Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusija, pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. R. kaltinamas tuo, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti: 2017-11-26 apie 19 val. (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos - metadono miltelių, kurių masė yra 0,4689 g., juose yra 0,0094 g. (2 ,0 %) gryno metadono, turėdamas tikslą šias medžiagas 2017-11-28 nugabenti į Vilniaus pataisos namus ir perduoti nuteistajam S. P., šias narkotines medžiagas supakavo į vienkartinį maišelį ir į tualetinį popierių, bei netesėtai laike savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), iki 2017-11-28 9.15 val. kuomet jis vienkartinį maišelį įdėtą į tualetinį popierių įdėjo ir paslėpė kelnaitėse bei atgabeno į Vilniaus pataisos namus, esančius adresu Rasų g. 8, Vilniuje, turėdamas tikslą jas perduoti S. P., ir šias medžiagas laikė su savimi iki 09.15 val., kai jo asmens kratos metu tarnybinėse patalpose jas rado ir paėmė Vilniaus pataisos namų pareigūnai. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Liudytojas J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad turėjo duomenų, kad G. R., kuris pataisos namuose dirba mokytoju, galimai neša uždraustus daiktus į pataisos namus. Buvo atlikta jo krata ir rasta 23 kapsulės. Paklausus, kodėl jas slepia, asmuo paaiškino, kad vitaminų nešti į pataisos namus negalima. Paklausus, ką už tai gavo, jis atsakė, kad brendžio butelį. Atlikus kratą G. R. gyvenamojoje vietoje, pas jį rastas butelis, kuris, kaip jis paaiškino, buvo už kapsulių įnešimą.

Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad į pataisos namus įėjo rusų kalbos mokytojas G. R.. Paklaustas, ar turi draudžiamų daiktų, atsakė, kad ne. Jam pasakė, kad bus atlikta krata, asmuo išsiėmė iš apatinių kelnaičių kapsulių. Atlikus kratą jo namuose, rastas butelis, kuris jam buvo atlygis už įneštas kapsules.

Kaltinamasis G. R., apklaustas teismo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad dirba Vilniaus mokymo centre rusų kalbos mokytoju. Centras yra savivaldybės biudžetinė įstaiga. Jis, kaip šios įstaigos mokytojas, Vilniaus pataisos namuose teikia mokymo paslaugas. Buvęs jo mokinys, nuteistasis, atliekantis bausmę pataisos namuose, prašė jo atnešti į pataisos namus maisto papildų. Asmuo, jam atnešęs maisto papildus, perdavė jam brendžio butelį jubiliejaus proga. Jis nešė maisto papildus, sutinka, kad tai darė neteisėtai, žino, kad nieko nešti, išskyrus mokymo priemones, į pataisos namus negalima.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina prokurorui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-222/2013).

BPK 219 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už nusikalstamą veiką.

Tiek kaltinamasis, tiek minėti liudytojai parodė, kad kaltinamasis dirba Vilniaus pataisos namuose mokytoju. Kaltinamajam šioje byloje reiškiamas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, kaip nurodoma kaltinamajame akte, į Vilniaus pataisos namus atgabeno kaltinime nurodytų narkotinių medžiagų turėdamas tikslą jas perduoti nuteistajam. Kaltinamojo teigimu, jis nešė į pataisos namus maisto papildus, žinodamas, kad juos įnešti draudžiama. Tiek kaltinamasis, tiek liudytojai parodė, kad pas G. R. rastas brendžio butelis.

Kaltinamajame akte G. R. reiškiamas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Aplinkybės, kad jis pataisos namuose dirba mokytoju, kad pas jį rastas brendžio butelis, kaltinime nenurodomos.

BPK 255 straipsnyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat pagal kaltinamąjį aktą priimta teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

BK 228 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. BK 228 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už tą pačią veiką, jeigu ji padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jei nebuvo kyšininkavimo požymių.

BK 230 straipsnio 3 dalyje išaiškinta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis nustato, kad viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas.

