Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovei D. S. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, tiksliau – atsakovė sutinka grąžinti ieškovui 1000,00 Lt sumą. Atsakovė nesutinka su kita pareikšto ieškinio dalimi, prašo ją atmesti. Atsakovė paaiškino, jog 2010 m. gruodžio 12 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę ir paaiškino, jog jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi naudojasi gretimo žemės sklypo savininkas. Atsakovė, susipažinusi su ieškovo pateiktais duomenimis, paaiškino ieškovui, jog, siekiant nustatyti, ar gretimo žemės sklypo savininkas pažeidžia ieškovo teises, reikia atlikti ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovo iniciatyva šalys dėl kadastrinių matavimų atlikimo iš pradžių kreipėsi į UAB „GEONIKA“, tačiau ieškovui nurodyta bendrovė netiko, todėl šalys kreipėsi į UAB „TRAKSALIS“. Šalys ir UAB „TRAKSALIS“ sulygo dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo ir pasirašė sutartį. Atsakovė paaiškino, jog ji savo lėšomis pagal sutartį, sudarytą su UAB „TRAKSALIS“, sumokėjo nurodytai bendrovei 500,00 Lt avansą, be to, ieškovo interesais šalys iš vienos vietos į kitą vietą važinėjo atsakovei priklausančia transporto priemone ir atsakovės lėšomis. Atsakovė paaiškino, jog 2011 m. gegužės 5 d. ieškovas atvyko pas atsakovę ir pareiškė, jog nutraukia Sutartį, bei pareikalavo, kad atsakovė grąžintų jam Ginčo sumą. Atsakovė nesutinka su ieškovo paaiškinimais, jog atsakovė nesuteikė ieškovui jokių teisinių paslaugų. Anot atsakovės, ji suteikė ieškovui atitinkamas teisines paslaugas, kurių vertė, pasak atsakovės, – 1500,00 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatytos aplinkybės, teismo išvados ir argumentai.

Bylos duomenimis (b. l. 14) nustatyta, jog šalys 2010 m. gruodžio 12 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo (atstovavimo) sutartį (toliau tekste – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė, be kita ko, įsipareigojo parengti ieškovui ieškinį ir pareikšti jį teisme, atstovauti ieškovui teisme. Bylos duomenys – 2010 m. gruodžio 12 d. pinigų priėmimo kvitas (serija LAT, numeris 561782) (b. l. 2) – patvirtina, jog ieškovas pagal Sutartį sumokėjo atsakovei 3000,00 Lt sumą (toliau tekste – ir Ginčo suma). Bylos duomenimis – 2011 m. gegužės 4 d. pareiškimu (b. l. 35) – nustatyta, jog ieškovas 2011 m. gegužės 4 d. vienašališkai nutraukė Sutartį ir pareikalavo, kad atsakovė savaitės laikotarpiu grąžintų Ginčo sumą.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą dėl Ginčo sumos priteisimo.

Kaip žinia, ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Bendroji proceso įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, kitaip tariant, faktinį ieškinio pagrindą, įvertinęs ieškovo reikalavimą bei atsakovės atsikirtimus, konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos ginčas yra kilęs iš pavedimo teisinių santykių (CK 6.756-6.765 straipsniai).

Byloje pagal aukščiau nurodytus duomenis nustatyta, jog ieškovas, be kita ko, pavedė atsakovei parengti ieškovui ieškinį ir pareikšti jį teisme, atstovauti ieškovui teisme, o atsakovė priėmė jai duotą pavedimą ir įsipareigojo už šalių sulygtą atlyginimą atlikti nurodytus teisinius veiksmus.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą grindžia ta aplinkybe, jog atsakovė nesuteikė ieškovui teisinių paslaugų, kurias ji įsipareigojo suteikti pagal Sutartį, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovui pastarojo pagal Sutartį sumokėtą Ginčo sumą.

