Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Lorenui Butvidui, nukentėjusiajai M. M. kaltinamajam P. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2013 m. spalio mėnesį, laikotarpiu nuo 12 d. 14.00 val. iki 19 dienos 01:15 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), garažo stalčiaus paėmė automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius, po to, pasinaudodamas prieš tai paimtais automobilio užvedimo rakteliais, iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė M. M. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (naudojamą E. M.), 8000 litų vertės, viso pagrobė svetimo turto už 8000 litų.

Kaltinamasis P. S. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad įvykio dieną sugalvojo iš darbovietės garažo paimti E. M. automobilį. Nuvažiavo į savo darbovietę. Suvedė garažo signalizacijos kodus, tokiu būdu atjungdamas signalizaciją, iš stalčiaus paėmė automobilio raktelius. Po to sėdo į E. automobilį ir nuvažiavo. Tauragėje jį sulaikė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnams nurodė, kad mašinos dokumentų neturi, tačiau nurodė automobilio savininką. Dėl mašinos vagystės nukentėjusiojo atsiprašė. Sudarė susitarimą, kad nukentėjusiajam atlygins padarytą turtinę žalą 686 Lt iki 2014-08-01. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukia įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios M. M. parodymais, kuriose nurodyta, kad ji nuosavybes teise turi automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo leidžia naudotis savo sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini). Sūnus nuomojasi garažą UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini). Ten dirba bei laiko minėtą automobilį. Kadangi sūnus E. M. 2013 m. spalio 12 d. susirgo, minėtą automobilį paliko darbe, o raktus paliko garaže spintelėje. Garaže su sūnumi dirbo P. S.. Kol E. M. sirgo, P. S. dirbo garaže. Kai sūnus pasveiko ir nuvyko į savo darbo garažą, pastebėjo, kad nebėra automobilio. Šalia kituose garažuose dirbę asmenys pasakė, kad automobilį neatsiklausęs paėmė P. S., kuris išvažiavo į Tauragę. Nei ji, nei jos sūnus E. S. jos automobiliu naudotis neleido. Papildomos apklausos metu parodė, kad kai sūnaus bendradarbis P. S. pagrobė jos automobilį „Opel Astra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jai buvo padaryta 8000 litų žala. Kai jis buvo surastas, pamatė, kad automobilis yra apgadintas, t.y. jam įskeltas priekinis stiklas. Jo pakeitimas nauju su darbu kainavo 300 litų. Be to, bakas buvo pilnas dyzelino, tai po automobilio atsiėmimo, prietaisų skydelyje degė kuro lemputė, tai reiškia, kad buvo išvažinėtas visas kuras, kurio buvo 50 litrų po 4,72 lt už litrą, viso 236 litų. Taip pat, automobilio salonas buvo supiltas alkoholiu, reikėjo jį valyti cheminiu valymu, o tai kainavo 150 litų. Viso po automobilio atsiradimo jai padaryta 686 litų žala. Reiškia P. S. tokio dydžio civilinį ieškinį (b.l.5;7-8); 2013 m. spalio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kuriose nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-16); liudytojo E. M. parodymai, kuriose nurodyta, kad su P. S. kartu nuomojasi garažą (duomenys neskelbtini), kur kartu remontavo automobilius. 2013 m. spalio 12 d. jį paguldė į Šiaulių ligoninę, kurioje buvo iki 2013 m. spalio 15 d. Automobilį „Opel Astra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jo mamos vardu, paliko prie savo darbo. Prieš guldamas į ligoninę, automobilio raktelį buvo palikęs darbo vietoje. Automobilio dokumentai liko namie. Šis automobilis buvo neseniai suremontuotas, jam atliktas kapitalinis remontas. Bijodamas jį laikyti prie savo namų kieme (duomenys neskelbtini), jį buvo nutaręs palikti darbo teritorijoje, raktus palikdavo darbo vietoje kambary tam, kad reikalui esant, jį galėtų P. patraukti. Kai jį paleido iš ligoninės, iš karto į darbą nevyko, tik telefonu bendraudavo su P. Į darbą nuvyko spalio 18 d. ir pastebėjo, kad teritorijoje