Nusikalstamas veikas padariusių asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, esant pagrindui, teisingos bausmės jiems paskyrimas yra viešasis interesas. Teismo siekis nustatyti tiesą, pareiga aktyviai veikti baudžiamajame procese, apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, neleisti asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, piktnaudžiauti savo teisėmis ar įgaliojimais ir kitos minėtos konstitucinės nuostatos sudaro pagrindą manyti, kad pagal Konstituciją, jos 109 straipsnį, konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neturi apsiriboti ir vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios inkriminuojamos veikos aplinkybės. Teismas turi turėti įgaliojimus nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, net jei, prokuroro ar kitų nagrinėjimo teisme dalyvių tvirtinimu, šios aplinkybės yra kitokios, taip pat ir tais atvejais, kai teismo nustatomos inkriminuojamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytų kaltinime. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos, kad bylos sprendimą, taigi ir teisingumo įgyvendinimą, lemtų ne teismo, teisėjų reikšmingų duomenų (įrodymų) įvertinimas, bet nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonė. Kita vertus, minėti teismo įgaliojimai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes turi būti įgyvendinami užtikrinant konstitucinę teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą ir kitus konstitucinius tinkamo teisinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-36/2010).

Teismas, įvertinęs tai, kad išdėstyta, turi pagrindo manyti, kad šioje byloje kaltinamajame akte nėra išsamiai aprašyta galimai padaryta nusikalstama veika, be to, galimai nėra nurodytas BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už galimai padarytą nusikalstamą veiką. Įvertinęs minėtą LAT praktiką, teismas sprendžia, kad įgyvendindamas pareigą aktyviai veikti procese ir imtis visų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios bylos aplinkybės, neturi kitos išeities, kaip grąžinti bylą prokurorui.

BPK numato galimybę tikslinti ir keisti kaltinimą teisme, keičiant esmines faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, taip pat keičiant kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, taip pat nustato ir teismo teisę imtis atitinkamų veiksmų (BPK 256 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje pateikiamas aiškinimas, kad nors bylos nagrinėjimo teisme metu gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, tačiau kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos. LAT pažymi, kad kaltinimo keitimas yra susijęs su jau esančio kaltinimo papildymu, praplėtimu, tačiau turi būti išlaikoma riba, kad toks kaltinimo keitimas netaptų kaltinimu dėl visiškai kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios ikiteisminis tyrimas prieš tą asmenį nebuvo atliktas, nes tokios galimybės BPK nenustato (LAT 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018). Piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis) yra visai kita nusikalstama veika, nei nurodyta kaltinamajame akte šioje byloje – neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnis). Nors dalis inkriminuojamų objektyviosios pusės požymių šioje byloje sutampa (draudžiamų daiktų įnešimas į pataisos namus), veikas skiria tiek specialus subjektas, tiek specifiniai objektyvios pusės požymiai. Be to, piktnaudžiavimas tarnyba nebūtinai turi pasireikšti kitos nusikalstamos veikos padarymu (šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis nurodė manęs nešantis maisto papildus, slėpęs, nes žino, kad tai draudžiama). Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos bylos grąžinimo prokurorui priežastys suponuoja poreikį pareikšti visai naują kaltinimą o ne vien papildyti jau esantį.

BPK 257 straipsnis taip pat numato galimybę paaiškėjus, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, nei nurodyta kaltinamajame akte, apie tai motyvuota nutartimi pranešti prokurorui. Tačiau teismo nuomone, šioje byloje teismas neturi galimybės to padaryti. Jeigu piktnaudžiaujama tarnyba kartu darant kitą nusikalstamą veiką, yra padaroma idealioji nusikaltimų sutaptis. Jeigu teismas priimtų galutinį sprendimą dėl vienos iš šių veikų (taip pat išteisinamąjį nuosprendį), naujas kaltinimo pareiškimas dėl veikos, kuri kyla iš iš esmės tokių pačių faktų (įvykių) reiškimas galimai pažeistų non bis in idem principą.

Todėl teismas, neturėdamas galimybės pasinaudoti nei BPK 256 nei BPK 257 straipsniuose jam suteikiamais instrumentais, bet matydamas poreikį nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje ir apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, sprendžia, kad kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir kurie trukdo teismui nagrinėti bylą, todėl grąžina bylą prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-490-1053/2019, kurioje G. R. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.