Atsakovė savo atsikirtimus grindžia tomis aplinkybėmis, jog ji iš dalies įvykdė Sutartį, kitaip tariant, suteikė ieškovui tam tikras teisines paslaugas, be to, pagal sutartį, sudarytą su UAB „TRAKSALIS“, kurios dalykas – ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimas, savo lėšomis sumokėjo nurodytai bendrovei sutartyje nustatyto dydžio (500,00 Lt) avansą, be to, vykdydama Sutartį, ieškovo interesais važinėjo jai priklausančia transporto priemone ir savo lėšomis.

Kaip žinia, vienas iš pamatinių principų, kuriuo yra grindžiamas civilinis procesas, yra rungimosi principas, kurio esmė yra ta, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Rungimosi principo turinys ryškiausiai atsiskleidžia įrodinėjimo procese (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, jog pagal įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo taisyklę įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas Ginčo sumos perleidimo atsakovei faktas. Byloje nėra ginčijama ta aplinkybė, jog Ginčo suma (ar jos dalis) nėra grąžinta ieškovui, atsakovė pripažįsta nurodytą aplinkybę (CPK 182 straipsnio 5 straipsnis). Nagrinėjamos bylos ginčas kilęs dėl ieškovui grąžintinos Ginčo sumos dydžio.

Byloje nustatyta, jog rezultatas, kurio ieškovas tikėjosi pagal Sutartį, – ieškinio parengimas ir pareiškimas teisme, atstovavimas ieškovui teisme. Byloje nustatyta, jog ieškovas, negavęs to, ko tikėjosi iš Sutarties, 2011 m. gegužės 4 d. vienašališkai nutraukė Sutartį.

CK 6.764 straipsnis reglamentuoja pavedimo sutarties pabaigos teisines pasekmes. Nurodyto straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu įgaliotojas nutraukia pavedimo sutartį iki pavedimo visiško įvykdymo, jis privalo atlyginti įgaliotiniui šio turėtas vykdant pavedimą išlaidas bei išmokėti jam atlyginimą, atsižvelgiant į pavedimo dalies įvykdymą. Nurodytoje straipsnio ketvirtojoje dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį.

Minėta, jog atsakovė savo atsikirtimus į nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą grindžia tuo, kad ji iš dalies įvykdė Sutartį, kitaip tariant, suteikė ieškovui tam tikras teisines paslaugas, be to, vykdydama Sutartį, ieškovo interesais važinėjo jai priklausančia transporto priemone ir jos lėšomis. Viena vertus, tiek šalių paaiškinimai, tiek rašytiniai bylos duomenys (b. l. 15-21) patvirtina, jog atsakovė ieškovo vardu atliko tam tikrus teisinius veiksmus, be kita ko, ieškovo vardu 2011 m. sausio 27 d. su UAB „TRAKSALIS“ sudarė darbų vykdymo sutartį Nr. 01 (b. l. 18-19), kurios dalykas – ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimas, kita vertus, atsakovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, pirma, kokius konkrečius faktinius veiksmus atsakovė atliko pagal Sutartį, antra, kokia yra atsakovės pagal Sutartį atliktų teisinių veiksmų (suteiktų teisinių paslaugų) vertė (CK 6.764 straipsnio 1 dalies prasme – išmokėtino atlyginimo dydis) (atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog, jos manymu, ieškovui pagal Sutartį suteiktų teisinių paslaugų vertė – 1500,00 Lt, tačiau nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę), trečia, koks yra atsakovės vykdant Sutartį – ieškovo interesais važinėjant atsakovei priklausančia transporto priemone ir atsakovės lėšomis – turėtų išlaidų dydis, kai atsakovei pareigą pateikti nurodytus duomenis nustato proceso įstatymas (CPK 12, 178 straipsniai) ir ši pareiga, teismo įsitikinimu, yra žinoma atsakovei, kadangi pastaroji yra advokatė.

Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, sudarančių aukščiau nurodytų atsikirtimų pagrindą, todėl šie atsakovės atsikirtimai atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nustatyta, jog UAB „TRAKSALIS“ ir atsakovė, veikdama ieškovo vardu, 2011 m. sausio 27 d. sudarė darbų vykdymo sutartį Nr. 01, kurios dalykas – ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimas.

