Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pareiškimą su suinteresuotais asmenimis L. F., O. F., antstole Svetlana Kastanauskiene dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, kreipdamasi į teismą, prašo nustatyti, kad L. F. sutuoktinės O. F. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkui L. F..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Nustatyta, kad antstolės Svetlanos Kastanauskienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 148,35 € skolos išieškojimo iš skolininko L. F. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos naudai. Vykdant išieškojimą antstolė nustatė, jog skolininko sutuoktinė O. F. vykdo individualią veiklą už kurią gauna pajamas ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

LR CPK 667 str. 1 d. numato, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pagal LR CK 3.87 str. 1 d. turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. LR CK 3.88 str. 1 d. numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės ( verslo ) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas ( žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita ). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ( LR CK 3.88 str. 2 d. ) arba nėra sudaryta vedybų sutartis, nustatanti kitokį turto teisinį režimą ( LR CK 3.104 str. ). Nustačius turto teisinį režimą vedybų sutartimi sutuoktiniai turi teisę pasirinkti ne tik turto teisinį režimą, bet ir nustatyti kiekvieno sutuoktinio atsakomybės ribas atsiradusioms prievolėms įvykdyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkas L. F. nuo (duomenys neskelbtini) yra vedęs, jo sutuoktinė – O. F.. Skolininkas L. F. nedirba, pajamų neturi. Iš bylos matyti, kad L. F. ir O. F. (duomenys neskelbtini) yra sudarę vedybų sutartį, kuria yra nustatę, kad turtas, pajamos įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus po vedybų sutarties sudarymo, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ( vedybų sutarties 2.3. p. ). Pagal LR CK 3.103 str. 1 d. vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma. L. F. ir O. F. vedybų sutartį sudarė (duomenys neskelbtini), ji yra patvirtinta notaro ( notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), todėl vedybų sutartis galiojanti. Sutuoktiniams įteisinus sutuoktinių turto visiško atskirumo režimą kiekvienas sutuoktinis pagal savo prievoles privalo atsakyti asmeniškai savo asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, nebent prievolė atsirado kaip santuokos padarinys arba yra skirta abiejų sutuoktinių turtiniams interesams patenkinti. Vedybų sutarties 2.6. p. nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis už savo skolas atsako savo turtu, bet pagal bendras prievoles šeimos interesais sutuoktiniai atsako solidariai. Skolininko L. F. prievolę sumokėti mokestinę nepriemoką atsirado iki santuokos sudarymo, todėl tai yra jo asmeninė prievolė, neskirta šeimos interesams tenkinti. Skolininko sutuoktinė O. F., gaudama pajamas iš individualios veiklos ir vedybine sutartimi visiškai atskyrusi savo ir sutuoktinio turtą neturi pareigos apmokėti asmeninės L. F. skolos – mokestinės nepriemokos, atsiradusios iki santuokos sudarymo. Byloje esančios aplinkybės leidžia manyti, kad nėra teisėto pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą, todėl pareiškėjo pareiškimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pareiškimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.