nėra automobilio „Opel Astra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2000 metų laidos. Tada susitiko su šalia firmoje dirbančiu Andriumi, jo pavardės nežino, kuris pasakė, jog jam P. pasipasakojo, kad savavališkai pasiėmė automobilį „Opel Astra" ir išvažiavo į Tauragę, kur buvo sulaikytas neblaivus. Automobilį atėmė policija ir pastatė į aikštelę Tauragėje. Buvo ten nuvykęs ir matė, kad automobiliui išdaužtas priekinis stiklas. Dar prieš atsigulant į ligoninę, jis gydėsi namie. Tai P. tuo metu, tiksliai datos pasakyti negali, nepamena, jam paskambino ir paklausė, ar galėtų pavažiuoti automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau jam aiškiai atsakė, kad negali, nes dokumentai buvo pas jį namie. P. neleido naudotis automobiliu, jis galėjo minėtą automobilį tik patraukti darbo vietoje, jei jis trukdydavo, neišvažiuojant iš teritorijos. Čia buvo pirmas kartas, kai jis šitaip pasielgė. Pavogęs automobilį, jis padarė 8000 litų nuostolį (b.1.17-18); 2013 m. lapkričio 11 d. daiktų apžiūros protokolo duomenimis, kuriose aprašytas automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra (b.l.20-24); liudytojo A. I. parodymais, kuriose nurodyta, kad dirba vienoje teritorijoje kartu su E. M.. Iš matymo žino beveik visus pas E. dirbančius vaikinus, taip pat ir P. Tiksliai pasakyti negali kokia buvo mėnesio diena, bet buvo šeštadienis, pas jį į dirbtuves atėjo E. ir pasakė, kad prie garažo palieka savo nuplautą automobilį „Opel Astra“, paprašė įvaryti automobilį į vidų. Kadangi vieta neatsilaisvino, tai automobilio taip ir neįsivarė. Dar E. pasakė, kur paliks to automobilio raktus. Automobilį paliko prie jo garažo sakydamas, kad kurį laiką nebus darbe, nes turi reikalų. E. pasakė, kad „Opel Astra" raktus paliks savo garaže, kur įrengtas toks kaip mažas ofisas. To ofiso spintelės stalčiuje po popieriaus lapais. Tačiau sekančios savaitės vidury pastebėjo, kad E. automobilio prie jo garažo nėra, tačiau nekreipė dėmesio, nes pamanė, kad gal pats E. jį pasiėmė ar jo mama. Po to, automobilis atsirado. Pirmadienį darbe sutiko P., kuris atrodė lyg išsigandęs, gal pagiringas, nežino, negali pasakyti, bet jis atrodė nekaip. Jis papasakojo, kad surado E. „Opel Astra" raktus, buvo išgėręs, todėl jautėsi drąsus ir tuo automobiliu išvažiavo. Buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes vairavo neblaivus. Dar sakė, kad automobilį iš jo policija atėmė. Kiek pažįsta E., jis yra .didelis savo automobilių mylėtojas, niekad jis neduoda savo automobilio važiuoti svetimam žmogui, nėra šito niekada matęs. Jis net jam nedavė juo pavažiuoti, kai prašė, nors jie draugai. E. neduodavo savo automobilio niekam. Tada pamanė, kad reikia kažkaip apie įvykį pranešti E., todėl jam paskambino ir pasakė, kad reikia susitikti. Nenorėjo jam telefonu apie tai pasakyti. Susitikus jam viską papasakojo. E. labai susinervino (b.1.25-26); liudytojo L. S. parodymais, kuriose nurodyta, kad dirba vienoje teritorijoje kartu su E. M., jų garažai šalia vienas kito, bet jis dirbo ne jam. Pažįsta pas M. dirbantį vaikiną P. Žino, kad E. M. turi automobilį „Opel Astra", valstybinių numerių nežino, sidabro spalvos. Į šitą automobilį E. įdėjo itin daug darbo. Jis labai tausoja savo automobilius. Nėra matęs, kad kas nors vairuotų jo automobilį. Tik vieną kartą matė kaip P. be E. išvažiavo minėtu „Opel Astra". Kokia tai buvo tiksliai diena nepasakys, nes nepamena, bet buvo spalio mėnuo ir buvo darbo diena. Dar parodo, kad tai buvo tas laikotarpis, kai E. kurį tai laiką nesirodė darbe. Bet ar P. važiavo su E. žinia ir leidimu, nežino, negali šito patvirtinti. Tik jau vėliau, kai E. automobilis buvo atimtas iš P., pastarasis pasakė, kad tikrai neleido P. juo važiuoti (b.l.27-28); liudytojo E. S. parodymais, kuriose nurodyta, kad faktiškai dirba kartu su E. M.. Kartu pas E. dirba ir L. Š., S. ir C., kurių pavardžių nežino. Dar vienu metu, iki E. automobilio vagystės, kartu dirbo ir P., jo