Minėta, jog atsakovė savo atsikirtimus į nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą inter alia grindžia ta aplinkybe, kad ji pagal sutartį, sudarytą su UAB „TRAKSALIS“, savo lėšomis sumokėjo nurodytai bendrovei sutartyje nustatyto dydžio avansą.

Bylos duomenimis – 2011 m. sausio 27 d. kasos pajamų orderio kvitu (serija TRK, numeris 00007) (b. l. 17) – nustatyta, jog UAB „TRAKSALIS“ pagal aukščiau nurodytą sutartį buvo sumokėtas 500,00 Lt avansas. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, patvirtinančius avanso sumokėjimo nurodytai bendrovei faktą, įvertinęs liudytojo H. K. parodymus, konstatuoja esant pagrįstą aplinkybę, kuria atsakovė grindžia savo atsikirtimus, jog atsakovė savo lėšomis UAB „TRAKSALIS“ sumokėjo 500,00 Lt avansą. Pažymėtina, jog 2011 m. sausio 27 d. kasos pajamų orderio kvite (serija TRK, numeris 00007) expressis verbis nurodyta, jog 500,00 Lt suma yra priimta iš atsakovės. Liudytojas H. K. parodė, jog, viena vertus, kaip jis prisimena, atsakovė sumokėjo avansą, antra vertus, tuo atveju, jeigu avansą savo lėšomis būtų sumokėjęs ieškovas, kasos pajamų orderio kvite būtų expressis verbis nurodyta, jog avansas yra priimtas iš ieškovo. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytų duomenų objektyvumu ir patikimumu, kadangi byloje duomenų, paneigiančių aukščiau nurodytus duomenis ir pagal juos nustatytą aplinkybę, nėra, tokių duomenų nepateikė ir ieškovas. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja esant įrodytą tą aplinkybę, jog atsakovė savo lėšomis pagal 2011 m. sausio 27 d. darbų vykdymo sutartį Nr. 01, kurios dalykas – ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimas, UAB „TRAKSALIS“ sumokėjo 500,00 Lt avansą. Nurodyta pinigų suma CK 6.764 straipsnio 1 dalies prasme laikytina atsakovės išlaidomis, turėtomis vykdant ieškovo pavedimą (Sutartį).

Apibendrinus aukščiau nurodytas, byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovė turi grąžinti ieškovui Ginčo sumą, kurią ji gavo pagal Sutartį, o ieškovas turi atlyginti atsakovės 500,00 Lt išlaidas, turėtas vykdant ieškovo pavedimą. Į ieškovui grąžintiną Ginčo sumą įskaičius atsakovės turėtų išlaidų atlyginimą, konstatuotina, jog ieškovui iš atsakovės pagal Sutartį grąžintina (priteistina) suma – 2500,00 Lt (CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Esant aukščiau nurodytoms, byloje nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Visi kiti šalių paaiškinimai ir kiti bylos duomenys nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant nagrinėjamos bylos ginčą, todėl teismas, priimdamas sprendimą, jų neanalizuoja ir nevertina.

Apibendrinus sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje patenkinta ieškinio reikalavimo dalis yra 83,33 procento. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, ieškovui iš atsakovo priteistinos 75,00 Lt bylinėjimosi išlaidos, tiksliau – žyminio mokesčio, sumokėto už nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą, dalis, lygi nagrinėjamoje byloje patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma – 30,28 Lt. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimo dalį, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos 25,23 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į atmestą ieškinio reikalavimo dalį, konstatuotina, jog ieškovui tenkanti aukščiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 5,05 Lt. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma iš ieškovo į valstybės biudžetą nepriteisiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 92, 93, 96, 177-178, 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priteisti A. O. (A. O.) iš D. S. 2500,00 Lt sumą ir 75,00 Lt bylinėjimosi išlaidas;

kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. S. 25,23 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.