Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2011-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-300-2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-04
Bylos Nr.
1A-79-300-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Virginija Žindulienė, Raimundas Jurgaitis
Nuteistasis
T. V.
Advokatai
Stanislava Šulcaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-300/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1., 1.2.14.5.1., 1.2.18.2., 1.2.18.3., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Virginijos Žindulienės, Raimundo Jurgaičio,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,gynėjai advokatei Stanislavai Šulcaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-11-26 nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė T. V. paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2010-04-17 d. apie 03.36 val. prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), iš R. D. paėmė svetimą, R. D. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini) banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai įgijo svetimą, R. D. išduotą AB (duomenys neskelbtini) banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę panaudojo, atliekant finansines operacijas, o būtent: jis neteisėtai įgyta ir laikyta R. D. išduota AB (duomenys neskelbtini) banko elektronine mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-17 d. 03.36 val., turėdamas tikslą paimti iš R. D. priklausančios sąskaitos pinigus, įdėjo mokėjimo kortelę į bankomatą, esantį prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir, įvesdamas kortelės „PIN“ kodą, nuėmė 1000 litų.

Be to, jis nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2010-04-17 03.36 val., turėdamas tikslą apgaule pasisavinti svetimą turtą, iš R. D. pagrobtą AB (duomenys neskelbtini) banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. D. vardu, kurią 2010-04-17 03.36 val. panaudojo finansinei operacijai inicijuoti, t. y. pristatydamas save bankui kaip R. D., apgaudamas operacinę banko sistemą, savo naudai iš R. D. sąskaitos, esančios AB (duomenys neskelbtini) bankas, per bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), paėmė 1000 litų, taip sukčiavimo būdu pagrobė R. D. sąskaitoje buvusius 1000 litų.

Be to, jis nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2010-04-17, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), iš R. D. pagrobė svetimą, R. D. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia N70“, kurio vertė 300 litų, taip pagrobė svetimą turtą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

Skunde nurodo, kad jam skirta per griežta bausmė, kadangi, apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nuo pat sulaikymo dienos prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat nurodo, jog pats nukentėjusysis paprašė jo padėti nuimti iš bankomato pinigus, o telefoną jis pasiskolino iš nukentėjusiojo, kad galėtų paskambinti ir nespėjo grąžinti, taigi teigia, kad nebuvo vagystės. Taipogi nurodo, jog pripažįsta nusikaltęs ir gailisi, kad yra invalidas, jauno amžiaus.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-11-26 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir to pasėkoje neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus, tačiau bendrindamas bausmes netinkamai pritaikė BK 63 str. 4 d. nuostatas, ko pasėkoje neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę, todėl pirmosios instancijos nuosprendis keistinas.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį T. V. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė iš dalies paties nuteistojo, nukentėjusiojo R. D., liudytojo A. K. parodymais, R. D. protokolu-pareiškimu, apžiūros protokolais, R. D. sąskaitos išklotine ir padarė teisingą išvadą, kad T. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, jog pripažįsta nusikaltęs ir gailisi, jau yra įvertinti pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę apeliantui, todėl apeliacinės instancijos teismas tais pačiais pagrindais negali mažinti bausmės dydžio nuteistajam. O tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, jog yra invalidas, neatsveria bausmės tikslų ir paskirties, be to, paminėtina ir tai, kad minėtos aplinkybės nuteistajam netrukdo daryti nusikalstamų veikų, todėl jos negali būti ir pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę.

Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog pats nukentėjusysis paprašė jo padėti nuimti iš bankomato pinigus, o telefoną jis pasiskolino iš nukentėjusiojo, kad galėtų paskambinti ir nespėjo grąžinti, taigi teigia, kad nebuvo vagystės, atmestini.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis paėmė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną.