pavardės nežino, bet jis jau nebedirba. Žino, kad E. M. turi automobilį „Opel Astra", valstybinių numerių nežino, sidabro spalvos. E. labai prižiūri tą savo automobilį, jis yra labai tvarkingas, o automobilį prižiūri tiesiog pedantiškai. Kiek laiko dirbu pas E., o tai yra nuo 2013 metų rugpjūčio, nematė nė karto, kad E. kam nors duotų vairuoti ar pavažiuoti savo automobiliu. Kai pernai rudenį E. susirgo ir gulėjo ligoninėje, jis savo automobilį „Opel Astra" buvo palikęs darbe, o raktus -savo kambarėlio spintelės rakinamame stalčiuje. Jų imti niekam neleido, išskyrus savo draugui A., kuris dirba šalia. Bet tada, kai E. susirgo ir jam baigėsi darbo medžiagos, garsiai apie tai pasakė, bet tikrai P. neprašė, kad jų parvežtų. Būtų ėjęs to A. paprašyti, kad parvežtų. Bet P. labai greitai sugalvojo, kad „va šoksiu į „opeliuką" ir parvešiu". Dar bandė sakyti, kad E. neleidžia, iš kur žino, kur raktai, bet jis nereagavo ir išvažiavo. Vieną kartą P. buvo išvažiavęs vienas. Vieną penktadienį, datos nepamena, apie pietus, valandų tiksliai nepasakys, bet tos pačios dienos vakare jis E. tuo pačiu automobiliu „Opel Astra" pavežė jį iki PC „Lyra" ir ten išleido. Jis sakė, kad važiuoja į Tauragę „baliavoti". Kodėl jis vėl paėmė E. automobilį, jau nebeklausė. Kai P. jį vežė, buvo neblaivus, nes prieš tai darbe kartu išgėrė 100 g degtinės. P. gėrė už jį tikrai daugiau. Tvirtina, kad E. savo automobiliu neleisdavo ir dabar neleidžia važiuoti, vairuoti nei jam esant darbe, nei jam nesant, (b.1.29-30); 2013 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apskrities VPK NTB APGT skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl telefoninių pokalbių išklotinių analizės, iš kurio matyti, kad 2013 m. spalio 18 d. P. S. naudojamas judriojo ryšio telefono abonentas 19 vai. 43 min. jungėsi prie bokštelių esančių Šiaulių rajone, vėliau prie įvairiose vietovėse esančių bokštelių, pakeliui į Tauragę ir pačioje Tauragėje. Taip pat, iš pranešimo matyti, kad priešingai P. S. parodymams, nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2013 m. spalio 20 d. P. S. neskambino (nebandė prisiskambinti) nukentėjusiajam E. M., tik E. M. skambino P. S. 2013 m. spalio 20 d. (b.1.35). Nusikalstamos veikos objektas yra svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto pagrobimu. Kvalifikuojanti požymis – automobilio vagystė. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. P. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Kaltinamasis P. S. anksčiau neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmenys (b.1.64), administracine tvarka baustas (b.1.70-77), nedirbantis (b.1.69), neregistruotas darbo biržoje (b.1.68), kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, atsiprašė nukentėjusiosios, susitarė dėl turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji atleido kaltinamajam, todėl yra sąlygų atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. pagrindu.

Tvirtintina 2014m. vasario 26 d. sudarytas susitarimas tarp kaltinamojo P. S. ir nukentėjusiosios M. M. dėl 686 Lt turtinės žalos atlyginimo iki 2014m. rugpjūčio 1 d. Kadangi susitarimas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikytinos paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinė registracija policijos įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.,-

nusprendžia:

Nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. pagrindu, tuo atleidžiant P. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikiusį su nukentėjusiuoju asmeniu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 str. P. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus įpareigoti atlikti per 3 (tris ) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 2014m. vasario 26 d. tarp kaltinamojo P. S. ir nukentėjusiosios M. M. sudarytą susitarimą dėl 686 (šešių šimtų aštuoniasdešimt šešių) litų turtinės žalos atlyginimo iki 2014m. rugpjūčio 1 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.