Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1860-1034/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-19
Bylos Nr.
e1-1860-1034/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27633-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
G. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1860-1034/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27633-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Valento Gritės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. P. (G. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 145 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, paskirta laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. pagal BK 284 straipsnį 48 paroms arešto;

7. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2019 m. birželio 30 d., apie 13.30 val., viešojo sustojimo „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, esančioje ties pastatu (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. B. į veidą pataikydamas į kairę ausį, dešine ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad neneigia fakto, kad galėjo būti įtarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, nors pats nieko neprisimena, tikriausiai buvo išgėręs, nes tokio įvykio neprisimena. Jeigu taip buvo sutinka atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam ir ligonių kasai. Jis nepažįsta asmens, kurio duomenys A. B. Jis nežino, gal ir pažįsta Ž., tačiau jis nežino, kur gyvena A., nežino jo buto, todėl negalėjo sakyti, kad padegs jo butą, gal A. ne taip suprato. Jis buvo išgėręs, todėl neprisimena kiek smūgių, kur sudavė, neneigia, kad galėjo juos suduoti A. Negali papasakoti kaip ten viskas įvyko dėl girtumo. Neprisimena dėl ko galėjo tarp jų įvykti šis konfliktas. Nežino ar buvo mačiusių šį konfliktą asmenų. Daugiau neturi ką pasakyti apie šį įvykį. Jis nežinojo, kad yra policijos ieškomas dėl padaryto nusikaltimo, tyčia nesislapstė. Po šio įvykio visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 21-24). Ikiteisminio tyrimo metu vėlesnėje apklausoje apklaustas kaip įtariamasis G. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. 2019 m. birželio 30 d., 13.30 val., buvo viešojo sustojimo stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, A. B. nepažįsta. Dabar neprisimena, gal pasakė: „atstok nuo Ž.“, nes gal juos abu matė kartu. Neprisimena, kad būtų sakęs, kad „sudegins jo butą“. Na jeigu pasakė, tai tik įpykęs ir pasikarščiavęs, nesuvaldęs savo emocijų. Jis neketino sudeginti jo buto. Neneigia, kad supykęs galėjo šiam ir suduoti tuos du smūgius rankomis, kurie yra įrašyti jam pranešime apie įtarimą (2 t., b. l. 100-101).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. S. parodė, kad turi sūnų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris turi sveikatos problemų bei neįgaliojo pažymėjimą (jam nustatytas 10 proc. darbingumo lygis), diagnozuota mikrocefalija, epilepsija. Ji yra savo sūnaus įgaliotas atstovas atstovauti jo interesus, nes šis yra neveiksnus. 2019 m. birželio 30 d., apie 14 val., jai telefonu paskambino sūnus bei papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) mikrorajone jam trenkė nepažįstamas vyras. Vakare, apie 21 val. ji grįžo namo ir pradėjo kalbėtis su sūnumi. Sūnus jai papasakojo, kad 2019 m. birželio 30 d., apie 13.30 val., šis sėdėjo autobuso sustojime „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) mikrorajone (galimai adresu (duomenys neskelbtini)) ir laukė 4G autobuso. Tuo metu prie sūnaus priėjo nepažįstamas vyras, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, rusų kalba jos sūnui pasakė: „atstok nuo Ž., aš žinau, kur Jūs gyvenate ir sudeginsiu Jūsų butą“. Vėliau minėtas vyras jos sūnui su ranka trenkė per ausis bei į pilvo sritį. Tiksliai kiek buvo smūgių bei į kurias kūno vietas ji nurodyti negali, nes įvykio nematė, apie jį žino iš sūnaus žodžių. Dėl minėto įvykio jos sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, šis labai išsigando, taip pat dėl minėto įvykio jos sūnui gali pablogėti sveikata. Akivaizdus sužalojimai jam nepadaryti, į gydymo įstaigą jos sūnus nesikreipė, nes nebuvo poreikio. Taip pat sūnus parodė minėto vyro nuotrauką, nes autobusų sustojime jis spėjo šį nufotografuoti, tačiau pagal parodytą nuotrauką ji vyro nepažįsta. Prašo dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą bei nustatyti asmenį (1 t., b. l. 43-44).