- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-367-579/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė, Marytė Vietaitėir
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir nuteistas:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį – 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 (ketverių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 21 paros arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 14 parų arešto bausmė;
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2015 m. rugsėjo 7 d. veika) – 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 (ketverių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2015 m. rugsėjo 20 d. veika) – 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 (ketverių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2015 m. rugsėjo 7 d. veika) – 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 5 (penkerių) mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2015 m. rugsėjo 20 d. veika) – 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 5 (penkerių) mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (2015 m. rugsėjo 7 d. veika), subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (2015 m. rugsėjo 20 d. veika), subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis šios subendrintos bausmės ir bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (2015 m. rugsėjo 7 d. veika) ir BK 214 straipsnio 1 dalį (2015 m. rugsėjo 20 d. veika), subendrintos su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme iš dalies jas sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 5 (penkeriems) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 13 d. iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
A. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.
Nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir iš A. K. nukentėjusiojo naudai priteista 132 EUR, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Nukentėjusiosios T. K. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir jos naudai iš A. K. priteista 495 EUR.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti iš A. K. nepriteistos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. sodų bendrijoje „S.“, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo paėmė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „SEB bankas“ A. B. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir su savimi laikė bei 2015 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu nuo 6:58:08 iki 7:00:21 val. prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) šią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą neteisėtai panaudojo, kai turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai inicijavo ir atliko tris finansines operacijas, t. y. įdėjo A. B. vardu išduotą „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą ir iš A. B. sąskaitos per tris kartus nurodė bankui išmokėti 230 Eurų, tačiau nurodytos pinigų sumos neįgijo, nes banko sąskaitoje nepakako piniginių lėšų. Taip pat A. K. 2015 m. rugsėjo 20 d. sodų bendrijoje „S.“, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo paėmė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ A. B. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir su savimi laikė bei 2015 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu nuo 7:44:46 iki 7:47:41 val. prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) šią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą neteisėtai panaudojo, kai turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai inicijavo ir atliko dvi finansines operacijas, t. y. įdėjo A. B. vardu išduotą „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą ir iš A. B. sąskaitos per du kartus nurodė bankui išmokėti 130 Eurų ir bankomato išmokėtus pinigus pasiėmė sau. Taip pat A. K. 2015 m. lapkričio 10 d. apie 9 val., (duomenys neskelbtini), su rastu prie durų raktu atrakino T. K. buto įėjimo duris ir įsibrovė į butą bei iš jo pagrobė T. K. 300 Eurų vertės nešiojamą kompiuterį „Asus“ su pakrovėju ir USB jungtimi „Huawei“, du 100 Eurų vertės skaitmeninius fotoaparatus „Samsung“ su pakrovėju, 65 Eurų vertės vyrišką striukę, 30 Eurų vertės antklodę su užvalkalu. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę – skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sumažinti paskirtos bausmės dydį. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad yra jauno amžiaus, turi mažametį vaiką, kurį būdamas laisvėje galėtų padėti išlaikyti, taip pat turi gyvenamąją vietą, turėjo darbą. Nurodo, kad nusikalto būdamas apsvaigęs, nuoširdžiai gailisi. Gyvendamas laisvėje, su savo šeima, turėtų geresnes galimybes atlyginti žalą. Taip pat skundo autorius prašo priimti ir prijungti prie bylos pateikiamus dokumentus (prie skundo jokie dokumentai nepridėti), kurie įrodo, jog dalis padarytos žalos atlyginta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą švelninti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą. Apeliantas skunde prašo sušvelninti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nuosprendžiu skirtą bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, nusikalto būdamas jauno amžiaus ir šiuo metu siekia prisidėti prie savo mažamečio vaiko išlaikymo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam skirta teisingai ir ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę, įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, todėl aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Apylinkės teismas skirdamas bausmes atsižvelgė į tai, kad padaryta ne viena, bet kelios nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai ir viena – baudžiamasis nusižengimas (BK 182 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog visos veikos iš esmės padarytos turint tikslą neteisėtai praturtėti, visos jos padarytos iš savanaudiškų paskatų, susiję su tikslu užvaldyti svetimą turtą (dalis jų sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį). Be to, visais atvejais apeliantas veikė tiesiogine tyčia. Teismas skirdamas bausmes taip pat atsižvelgė ir įvertino tai, jog viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o visos kitos yra baigtos. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – A. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. K. teisiamas jau ne pirmą kartą, anksčiau teistas kelis kartus, naujus tyčinius nusikaltimus padarė nepanaikinus ir neišnykus ankstesniam teistumui taip pat už panašaus pobūdžio tyčinius nusikaltimus. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai. Apygardos teismo vertinimu, A. K. savo elgesio nesistengia keisti ir išvadų iš jam skiriamų bausmių nedaro, todėl tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė griežčiausią iš sankcijose už nusikaltimus numatytą bausmę – laisvės atėmimą, o už baudžiamąjį nusižengimą – areštą, nustatydamas bausmių dydžius, žymiai mažesnius nei sankcijų vidurkiai. Pažymėtina, jog už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas A. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės (6 mėnesiai), kurios yra tik trimis mėnesiais didesnės nei laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis, o už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas skirtos laisvės atėmimo bausmės (8 mėnesiai) už minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį didesnės penkiais mėnesiais, tačiau net tris kartus mažesnės nei sankcijos, kurioje numatyta galimybė skirti laisvės atėmimą iki šešerių metų, vidurkis. Pažymėtina, jog šios bausmės, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis dar buvo sumažintos 1/3, todėl, įvertinus neigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę, padarytų veikų skaičių, pobūdį, pavojingumą, nelaikytinos aiškiai per griežtomis ar neadekvačiomis priemonėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Turi būti įvertinta ir tai, kad net viena iš nukentėjusiųjų, apelianto sesuo T. K., savo brolį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas asmenį. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nuteistajam bausmės skirtos nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų, BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatų, nėra aiškiai per griežtos ar neteisingos, yra proporcingos neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir veikų pavojingumui, būtinos ir pakankamos pakeisti nuteistojo nusikalstamus polinkius. Atsižvelgiant į tai, jog 2015 m. rugsėjo 7 d. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealią sutaptį, kaip ir 2015 m. rugsėjo 20 d. įvykdytos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje bei BK 215 straipsnio 1 dalyje, teismas pagrįstai bausmes subendrino taikydamas bausmių apėmimą ir tiek už 2015 m. rugsėjo 7 d., tiek už 2015 m. rugsėjo 20 d. įvykdytas veikas skyrė subendrintas bausmes – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų. Kadangi visos veikos, už kurias A. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdytos prieš priimant Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 3 bei 9 dalies nuostatomis ir anksčiau minėtas subendrintas bausmes bei bausmes, skirtas už BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje (2015 m. rugsėjo 7 d. veika), 2014 straipsnio 1 dalyje (2015 m. rugsėjo 20 d. veika) numatytus nusikaltimus, subendrino su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu skirtąja bausme, prie griežčiausios iš paskirtųjų pridėdamas dalį švelnesnių bausmių ir skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų. Įvertinus tai, jog bausmės skirtos žymiai mažesnės nei sankcijų vidurkiai, be to, dalis jų subendrinta apėmimo būdu, o šios subendrintos su kitomis bausmėmis taikant ne visiško sudėjimo, o dalinio sudėjimo būdą, darytina išvada, jog A. K. paskirtoji galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji nepažeidžia proporcingumo principo, atitinka padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį, o taip pat ir nuteistojo pavojingumą, todėl skunde nurodytos šeimyninės aplinkybės, susijusios su galimybe rūpintis vaiku, galimybė dirbti laisvėje ir taip neva greičiau atlyginti žalą, nesudaro pakankamo pagrindo ją švelninti. Kaip jau minėta, bausmės skirtos ir subendrintos įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistojo asmenybę, o taip pat ir jo amžių, todėl dar kartą į šias aplinkybes atsižvelgti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. K. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad A. K. buvo paskirta gynėja advokatė Marytė Vietaitė ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 90,67 EUR. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, sprendžia, jog išlaidos už A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. K. neišieškoti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.