Šio fakto neginčija ir pats nuteistasis, tačiau jis iš esmės nesutinka su apylinkės teismo nustatyta aplinkybe, kad mobiliojo ryšio telefoną jis pagrobė tyčia, ir teigia, kad jis tiesiog paprašė nukentėjusiojo telefono, kad galėtų paskambinti, o paskui nespėjo grąžinti. Tačiau tokia nuteistojo versija prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, o būtent paties nuteistojo parodymams duotiems pirmosios instancijos teisme, kur jis parodė, jog nežino, kodėl neatidavė telefono bei tai, kad suprato, kad negerai daro pasilikęs telefoną, bet pasiliko, žinojo, jog turi svetimą telefoną, po to nuėjo ir nebeatidavė telefono nukentėjusiajam (2 t., b. l. 33). Esant paminėtoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindi nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl T. V. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Baudžiamąją atsakomybę už svetimos elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtą įgijimą ir kitus alternatyvius veiksmus nustato BK 214 straipsnio 1 dalis, o baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą finansinės operacijos svetima elektronine mokėjimo priemone atlikimą – BK 215 straipsnio 1 dalis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis įgijo svetimą – nukentėjusiojo elektroninę mokėjimo kortelę, po ko ją panaudojo – neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo kortele, todėl net ir tikint apelianto versija, kad pats nukentėjusysis paprašė jo padėti nuimti iš bankomato pinigus, nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis teisėtai įgijo, o vėliau ir panaudojo svetimą – nukentėjusiojo elektroninę mokėjimo kortelę, kadangi teisėtas disponavimas yra tik pagal sutartį, o šiuo atveju nuteistasis veikė neturėdamas tokios teisės, kadangi jis neturėjo tokių įgaliojimų.

Dėl paskirtos bausmės nuteistajam.

Šalies argumentai

Nors nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde ir nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmės nuteistajam paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam T. V. terminuotas laisvės atėmimo bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė keturis tyčinius nusikaltimus, iš kurių du priskiriami apysunkių, kiti du nesunkių nusikaltimų kategorijoms, į nuteistojo asmenybę, į tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant T. V. asmenybę – teistas, nusikalto neišnykus teistumui už nusikaltimus nuosavybei, todėl Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme – recidyvistas, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija laiko, kad nusikaltimai padaryti neatsitiktinai ir ne dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių T. V. atžvilgiu, o kad jo padarytos veikos yra dėsninga viso jo ankstesnio elgesio pasekmė. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, jog T. V. asmenybės bruožuose jau susiformavęs polinkis nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, teisės ir moralės normų, todėl laisvės atėmimo bausmė jam skirta pagrįstai. Be to, atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmes mažesnes nei nusikalstamų veikų sankcijose numatyti bausmės vidurkiai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikaltimų tyčios turinį, bei pagrįstai jo veikas kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu ir rūšimi bausmes.

Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas bendrindamas apeliantui paskirtas bausmes paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio šeštoje dalyje nustatyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. nustatyta, kad bausmių apėmimas taikomas, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Nagrinėjamu atveju, kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis vertintinas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., ir 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. padarymas. Taigi šios nusikalstamos veikos bendrintinos apėmimo būdu, o tada dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Tuo tarpu, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas apeliantui už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., padarymą paskyrė laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 str. 1 d., padarymą – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., padarymą – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., padarymą – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, taip pat matyti tai, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., bausmes subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę bausmę T. V. paskyrė laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Taigi iš paminėto seka, kad, nors teismas ir nurodė, kad bausmes bendrina apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, tačiau iš apeliantui paskirtų bausmių dydžių ir galutinės subendrintos bausmės matyti, kad teismas bausmes bendrino apėmimo ir visiško sudėjimo būdu, kuom teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ko pasėkoje neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę. Įvertinus visa, kas aptarta, pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė švelninama, todėl ir nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 332 str.,

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-11-26 nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., T. V. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu (griežtesne bausme apimant švelnesnę) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąją (subendrintas apėmimo būdu bausmes) bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su T. V. paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir nuteistajam T. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Virginija ŽindulienėRaimundas Jurgaitis