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2019 m. birželio 30 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) mikrorajone, „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, priėjęs vyras apie 48 metų amžiaus jam trenkė į veidą iš abiejų rankų, trenkė per kairę ausį. Tuo metu jis klausėsi muzikos sėdėdamas stotelėje, įsidėjęs į ausis ausines, tačiau nepažįstamas vyras priėjęs nei iš šio, nei iš to trenkė jam per veidą vieną kartą iš abiejų rankų. Taip pat trenkė vieną smūgį per pilvą iš dešinės rankos. Vienoje rankoje šis su savimi turėjo skardinę alaus ir buvo girtas. Akivaizdžiai matėsi, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes svirduliavo, nuo šio sklido alkoholio kvapas. Prieš tai jis matė, kaip vyras perėjo gatvę nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir priėjo prie jo. Tuo metu stotelėje nieko nebuvo, jis vienas sėdėjo ant suoliuko, o nepažįstamas vyras priėjęs prie jo pradėjo kabinėtis. Vyras pasakė: „atstok nuo Ž., aš žinau, kur Jūs gyvenate ir sudeginsiu Jūsų butą“. Vėliau pradėjo muštis ir trenkė jam per veidą ir pilvą, tiksliai kiek buvo smūgių bei į kurias kūno vietas buvo jis nurodyti negali, nes neprisimena. Dėl minėto įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis labai išsigando. Akivaizdžių sužalojimų nebuvo, todėl į gydymo įstaigą nesikreipė, tačiau iš ausies lyg šiol bėga kažkoks skystis ir juntamas skausmas. Šio vyro jis nepažįsta ir anksčiau jo nėra matęs, tačiau sutikęs galėtų atpažinti, po šio įvykio daugiau šio nematė, kodėl šis buvo priėjęs prie jo ir grasino jam, jis nežino (1 t., b. l. 46-47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2229/2019 (01) nurodyta, kad A. B. po įvykio 2019 m. birželio 30 d. objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 53).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta viešojo transporto sustojimo stotelė „(duomenys neskelbtini)“, prie (duomenys neskelbtini) namo. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), esančios viešojo transporto sustojimo stotelės su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Stotelė randasi šalia kelio važiuojamosios dalies. Šalia stotelės, kairėje pusėje, maždaug už dviejų metrų yra šiukšliadėžė, šalia kurios stovi medinis suoliukas. Prie stotelės, dešinėje pusėje yra automobilių stovėjimo aikštelė su stovinčiais automobiliais. Įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini) namo, esanti viešojo transporto sustojimo stotelė „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 54-60).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole pateiktos dvi vyro, kuris užpuolė nukentėjusį nuotraukos (1 t., b. l. 62-64).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-142/2020 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad G. P. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjimo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 78).

Motyvuojamoji dalis

G. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis G. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad neneigia fakto, kad galėjo būti įtarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, nors pats nieko neprisimena, tikriausiai buvo išgėręs. Buvo išgėręs, todėl neprisimena kiek smūgių, kur sudavė, neneigia, kad galėjo juos suduoti A. Negali papasakoti kaip ten viskas įvyko dėl girtumo. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų Ž. S., A. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. P. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu G. P. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 106). Nukentėjusiajam apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (2 t., b. l. 110-111).

Dėl G. P. skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį G. P. – teistas (1 t., b. l. 91-108), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 109-120), iš gautų Teritorinės liginių kasos duomenų apie G. P. gydymąsi psichiatrine tvarka matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) gydytas (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini), vėliau gydytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vėl gydytas (duomenys neskelbtini) po to vėl gydytas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 58-59). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. G. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 25-27), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti G. P., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas