavimu vykdyti atsakovo prievolę pareiškimu ir vykdymu, turėjimą.
Be jokio teisinio ir faktinio pagrindo, teismas peržengė pareikštų ieškinio reikalavimų ribas, t. y. tinkamai nenustatęs ir neįvertinęs, jog ieškovas net nereiškė reikalavimo dėl 404,93 Eur dydžio išlaidų, susijusių su reikalavimu vykdyti atsakovo prievolę pareiškimu ir vykdymu (šios išlaidos ieškovo buvo pagrįstai laikomos jau padengtomis iš už transporto priemonės pardavimą gautos 460 Eur sumos), priteisimo. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas ieškovo pareikštą ieškinį tariamai atmetė, todėl ieškovui liko faktiškai nepriteista 404,93 Eur pagrindinio reikalavimo sumos, bet ne minėtų išlaidų. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovas turėtų pakartotinai kreiptis į teismą.
Nors ieškovas neginčija sprendimo už akių dalies dėl priteistų 86,49 Eur dydžio sutartinių netesybų, tačiau, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, jei ieškovas nepagrindė 404,93 Eur dydžio turėtų išlaidų, tai teismas turėjo perskaičiuoti ir ieškovo prašomas priteisti sutartines netesybas, nes jos buvo paskaičiuotos nuo visos atsakovo negrąžintos sumos, t. y. nuo 992,15 Eur, įskaitant ir sprendimu už akių nepriteistą 404,93 Eur išlaidų dalį.
Motyvuojamoji dalis
IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, viešo intereso pažeidimo taip pat nenustatyta.
Apeliantas ieškinį grindė 2014-07-28 lizingo (finansinės nuomos) sutartimi Nr. LG28072014/0005, pagal kurią atsakovas ieškovui suteikė 724,05 Eur finansavimą transporto priemonės įsigijimui. Kaip nurodė apeliantas, atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti sutartyje numatytas įmokas ir kitus mokėjimus, tačiau sutartinių pareigų nevykdė, todėl, atsakovui nevykdant prievolių pagal Sutartį, apeliantas 2014-12-11 vienašališkai Sutartį nutraukė, 2014-12-22 susigrąžino transporto priemonę, kurią 2015-04-11 realizavo už 460,00 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinių santykių subjektai yra varžomi ne tik tiesiogiai įstatyme įtvirtintų elgesio laisvės apribojimų, bet ir teisės principų. Kiekviena sutarties šalis, būdama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Sutarties vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 str., įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. CK 1.5 str. 1 d. įtvirtinti bendrieji teisės principai įpareigoja įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Taigi, civiliniai santykiai turi būti tvarkomi nepažeidžiant jų reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 1.2 str., inter alia subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kt.
Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas naudojosi CK 6.574 str., reglamentuojančia lizingo sutarties nutraukimą ir, kaip kad nurodė ieškinyje, lizingo gavėjui (atsakovui) iš esmės pažeidus sutartį, pasinaudojo teise nutraukti lizingo sutartį bei pareikalavo iki nustatytos datos įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus ir grąžinti lizinguojamąjį turtą apeliantui.
Atsakovas grąžino lizinguojamą turtą apeliantui vėluodamas, tačiau finansinių prievolių neįvykdė, todėl apeliantas reiškė ieškinį dėl atsakovo finansinių prievolių įvykdymo – įsiskolinimo, mokėjimo palūkanų bei netesybų ir administracinio mokesčio priteisimo.
Pažymėtina, kad CK 1.138 str. 6 p. nustatytas atskiras civilinių teisių gynimo būdas – įtvirtinta galimybė išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), o įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais – netesybas. CK 6.245 str. 3 d. reglamentuota sutartinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Taigi, teismas sutinka su apeliantu, kad atsakovui nevykdant sutarties, jam atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už sutartinės prievolės neįvykdymą (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.), tačiau byloje apeliantas turi įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę, apelianto patikrą žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir skolininko veikimu ar neveikimu.
Apeliantas nurodė, jog atsakovo skolą sudaro 724,05 Eur suteikto finansavimo suma transporto priemonei įgyti, 135,05 Eur mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos iki Sutarties nutraukimo (Sutarties bendrųjų nuostatų 7.1. punktas), 1,16 Eur dydžio vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanos (Sutarties bendrųjų nuostatų 13.2. punktas), 62,82 Eur dydžio vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanos, susikaupusios po Sutarties nutraukimo iki transporto priemonės pardavimo nuo visų reikalaujamų grąžinti įmokų sumos (Sutarties bendrųjų nuostatų 13.2. punktas), 1,45 Eur palūkanos už vėlavimą grąžinti transporto priemonę (Sutarties bendrųjų nuostatų 13.6. punktas), 36,20 Eur dydžio netesybos už Sutarties sąlygų pažeidimą (Sutarties bendrųjų nuostatų 13.5. punktas), 194,91 Eur išieškojimo išlaidos (Sutarties bendrųjų nuostatų 6.6. punktas), 3,52 Eur administracinės pašto išlaidos (Sutarties bendrųjų nuostatų 6.6. punktas), 16,50 Eur transporto priemonės pardavimo išlaidų (Sutarties bendrųjų nuostatų 6.6. punktas), 115,00 Eur transportavimo išlaidos (Sutarties bendrųjų nuostatų 6.6. punktas), 75,00 Eur kitos išlaidos (Sutarties bendrųjų nuostatų 6.6. punktas). Bendrai apeliantas priskaičiavo ieškovui mokėti 1.365,00 Eur (visų šių nurodytų skaičių suma lygi 1.365,00 Eur).
Ieškinyje nurodyta, kad dėl Lizingo sutarties su atsakovui sudarymo, apeliantas (ieškovas) iš viso patyrė 1.365,66 Eur nuostolių, iš kurių 724,05 Eur sudaro negrąžinta finansavimo suma, o 641,61 Eur – palūkanos, netesybos, bei kitos išlaidos.
Apeliantas taip pat nurodė, kad realizavęs atsakovo transporto priemonę jis gavo 460,00 Eur, todėl iš atsakovo jam priteistina likusi 905,66 Eur suma. Apeliantas ieškinyje pats nurodo skaičiavimą: 905,66 Eur (1365,66 Eur – 460,00 Eur).
Pirmosios instancijos teismas sutiko su apelianto nurodytais skaičiavimais dalyje dėl 724,05 Eur suteikto finansavimo sumos skolos, dėl 135,05 Eur mokėjimo palūkanų, apelianto apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo momento, dėl 1,16 Eur dydžio vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanų, dėl 62,82 Eur dydžio vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanų, susikaupusių po šalių sutarties nutraukimo iki transporto priemonės pardavimo nuo visų reikalaujamų grąžinti įmokų sumų, dėl 1,45 Eur palūkanų už vėlavimą grąžinti transporto priemonę, ir dėl 36,20 Eur dydžio netesybų už sutarties sąlygų pažeidimą, iš viso 960,73 Eur (šių skaičių suma lygi 960,73 Eur).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog jis kaip lizingo davėjas patyrė 194,91 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo išlaidas, 3,52 Eur administracines pašto išlaidas, 16,50 Eur transporto priemonės pardavimo išlaidas, 115,00 Eur transportavimo išlaidos ir 75,00 Eur kitas išlaidas, tai yra neįrodė nuostolio, kurio kaip teigė pats apeliantas, suma lygi 404,93 Eur.
CPK 178 str. nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Apeliantas turėjo pareigą pridėti prie ieškinio dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (135 str. 2 d.). Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Byloje nesant duomenų apie tai, jog apeliantas dėl atsakovo sutarties pažeidimo patyrė būtent 404,93 Eur nuostolius, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, jog tokie nuostoliai apelianto buvo patirti, kadangi teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą tik tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.
Taigi, nesant nustatytai vienai iš sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti - žalos (t. y. 404,93 Eur patirto nuostolio), tokia atsakomybė šioje apimtyje atsakovui negali būti taikoma.
Kadangi apeliantas visą atsakovo sutarties nevykdymo netekimą įvardijo 1.365,00 Eur sumoje, o 404,93 Eur apimtyje nuostolio neįrodė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atėmė šią neįrodytą sumą ir priteisė likusią apelianto nurodytą sumą jo įvardindų sutartinių finansinių prievolių apimtyje atskaitęs už realizuotą transporto priemonę apelianto gautą 460,00 Eur sumą, o apelianto skundo argumentas apie netinkamą užskaitymą nesusijęs.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus (atsiliepimo atsakovas nepateikė), faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl skolos, netesybų priteisimo ir nuostolio atlyginimo tenkino iš dalies, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m lapkričio 16 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.